Aukštojo mokslo ateitis: žingeidus studentas taps svarbesnis už studijų krepšelį

Dėl pavojingo viruso pandemijos paskelbto karantino ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos šalių studentai turėjo pereiti prie nuotolinio mokymosi, o egzaminai ir net baigiamųjų darbų gynimai vyko ne įprastose auditorijose, o prie kompiuterio. Gyvenimui grįžtant į vėžes, švietimo ekspertai sutaria, kad tokia patirtis buvo tik mažas žingsnelis didelių pokyčių link.

Gyvenimui grįžtant į vėžes, švietimo ekspertai sutaria, kad tokia patirtis buvo tik mažas žingsnelis didelių pokyčių link. Ateityje konkretus universitetas ar studijų programa gali nebebūti jauno žmogaus siekiamybe, mat jis turės galimybę dominančius studijų dalykus studijuoti skirtinguose universitetuose ir, tarsi mėgstamos muzikos grojaraštį, sudėlioti visą savo individualių studijų programą. Surinkus atitinkamą kreditų skaičių, pasirinkimą vainikuos mokslo laipsnio įgijimą liudijantis diplomas.


Mokymasis tampa labiau individualizuotas


Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius profesorius Eugenijus Valatka teigia, kad pandemijos metu imtas aktyviai praktikuoti nuotolinis mokymas įkvėpė kur kas didesniems pokyčiams nei buvo galima tikėtis. „Nuotolinis mokymas paskatino tam tikrą lūžį, tad, pasibaigus pandemijai bus pradėti svarbūs procesai. Daug metų kalbame apie mišrųjį mokymą (angl. blended learning) ir tam atėjo laikas. Šio mokymo metodo esmė, kad teorinė ugdymo proceso dalis (paskaitos, seminarai) vyksta nuotoliniu būdu, o praktiniai – universitete, tačiau techniškiesiems, gamtos ar fundamentiniams mokslams reikia tam tikrų darbo įgūdžių, kuriuos lavinti galima tik laboratorijoje ar dirbant individualiai su dėstytoju“, – sako E. Valatka ir priduria, kad toks mišrusis mokymas jau seniai nebėra naujiena inovatyviausiuose pasaulio universitetuose.


Kalbėdamas apie galimybę studentui studijuoti keletoje aukštųjų mokyklų ir taip susirinkti reikiamą kreditų skaičių, KTU rektorius teigia, kad sunku prognozuoti, ar netolimoje ateityje tokia galimybė atsiras, bet aktyvus bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir užsienio universitetų vyksta jau dabar – KTU kartu su dar dvylika universitetų dalyvauja Europos inovatyvių universitetų konsorciumo (ECIU) projekte. ECIU studentų kompetencijas vertins vadinamaisiais mikrokredencialais (angl. micro-credentials) arba kompetencijų blokais. Projekte dalyvaujančių studentų įgytos kompetencijos atsispindės studento įgūdžių pase.


„Mokymasis, žinių siekimas tampa vis labiau individualizuotas. ECIU projektas turi suteikti studentui galimybę numatyti sau tam tikrą kelią, o gautos kompetencijos būtų sėkmingai įrašytos į studento pasą. Tai lankstus ir naujas požiūris, sudarantis galimybę atsižvelgti į konkretaus studento poreikius“, – sako KTU rektorius ir priduria, kad jungtis prie tarpdisciplininių grupių studentai galės jau šį rudenį.


Pokyčiai – neišvengiami


Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Inovatyvių studijų instituto direktorė profesorė Airina Volungevičienė įsitikinusi, kad galimybė planuoti studijas taip, kad skirtingose aukštosiose mokyklose būtų galima gauti atskirų kursų įvertinimą, o įgytos žinios atsispindėtų diplome – netolimos ateities realybė. Tiesa, kol kas tokiai galimybei kliūtis sudaro pačių universitetų nelankstus požiūris į besikeičiančią situaciją pasaulyje ir kitokius, nei buvo prieš dešimtmetį, studentų poreikius. Anot profesorės, kol kas Lietuvos ir kai kurių užsienio šalių aukštosios mokyklos linkusios laikytis savo darbo scenarijaus ir atsivėrimo galimybę vertina atsargiai, tačiau tam tikri procesai jau vyksta.


A. Volungevičienė pasakoja apie Europos Sąjungos (ES) inicijuotą projektą, kurio vystymui šiuo metu skiriamas didelis dėmesys ir lėšos: „Šis procesas vyksta ne aukštajame moksle, bet jis taps savotišku prototipu išskaidymui, apie kurį kalbame. ES esama tokios iniciatyvos „Europass“, kuri suteikia galimybę žmogui pačiam užsipildyti savo „pasą“, dokumentą skaitmeniniu formatu, įtraukiant tai, ką jis kada nors yra mokęsis, kokius pažymėjimus turi. Pradedama nuo „Europass“, nes tai labai lankstus instrumentas ir šiuo metu jau baigiama kurti sistema, kuri netrukus bus atverta plačiam naudojimui“.


Ėmus veikti minėtai „Europass“ sistemai, visi gaunami pažymėjimai – darbdavių, įvairių organizacijų ar neformaliojo švietimo institucijų – bus išduodami skaitmeniniu formatu. Anot jos, bus įvesta tam tikra sistema, kokius duomenis apie turimus pasiekimus toks pažymėjimas turėtų liudyti. Tai sudarys galimybę kaupti savo pasiekimo ir kompetencijų portfelį.


Profesorė pasakoja, kad VDU šiuo metu dirba prie trijų, partnerių iš Prancūzijos ir Vokietijos finansuojamų, projektų, kuriais siekiama didesnio aukštojo mokslo sistemos lankstumo. „Ateityje visos aukštosios mokyklos turės būti pasirengusios išduoti akademines pažymas ir diplomus itin funkcionalioje skaitmeninės infrastruktūros aplinkoje, kurioje atsispindėtų viskas – nuo kreditų iki informacijos apie mokymosi ir atsiskaitymo būdus. Studentas galės studijuoti atskirus dalykus skirtingose aukštosiose mokyklose ir kurs savo portfelį skaitmeninėje erdvėje, kur galės talpinti visus svarbius dokumentus, tokius kaip diplomai, priedėliai ar kt.“, – sako ji ir priduria, kad šiam procesui labai rimtai ruošiamasi, nes jis suteiks galimybę labai tiksliai skaitmeniškai aprašyti žmogaus studijų profilį.


Studentas taps svarbesnis už „krepšelį“


A. Volungevičienė pabrėžia, kad šiandien jaunas žmogus, planuodamas studijas ir karjerą, turi daug įvairių galimybių, kuriomis negalėjo pasinaudoti studentai praeityje, o ir pačios aukštojo mokslo sistemos laukia studijuojančiųjų poreikių padiktuoti pokyčiai.


„Įsivaizduokime, kad jaunas žmogus, baigęs bendrojo lavinimo mokyklą, „susimovė“ per kurį nors brandos egzaminą, bet juk tai nereiškia, kad čia jo gyvenimas sustoja. Juk čia negali būti jo likimas nuspręstas – nežinome, ką jis veiks po metų ar dviejų, todėl skaitmeninė erdvė ir karjeros specialistai jam gali pasiūlyti studijas bei įdomų mokymąsi“, – sako profesorė ir priduria, kad augant individualizuotų studijų poreikiui, net ir mokinių pasiekimų matavimas bendrojo priėmimo sistemoje tampa vis mažiau aktualus ir veiks iš bėdos, kol nėra kuo jo pakeisti, bet ateityje pokyčius teks priimti.


Inovatyvių studijų instituto direktorė teigia, kad naujomis lankstesnių studijų galimybėms studentai naudosis noriai. „Virtualus mobilumas tampa vis svarbesnis. Tai, kad studentas įstoja į vieną universitetą, kuriame, pavyzdžiui, gavo finansavimą studijoms, dar ne viskas, nes universitetas turi suteikti visas galimybes vieną ar kitą dalyką pabandyti studijuoti kitoje šalyje ar kitame universitete, kartais net neišvykus iš savojo“, – sako ji ir užsimena, kad toks atsivėrimas universitetams yra labai skaudus procesas, nes kiekviena aukštoji mokykla stengiasi maksimaliai išlaikyti studentą savo aplinkoje.


Profesorė pabrėžia, kad studentas ir pats turi prisiimti atsakomybę už savo studijas, žinias ir gebėjimus – sekti darbo rinkos tendencijas, ieškoti profesinio tobulėjimo galimybių. „Aukštųjų mokyklų programos tvirtinamos ir sudaromos trims–penkeriems metams, o juk per tą laiką pasikeičia darbo rinkos situacija, atsiranda mokslo naujovių. Jei kuri nors studijų kryptis partnerių universitete vystoma geriau, reikia sudaryti visas galimybes jaunam žmogui pasinaudoti esamomis galimybėmis“.


Didėjant studijų mobilumui, studijų finansavimo „krepšelio“ sistema, anot profesorės, turėtų keistis „Sistema turi būti orientuota į žmogų, o ne į krepšelį. Universitetai turi turėti galimybę dirbti tokioje erdvėje, kur nereikėtų gaudyti „krepšelių“, o finansavimą studijoms gavęs studentas turėtų galimybę studijuoti ne vienoje aukštojoje mokykloje“, – sako ji.


Konvertuojama studentų „valiuta“


Tam pritaria ir kalbų mokyklos „AMES Education“ vadovė, studijų užsienyje ekspertė Eglė Kesylienė. „Aukštojo mokslo kreditus dažnai vadinu „konvertuojama studentų valiuta“, kuri gali sekti paskui studentą bet kurioje jo pasirinktoje mokymo įstaigoje. Ypač tokiais atvejais, kaip COVID-19 pandemija, turimų kreditų vertė labai išauga, mat tęsti studijas užsienyje, kai ribojamos kelionės ir vizų išdavimas į ne ES šalis, gali būti sudėtinga. Sukaupęs studijų kreditus studijų „sąskaitoje“, studentas gali atidėti mokslus pusmečiui ar metams ir juos tęsti atsiradus galimybei. Studijų kreditų perkėlimo sistema ypač efektyviai veikia Šiaurės Amerikos – JAV, Kanados – aukštojo mokslo sistemoje ir šis procesas nėra taip apsunkintas, kaip Europos universitetuose. Taip yra todėl, kad JAV liberaliųjų menų ir mokslų aukštojo mokslo sistema leidžia didesnį studijų krypties lankstumą, tuo tarpu Europoje konkretus studentas studijuoja labai konkrečią specialybę, todėl studijų krypties keitimas ar perėjimas į kitą mokymo įstaigą būtinai reikalauja mokomųjų dalykų lyginimo, atitikimo arba papildomų studijų kreditų įgijimo kitoje mokymo įstaigoje“, – sako

Pasak jos, palyginus Lietuvos ir JAV aukštąsias mokyklas, skiriasi ne tik privalomų ar pasirenkamųjų dalykų santykis, bet ir tai, kaip stojama į aukštąsias mokyklas. Lietuvoje stojama į pasirinktos aukštosios mokyklos kurio nors fakulteto konkrečią specialybę, JAV moksleiviai gali stoti į pasirinktą universitetą ar kolegiją, neįvardindami fakulteto, programos ar specialybės. Pirmos pakopos studijų filosofija vadinama „liberaliųjų menų studijomis“ (Liberal arts studies) – šia filosofija grįstas aukštasis mokslas studentui suteikia neribotų galimybių derinti ir komplektuoti studijuojamus dalykus pagal kiekvieno individualius poreikius, siekiamą kvalifikaciją ir planuojamą karjerą bei leidžia tikslią studijų programą pasirinkti tik antrojo kurso pabaigoje.


Ateities universiteto pagrindas – laisvai migruojantys studijų kreditai?


Pasak studijų užsienyje ekspertės, kadangi liberaliųjų mokslų sistema sukuria labai stiprų pagrindą tarpdisciplininėms studijoms, didžioji dalis studentų JAV persiveda iš dviejų metų bendruomeninių koledžų į keturių metų mokymo įstaigas. JAV atlikti tyrimai rodo, kad net 60 proc. bakalauro pakopos studentų persiveda į kitas mokymo įstaigas po dviejų studijų metų, dažniausiai tai daro studentai iš bendruomeninių koledžų, politechnikos mokyklų ir mažesnių universitetų.


Norint įgyti „associate“ kvalifikacinį laipsnį, paprastai suteikiamą po dviejų studijų metų, Š. Amerikos švietimo sistemoje reikia surinkti apie 45 studijų kreditus – šis laipsnis leidžia užsiimti kvalifikuota profesine veikla darbo rinkoje. Norint gauti bakalauro kvalifikacinį laipsnį, reikia surinkti iki 90 studijų kreditų akredituotoje aukštojo mokslo įstaigoje. Tiesa, dėl to turi būti išlaikytas geras mokymosi pažymių vidurkis. Kuo daugiau kreditų, tuo sklandesnė ir konkurencingesnė bus studento paraiška, jis turės didesnių galimybių įstoti į žinomesnį vardą turintį universitetą, jei toks yra studento tikslas.


Tokia galimybė pirmiausia leidžia studentui pabandyti galimybę įstoti į aukštesnius reitingus turinčią mokymo įstaigą, dažnai, ir turinčią pasaulinę reputaciją pasirinktoje studijų kryptyje. Svarbiausia, studentas turi puikią galimybę praplėsti akiratį, studijuoti keliose mokymo įstaigose ir patirti kitus studijų privalumus – skirtingą studijų aplinką, kultūrą, pagyventi kitoje akademinėje ir socialinėje bendruomenėje.


Jeigu Lietuvoje, norint persivesti savo studijų kreditus į kitą mokymo įstaigą, reikėtų turėti išsamius mokymo programos aprašymus, mat kito universiteto specialistai lygina ir vertina, ar studijų programa atitinka jų atstovaujamos mokymo įstaigos reikalavimus, JAV siūloma pasidaryti savo Studento Pasą (Student Passport), kuriame kaupiama visa įgytų studijų kreditų ir kvalifikacijų informacija.


„Neabejoju, kad neilgai trukus, tokia studijų „apskaitos“ forma turėtų paplisti ir kitų šalių universitetuose – šios srities profesionalas, Utrechto universiteto profesorius Bert van der Zwaan, savo knygoje „Aukštasis mokslas 2040” teigia, kad būtent tarpdisciplininis mokymas bus ateities universitetų pagrindu. Toks mokymas bus pagrįstas tik laisvu studijų kreditų judėjimu, o Ateities universitetas taps plačia žinių cirkuliacijos sistema, kuri turės itin didelę reikšmę nacionalinei ekonomikai. Studentams ir toliau reikės įgyti gilų konkrečios disciplinos išmanymą, tačiau jis bus nebeįmanomas be supratimo ir išmanymo apie kitas disciplinas, arba taip vadinamą tarpdisciplininį kontekstą. Nors visos aukštosios mokyklos šį kontekstą įvardija prioritetu, jo dabar dar labai trūksta darbo, mąstymo ir mokymosi aplinkoje, tačiau tikiuosi, kad situacija greitai pasikeis ir žinių judėjimas taps dar lengvesnis ir natūralesnis“, – įžvalgomis dalijasi „AMES Education“ vadovė, studijų užsienyje ekspertė E. Kesylienė,





Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis