Mokslas toliau brangsta: kokios studijos ir kada atsipirks?

Artėjant pavasariui, oras mokyklose kaista – netrukus prasidės būsimų studijų pasirinkimo metas. Nors žinia apie nemokamas bakalauro studijas turėtų džiuginti būsimuosius studentus, patekti į valstybės finansuojamą vietą pasiseka ne visiems, o studijoms Lietuvoje kasmet brangstant, pasiryžusieji perspektyvios specialybės mokytis savo lėšomis, turės plačiau atverti pinigines. Ekspertai siūlo kruopščiai pasverti ir būsimą specialybę rinktis ne tik pagal jos programą, bet ir šių studijų atsiperkamumą. Pagrindinis kriterijus – ne studijų kaina, o būsimos profesijos aktualumas po kelių metų.

Nemokamas mokslas pabrango


Neseniai pranešta, kad Seimas nemokamoms bakalauro studijoms 2020 metais pritarė skirti papildomus 4 mln. eurų, o tai, anot politikų, leis gerokai padidinti aukštojo mokslo prieinamumą. Jau spėta pasidžiaugti, kad šiemet priimant naujus studentus, aukštosioms mokykloms didės valstybės lėšų dalis, skiriama dėstytojų atlyginimams ir studentų skatinimui – vienai studijų vietai kolegijose ši suma didės ne mažiau kaip 13,7 proc., o universitetuose – 10,4 proc. Žinia gera, bet tai neabejotinai lems ir studijų kainų augimą valstybės nefinansuojamose studijų vietose.


Savo lėšomis už studijas mokantiems studentams kolegijos ir universitetai studijų kainą paprastai apskaičiuoja pagal nurodomą norminę studijų kainą. Ši kaina negali būti mažesnė, nei patvirtinta švietimo, mokslo ir sporto ministro, tačiau nebūtinai bus paskaičiuota mokaus studento naudai. Praktika rodo, kad šalies universitetai ir kolegijos populiarių specialybių studijų kainai leidžia dar „ūgtelėti“ ir savo iniciatyva, todėl studijų atsiperkamumas ir toliaregiškas jų pasirinkimas kasmet darosi aktualesnis.


Įvardijo perspektyviausias studijų kryptis


„Darbuotojų empatijos konsultantas, didžiųjų sveikatos duomenų analitikas, kosmoso architektas ir dar daugybė profesijų, kurios dabar atrodo nerealios, futurologų aptarinėjamos kasmet, kaip būsimos profesijos, kurioms jau derėtų pradėti ruoštis. Tačiau, žinoma, dalies dabar paklausių profesijų gali ir nelikti, nes dirbtinis intelektas ir robotai galės perimti mechanines, pasikartojančias funkcijas. Prognozuojamas, kad dėl to ateityje žmonės turės daugiau laisvalaikio, vadinasi, reikės specialistų, kurie jį kokybiškai išpildo ir užtikrina naujai atsiradusius poreikius. Tiesa, vienintelis dalykas, dėl kurio specialistai sutaria – kūrybiškumo ir empatijos automatizuoti neįmanoma, todėl tokių savybių reikalaujančios profesijos liks ir klestės“, – sako sertifikuota Britų Tarybos „Education UK” konsultantė Lietuvoje, „AMES Education“ vadovė Eglė Kesylienė.


Pasak jos, visuomenei senstant, sveikatos priežiūros specialisto profesija paklausi liks ir po kelių dešimtmečių, todėl, jeigu norai ir galimybės sutampa, derėtų rinktis šios krypties studijas ir jose specializuotis. Turbūt, todėl dauguma su „AMES Education“ specialistų pagalba į užsienį studijuoti išvykę jauni žmonės dažniausiai renkasi medicinos ir biomedicinos, taikomosios chemijos ir psichologijos mokslus, tačiau ne mažiau populiarios ir inžinerijos bei teisės studijos.


SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pataria apie būsimas išlaidas studijoms galvoti dar šioms neprasidėjus, tačiau, pasak jo, rinktis profesiją tik pagal būsimo atlyginimo dydį, nėra pats racionaliausias sprendimas. Sprendžiant dėl būsimų studijų, reikėtų pagalvoti apie sritį, kuri būtų ne tik perspektyvi, bet ir būsimam studentui įdomi.


„Abejočiau, ar reikėtų rinktis vienas ar kitas studijas tik dėl gero jų atsiperkamumo, nes studijavimas tik dėl pinigų ne visuomet yra geriausias pasirinkimas – gali nutikti taip, kad po metų ar dviejų, supratus savo klaidą, šias studijas teks mesti, tad geriau nuo pradžių galvoti apie tai, kas gali būti įdomu ir aktualu. Jaunas žmogus ne tik turėtų atsakingai galvoti apie ateitį, bet ir įsiklausyti į tai, ką apie būsimą studijų sritį sako mokslininkai, ekonomistai ir net politikai. Tai žmonės, kurie mato, kas dedasi pasaulyje ir stebi įvairius procesus ne vienerius metus. Planuojant karjerą, reikia domėtis, kokios specialybės bus patrauklios finansiškai ir aktualios po dešimties ar dvidešimties metų“, – sako T. Povilauskas.


Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad jau dabar matyti, kurių specialybių darbuotojų algos ateityje augs greičiau nei kitų sektorių – tai sveikatos apsauga ir informacinės technologijos, tačiau laikui bėgant, neabejotinai augs ir šių studijų kainos, tad, pasak jo, šiam etapui vertėtų ruoštis iš anksto.


Kur studijos atsipirks greičiau?


Pasak T. Povilausko, studijų atsiperkamumas skaičiuojamas įvertinant kainą, pragyvenimo išlaidas ir tai, kiek bus galima uždirbti ateityje. Studijos – gana greitai atsiperkanti finansinė investicija, ypač jei pavyksta studijuoti valstybės ar kitų institucijų finansuojamoje vietoje, todėl Lietuvoje studijų atsiperkamumas dažnai yra greitesnis nei užsienyje. Tačiau tie, kurie iš anksto domisi ne tik studijų programa, bet ir būsimų studijų finansavimo galimybėmis, to paties gali nesunkiai pasiekti ir studijuodami užsienyje. Todėl ekonomistas būsimiems studentams pataria skirti laiko informacijos paieškai ir įsivertinti, kuo studijų atsiperkamumas skirsis skirtingose aukštosiose mokyklose.


„Šiandien studijas galima rinktis skirtingose aukštosiose mokyklose, tačiau reikėtų nepatingėti pasiaiškinti, kurios aukštosios mokyklos geriau paruošia specialistus ir kurios labiau vertinamos darbo rinkoje. Net ir besimokydami mokykloje abiturientai per įvairias studijų muges turi galimybę sužinoti, kurie darbdaviai labiausiai domisi vienų ar kitų aukštųjų mokyklų absolventais. Be to, planuojantiems rinktis ypač brangias studijas, patariu kuo daugiau dėmesio skirti ne tik patekimui į norimą universitetą, bet ir vėlesniam etapui – galimybei skirti kokybiško laiko studijoms. Būna atvejų, kai jaunas žmogus pasirenka pakankamai brangią specialybę ir paskui turi daug dirbti, kad pasidengtų gyvenimo kaštus, o studijų kokybė dėl to nukenčia. Natūralu, kad dėl to nukenčia ir būsima karjera bei studijų atsiperkamumas, todėl patarčiau nekelti kartelės per aukštai ir realistiškai įvertinti savo galimybes“, – sako analitikas.


Kalbėdamas apie studijų atsiperkamumą, ekonomistas pataria nepamiršti įsivertinti ir pasirinktų mokslų tęstinumo galimybių – būtina bent kiek pasidomėti, kur ateityje galima būtų tęsti profesinį tobulėjimą ir kur perspektyviau planuoti karjerą – Lietuvoje ar užsienyje.


„Svarbu ne tik pasirinkta kokybiška studijų programa, bet ir tai, kokioje aplinkoje studijuojama, kokie kolegos jauną žmogų supa – juk, kai jauną žmogų supa ambicingesni ir didesnių siekių turintys bendramoksliai, natūralu, kad tai jį skatins pasitempti. Be visų kitų privalumų, studijos užsienyje suteikia galimybę praplėsti savo pasaulėžiūrą, tačiau pasiryžus vykti studijuoti svetur, reikia nusiteikti, kad pradinės finansinės investicijos bus didesnės nei mokantis Lietuvoje“, – įžvalgomis dalijasi analitikas.


Studijos užsienyje – ne tik įmoka už mokslus


„Žinoma, iškart žinoti, kuri specialybė nenuvils po kelerių metų studijų, jaunam žmogui gali būti sudėtinga, todėl siūlome iš pradžių įvairias profesijas „pasimatuoti“ mūsų specializuotoje „Taste it“ programoje. 14-18 metų moksleiviai, svajojantys apie medicinos, teisės, verslo, finansų, inžinerijos, IT ar menų studijas užsienyje, prieš galutinį apsisprendimą jas 2-3 savaites gali išbandyti tarptautinių stovyklų metu, kurios vyksta pasirinktos srities prestižiniuose pasaulio universitetuose. Pabuvę akademinėje aplinkoje, pabendravę su šios srities profesionalais įmonėse ir dėstytojais universitete, patys „paragavę“ šių studijų, jaunuoliai dėl būsimos karjeros vėliau apsisprendžia daug lengviau, be to, tėvams tai daug saugesnis variantas, nes mažesnė rizika, kad po metų ar kelių vaikas dėl studijų persigalvos ir investicijos bus veltui“, – sako E. Kesylienė.


Pasak studijų užsienyje ekspertės, skaičiuojama, kad susiradus darbą pagal specialybę iškart po studijų, priklausomai nuo jų krypties ir atsidedamo atlyginimo įmokoms sumos, daliai užsienio universitetų absolventų metų studijų įmoka atsipirks po metų, tačiau daliai reikės ir kelerių metų. Tačiau, kaip pažymi specialistė, dažniausia norinčių išvykti studijuoti svetur klaida – lyginti mokslų kainą, kai mąstoma tik apie mokamą sumą už mokslus aukštojoje mokykloje, tačiau pamirštama įvertinti pragyvenimo, maitinimo, transporto bei kitas išlaidas, būtinas studijuojant svečioje šalyje. Tai taip pat derėtų įtraukti skaičiuojant studijų atsiperkamumą.


„Vokietija yra priskiriama prie studentams itin palankių šalių – čia apgyvendinimui, maistui, vietos transportui studentas išleidžia vidutiniškai apie 700 Eur per mėnesį. Pavyzdžiui, medicinos studijų programa Vokietijoje valstybei vienam asmeniui kainuoja vidutiniškai apie 200 tūkst. Eur, tačiau pačios studijos studentams yra nemokamos arba kainuoja simbolinį administravimo mokestį, t. y., apie 500 Eur už semestrą. Valstybiniuose Šveicarijos universitetuose studijų kainas nustato kantonai, tad mokslas šioje šalyje taip pat kainuoja simbolinį mokestį – nuo 1 800 CHF (apie 1634 Eur) per metus. Galbūt, todėl kasmet studijas Vokietijos ir Šveicarijos aukštosiose mokyklose pasirenka beveik 7 proc. Lietuvos moksleivių“, – patirtimi dalijasi „AMES Education“ vadovė.


Specialistė ramina – būdų susimokėti už mokslus yra ne vienas, o pasidomėjus sąlygomis, finansinę studijų naštą galima perkelti ir privačiam universitetų fondui.


Kai kuriose šalyse studijas remia specialūs fondai


„Šiais laikais tik dėl finansinių priežasčių atsisakyti galimybių nereikėtų – būdų susimokėti už būsimus mokslus tikrai yra įvairių, tereikia informacijos paieškoti patiems arba kreiptis į specialistus, kurie bendradarbiauja su užsienio universitetais ir žino visus studijų finansavimo niuansus. Žinoma, išleidę vaiką mokytis į užsienį, bent pirmus mokslo metus tėvai turi būti pasiruošę remti savo studentą iki tūkstančio eurų per mėnesį – tada netikėtumų ir psichologinio spaudimo, kaip svečioje šalyje išsilaikyti, bus galima išvengti“, – sako studijų užsienyje ekspertė.


Pasak jos, kitaip nei Lietuvoje, yra nemažai institucijų, fondų, agentūrų, remiančių studijuojančius ar planuojančius studijuoti Vokietijoje, pvz., DAAD, Friedricho Eberto paramos fondas, „Cusanuswerk“, Vokietijos ekonomikos fondas (Stiftungder Deutschen Wirtschaft), taip pat – Vokietijos stipendija, kuomet ne tik valstybė, bet ir privatūs rėmėjai finansiškai prisideda prie jaunųjų protų finansavimo. Tačiau, analizuojant studijų galimybes Vokietijoje, labai svarbu atkreipti dėmesį, kad šios lėšos įprastai skiriamos savęs išlaikymui, ne mokesčiui už mokslą.


„Kad kokybiškos studijos būtų prieinamos studentams su skirtingomis finansinėmis galimybėmis, net 30 privačių universitetų susibūrė į projektą „Chancen eG“ ir išvystė „Income Share Agreements“ (ISA) modelį, kaip finansinį sprendimą galimybei studijuoti dabar, o už studijas susimokėti vėliau – jau gavus sėkmingą darbą. ISA modelis, paremtas studentų bendruomenių, universitetų ir investuotojų bendradarbiavimu, siekia kurti lygias studijų galimybes visiems, nepriklausomai nuo studento finansinės situacijos – mokslo siekio neturi riboti pinigai“, – pasakoja sertifikuota studijų užsienyje specialistė E. Kesylienė.


Studijų paskolų fondo tvarka yra itin liberali, nėra griežtų studijų paskolos grąžinimo planų nei dėl sumos dydžio, nei dėl paskolos išmokėjimo termino – kas mėnesį grąžinama suma priklauso nuo gaunamų pajamų. Pagal darbo sutartį dirbantis ir per metus daugiau nei 21 tūkst. Eur atskaičius mokesčius gaunantis absolventas kasmet turi grąžinti 21,2 proc. nuo skirtumo tarp savo metinių pajamų ir minimalios 21 tūkst. Eur ribos, grąžintiną sumą išskaidant mėnesiais. Jeigu absolventas yra laisvai samdomas arba pats susikūrė darbo vietą, jo metinė grąžinama suma sudaro 37 proc. nuo skirtumo tarp metinių pajamų ir minimalios ribos. Kol jaunasis specialistas negauna minimalia riba vadinamų 21 tūkst. Eur metinių pajamų, tol paskolos grąžinti nereikia, todėl universiteto absolventas nėra įspraudžiamas į griežtus paskolų grąžinimo rėmus.


Darbdavių pasirinkimas


Paklaustas, kokius specialistus – išsilavinimą įgijusius Lietuvoje ar užsienyje – šiandien noriau įdarbina Lietuvos verslas, SEB ekonomistas atsako, kad tai priklauso nuo konkrečius srities ir specialybės.


„Žinoma, kiekvienas atvejis individualus, bet kalbant apie tokias profesijas, kurios susijusios su fizikos, informacinių technologijų studijomis ar gyvybės mokslais, Lietuvos darbdaviai tiek užsienio, tiek mūsų šalies aukštųjų mokyklų suteikiamą išsilavinimą vertina vienodai. Kiek kitokia situacija su socialiniais mokslais – ekonomika, vadyba, rinkodara – tai sritys, kur mūsų universitetai dar vienu žingsniu pralaimi užsienio aukštosioms mokykloms“, – aiškina T. Povilauskas. Ano jo, kai į tą pačią darbo vietą pretenduoja du kandidatai ir vienas jų būna studijavęs Lietuvoje, o kitas studijas baigęs užsienyje, dažniausiai poziciją gauna išsilavinimą svetur įgijęs specialistas.


Lygindama studijas Lietuvos ir kitų šalių universitetuose, studijų ekspertė E. Kesylienė įvardina pagrindinį skirtumą – kainos, kokybės ir karjeros galimybių santykį. Pasak jos, dabartinei kartai itin svarbi galimybė atlikti apmokamą, kvalifikuotą darbo praktiką, tad aktyviai dairomasi, kur tai būtų galima įgyvendinti. „Šiuo metu Lietuvoje gauti kokybišką praktiką nesunku, tačiau mūsų šalyje vis dar neįprasta už tokį indėlį į įmonės veiklą mokėti atlyginimą. Europoje už praktiką mokama dažniau, tačiau ilgametė „AMES Education“ patirtis ruošiant būsimus užsienio universitetų studentus rodo, kad didžiausia apmokamos darbo praktikos pagal pasirinktą specialybę pasiūla su galimybe baigus studijas likti dirbti yra JAV. Noriu pabrėžti, kad norintys užsitikrinti sėkmingą karjerą, nebūtinai turi išvykti, nes savo tikslų pasiekti galima ir likus Lietuvoje – yra nemažai pavyzdžių, kai aktyvūs, naujoms žinioms ir patirtims imlūs jaunuoliai, baigę studijas Lietuvoje, stažuotis išvyksta į užsienį, ten įgauna patirties ir grįžę ją pritaiko būsimame darbe. Tik išsilavinimas, gautas kitoje šalyje, sėkmės karjeroje negarantuoja, ją užtikrina guvus protas ir plati pasaulėžiūra“, – sako „AMES Education“ vadovė, sertifikuota studijų užsienyje specialistė E. Kesylienė.


Norintys daugiau sužinoti apie stovyklas užsienyje ir galimybę „pasimatuoti“ būsimas studijas, kovo 7 d., šeštadienį, kviečiami į Martyno Mažvydo biblioteką Vilniuje, kur vyks nemokamas tarptautinis studijų forumas „AMES STUDY THE WORLD Summer & Boarding schools 2020“.


FORUMAS NEMOKAMAS, tačiau vietų skaičius ribotas, todėl užsiregistruoti į renginį galima čia: https://www.studytheworld.lt/


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis