Karantino paradoksas: uždarius universitetus, rastas būdas pagerinti studijų kokybę

Nors daugelyje šalių dėl koronaviruso pandemijos duris užvėrę universitetai pamažu ruošiasi sugrįžti prie įprasto darbo ritmo, akivaizdu, kad kai kurie pokyčiai – negrįžtami. Laikinu išsigelbėjimu turėjęs tapti nuotolinis mokymas keičia žaidimo taisykles ir įsitvirtina kaip itin praktiškas bei patogus būdas organizuoti studijų procesą.

Ekspertų teigimu, toks studijų organizavimas ne tik nereikalauja didelių materialinių kaštų, bet ir gali užtikrinti didesnį proceso skaidrumą, geresnį medžiagos prieinamumą bei įvairovę.


Vis garsiau prabylama ir apie savotišką paradoksą – mokslo įstaigoms ėmus sklandžiai organizuoti nuotolines studijas, ėmė gerėti jų kokybė, mat, keisdamiesi informacija bei atlikdami užduotis, studentai ir dėstytojai į procesą įsitraukia kur kas aktyviau nei bendraudami tik auditorijose.


Karantinas atskleidė nuotolinio mokymo privalumus


Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Inovatyvių studijų instituto direktorė profesorė Airina Volungevičienė pasakoja, kad jau kurį laiką buvo brandinama mintis, kad universiteto studentams reikia suteikti teisę pasirinkti – studijuoti auditorijoje su kolegomis ar tai daryti nuotoliniu būdu, tad, prasidėjus karantinui, susidarė palankios sąlygos pasitikrinti, kaip gali būti vykdomas studijų procesas nuotoliniu būdu. Praėjus vos dienai po karantino paskelbimo, universitetas jau dirbo nuotoliniu būdu.


„Apie nuotolinių studijų organizavimą kalbėjome dar 2013 metais, o 2018 metais universitetas priėmė sprendimą, kad visų studijų dalykų medžiaga (bent žemiausiu lygiu) turi egzistuoti nuotolinių studijų aplinkoje. Taip patogiai pateikiama informacija, kas vyksta paskaitoje, kokia medžiaga naudojama, todėl per metus prie VDU nuotolinių studijų aplinkos jungiasi studentai ir dėstytojai iš 108 pasaulio šalių. Daugiausiai studijų medžiaga nuotoliniu būdu domisi studentai iš Skandinavijos valstybių, Airijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės ir Ukrainos. Stebint šias tendencijas, universitete buvo priimti strateginiai sprendimai, kad turi būti galimybė nuotoliu būdu gauti ne tik paties žemiausio lygio studijų medžiagą, bet ir antrojo (iš trijų) lygio studijų medžiagą. Tai reiškia, kad visų studijų programų turinys turi būti nuotolinių studijų aplinkoje“, – aiškina A. Volungevičienė.


Jau keletą metų VDU aktyviai įgyvendina ir įvairius su virtualiuoju mobilumu susijusius projektus. „Mums aktualu surasti sprendimus, kaip universitetai visame pasaulyje galėtų siūlyti vieni kitiems formaliuosius, kreditais pagrįstus, studijų dalykus virtualiems mainams. Tokia mokymosi praktika padėtų studentams pasirengti fiziniam mobilumui, t.y., kai studentas vyksta į kitą šalį studijuoti ir iš kitos aukštosios mokyklos grįžta turėdamas tam tikrą kreditų skaičių“, – apie nuotolinių studijų suteikiamas galimybes kalba profesorė.


Laiko planavimas paskatins studijuoti?


Kalbėdama apie nuotolines studijas, A. Volungevičienė atkreipia dėmesį, kad tokiu būdu besimokantis studentas kitaip planuoja laiką ir turi daugiau galimybių gilintis į studijų medžiagą: „Juk įrašus galima peržiūrėti ne po vieną kartą, grįžti prie sunkesnių momentų, toks mokymas užtikrina ir viso studijų proceso skaidrumą – visos paskaitos įrašomos. Manau, kad pasibaigus karantinui ir nuslūgus nerimui dėl pandemijos, studentai ir dėstytojai neskubės grįžti į auditorijas, nes įvertino privalumus: mokantis per atstumą sutaupomas laikas ir ekonominiai ištekliai, supaprastėja tam tikrų asmeninio gyvenimo dalykų planavimas, darbo ir studijų derinimas. Žinoma, visi pasiilgome buvusios rutinos, bet palaipsniui galimybė studijuoti nuotoliniu būdu palengvins studijų planavimą ne vienam studentui, todėl ateityje scenarijai, kaip toliau vyks studijos, bus kur kas įvairesni“, – prognozavo VDU Inovatyvių studijų instituto direktorė.

Dar vienas svarbus galimybės studijuoti nuotoliniu būdu privalumas, pasak profesorės, yra tai, kad studijas rinksis žmonės, kurie anksčiau dvejojo dėl tokio ilgalaikio įsipareigojimo. „Užsienyje gyvenantys lietuviai dar iki karantino dažnai domėdavosi studijų galimybėmis nuotoliniu būdu, tiesa, sužinoję, koks tai bus įsipareigojimas, intensyvumas ir kaip atrodys programa, tam ryždavosi ne kiekvienas. Jei suteikdavome galimybę išklausyti vieną ar kitą kursą nuotoliniu būdu ir tik vėliau nuspręsti, ar jie nori studijuoti, dažnas šia galimybe pasinaudodavo. Džiaugiamės, kad augantis nuotolinių studijų prieinamumas ir proceso lankstumas daugeliui taps paskata neatidėlioti ir kibti į mokslus“, – sako A. Volungevičienė.


Baigiamųjų darbų gynimas – prie kompiuterio


Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus Viešosios komunikacijos vadovas Ervinas Spūdys teigė, kad studijų proceso pokyčiai dėl šalyje paskelbto karantino universiteto bendruomenės neužklupo netikėtai. „Stebėdami pasaulyje besiklostančią situaciją dėl pandemijos, pradėjome ruoštis nuotoliniam darbui. Sprendimą vykdyti studijas ir mokslinius tyrimus nuotoliniu būdu universitetas priėmė net keliomis valandomis anksčiau nei tokius nurodymus davė šalies Vyriausybė“, teigia jis ir priduria, kad toks staigus studijų formos pokytis tapo savotišku iššūkiu, tačiau mokymui per atstumą reikiamus elektroninius įrankius ir infrastruktūrą universitetas jau turėjo.

Anot E. Sprūdžio, kiekvienas universiteto padalinys jau turėjo vienokios ar kitokios studijų organizavimo nuotoliniu būdu patirties, tačiau dėl pačių studijų specifikos ne visų programų medžiaga lengvai išdėstoma per atstumą. Pasak jo, visgi kontaktinis darbas su studentais turi savų privalumų, kurių negali kompensuoti nuotolinis mokymas – pavyzdžiui, praktiniai seminarai ar laboratoriniai darbai, kurių organizuoti nuotoliniu būdu nėra galimybės.

Vis tik, anot VU Viešosios komunikacijos vadovo, pasikeitęs studijų pobūdis nesutrukdė bakalauro ir magistro darbus studentams sėkmingai apginti ne universiteto auditorijose, bet nuotoliniu būdu. „Džiaugiamės, kad ne tik bakalauro ir magistro, bet net ir disertacijos buvo ginamos nuotoliniu būdu. Įsitikinome, kad net ir universiteto personalo darbiniai susitikimai rengiami nuotoliniu būdu gali būti labai efektyvūs ir vienu metu juose gali dalyvauti žmonės iš kelių skirtingų vietų, tad šią tradiciją planuojame tęsti“, sako E. Spūdys.


Ateityje studijų modelis neabejotinai keisis


„Analizuodamos pastarąsias globalias nuotolinio mokslo tendencijas, mokymo įstaigos visame pasaulyje prognozuoja, kad aukštojo mokslo studijas besirenkantys jauni žmonės ateityje dėmesį ims kreipti į visai kitus dalykus. Jeigu anksčiau svarbiausia buvo šalis, kurioje yra įsikūrusi mokslo įstaiga, jos institucinė reputacija, mokslų ir pragyvenimo kaina, saugumo kriterijai ir būsimos karjeros galimybės, dabar prognozuojama, kad studentų pasirinkimui didžiausią įtaką turės nuotolinių studijų pasiūla bei universiteto įvaizdis socialinėje medijoje“, įžvalgomis dalijasi kalbų mokyklos „AMES Education“ vadovė, studijų užsienyje ekspertė Eglė Kesylienė.


Pasak jos, nuotolinių studijų modelio populiarumą lems ir ekonominis faktorius, mat studijuojant užsienio universitete, tačiau gyvenant Lietuvoje, pas tėvus, sutaupomi maitinimo, transporto ir gyvenimo bendrabutyje kaštai. Atitinkamai, studentams atsiveria platesnės pasirinkimo galimybės, nes finansinis studijų klausimas jau persikelia į antrą planą – pagrindiniu kriterijumi tampa mokymo programų pasiūla, jų įvairovė, patrauklumas ir studijų forma.


„Šiuo metu visi Jungtinės Karalystės, Šiaurės Amerikos ir Europos universitetai labai intensyviai svarsto ne tik kaip reikės pradėti naujus 2020/2021 mokslo metus pandemijos akivaizdoje, bet kokias mokymo formas taikyti ateityje, kaip paskirstyti studentų srautus tarp besimokančių fiziškai bei nuotoliniu būdu ir pan. Kadangi ateityje pagrindinis faktorius, nulemsiantis studento pasirinkimą mokytis aukštojoje mokykloje, bus mokymo programų įvairovė, ne mažesnis dėmesys turės būti skiriamas užsienio kalbų mokėjimui“, – sako studijų užsienyje ekspertė E. Kesylienė.


Kaip teigia „AMES Education“ vadovė, kiekviena papildomai išmokta užsienio kalba užtikrins dar platesnį mokymo programų pasirinkimą, nes, mokant kelias kalbas, atsiveria papildomos šalys, kuriose studentas galės studijuoti nuotoliniu būdu. „Viena aišku – karantinas patobulino universitetinių studijų modelį ir kokybę, tad pranašumą turės tie, kurie maksimaliai išnaudos dėl karantino atsiradusį laisvą laiką ir nuotoliniu būdu gilins akademines anglų, vokiečių, prancūzų ir kitų kalbų žinias. Mes irgi prisitaikėme prie esamos situacijos, todėl „AMES Education“ kalbų mokykloje užsienio kalbų mokymas vyksta tik nuotoliniu būdu, o mūsų studentų lankomumas ir įsitraukimas į mokymo procesą ženkliai didesnis nei buvo įprastų pamokų metu iki karantino. Šie ir nuotolinių studijų pokyčiai itin džiugina, nes aukštąjį mokslą turėtume rinktis pagal jo paskirtį – akademinių programų įvairovę ir aktualumą besimokančiajam, ne studijų vietą ar finansines galimybes“, – sako E. Kesylienė. 

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis