Vėjo ir vandens stichijas pažabojusi vilnietė: ekstremaliu sportu gali užsiimti kiekvienas

Vilnietė Rusnė Tuskenytė (22) jau nuo vaikystės nesiskiria su angliškai vadinamais „lentų sportais“ (angl. „board sports“). Pirmą kartą ant slidžių užlipusi vos ketverių Rusnė kiekvieną žiemą sutinka kalnuose ant snieglentės, o vasaras leidžia skrosdama ežerus vandenlente ir gaudydama pajūrio vėją jėgos aitvaru. Manai, kad tai labai brangu ar sudėtinga?

„Visai ne!“ – prieštarauja Rusnė ir su užsidegimu ragina vasarą bent pabandyti atsistoti ant lentos, o vėliau jau bus sunku nuo jos „nukrapštyti“.

Rusne, kaip tavo gyvenimas atrodo tuomet, kai nečiuoži ant lentos?

Vilniaus Universiteto verslo mokykloje anglų kalba studijuoju tarptautinį verslą. Tarp paskaitų dirbu gerai žinomoje kompanijoje „Red Bull“, taip pat kuruoju „BOSE“ garso aparatūros prekybą Lietuvoje. Kadangi daug laiko praėjusią vasarą leidau „Wake Way“ parke, šiemet gavau pasiūlymą jame dirbti su grupėmis, kurios mokosi čiuožti. Kitaip tariant, mano malonumas ir aistra dabar virto darbu. Kas gali būti geriau?


Kiek metų jau pati plauki vandenlente?

Praėjusių metų vasaros pradžioje pradėjau mokytis plaukti vandenlente, tad šiuo metu eina mano antra vasara šiame sporte. Viskas įvyko labai greitai. Turbūt tai reiškia, kad greitai mokausi. (juokiasi)

Iš tiesų, man išmokti plaukti vandenlente buvo šiek tiek lengviau, nes ne vienerius metus prieš tai čiuožau snieglente kalnuose, mokiausi skrosti bangas jėgos aitvaru. Visi „lentų sportai“ kažkiek susiję, tad išmokus vieną, suprasti kito techniką žymiai paprasčiau. Tačiau tai nereiškia, kad neslidinėjus atsistoti ant lentos bus neįmanoma misija. Toli gražu!


Kiek maždaug treniruočių reikia, norint išmokti plaukti nekrintant?

Žmogus pradeda tobulėti ir justi malonumą nuo pirmo įkritimo į vandenį. Tuomet jis užsidega noru išmokti ir jau po poros valandų nedrąsiai stovi ant lentos. Sunkiausia šiame sporte yra koordinacija, nes reikia suderinti rankų, kojų ir likusio kūno lygsvarą. Vienu metu reikia galvoti apie daug dalykų, tačiau ant lieptelio stovintis instruktorius stengiasi pastebėti ir ištaisyti kiekvieną mokinio klaidą.

Ar norint išbandyti vandenlenčių sportą reikalingas didelis fizinis pasiruošimas?

Didelio fizinio pasiruošimo nereikia, tačiau visada geriau prieš plaukiant prasimankštinti, mat atsistojus ant lentos dirba įvairios raumenų grupės, kurios kitais atvejais nėra dažnai naudojamos.


Ar įmanoma išmokti čiuožti lenta be trenerio? Kam būtent jis reikalingas?

Išmokti čiuožti lenta be trenerio galima pasikliaujant vien savo atkaklumu, tačiau treneris ne tik padeda greičiau atsistoti ant lentos, bet ir gelbsti mokiniui saugiai bei tikslingai tobulinant įvairius pratimus ar triukus ant vandens. Treneris reikalingas ne tik tam, kad naujokus išmokytu čiuožti lenta, bet ir labiau patyrusiems „raideriams“, kurie vis nori tobulėti.

Ar šiame sporte dažnai patiriamos traumos?

Traumos plaukiant vandenlente patiriamos labai retai, tačiau, kaip ir kiekviename sporte, nesilaikant atsargumo priemonių galima susižeisti. Pati per dvejus metus nesu patyrusi jokios traumos, visi nusileidimai baigdavosi laimingai. Manau, kad klausant trenerio nurodymų susižeisti šansai labai maži.


Sklando stereotipas, jog užsiimti ekstremaliais sportais labai brangu. Kiek maždaug atsieina viena treniruotė?

Vandenlenčių parkai Lietuvoje sudaro prieinamas sąlygas mokytis plaukti kiekvienam. Yra galimybių įsigyti mėnesio ar vasaros abonementus ir mokytis plaukti pigiau, dažnai taikomos akcjios. Vienos treniruotės kaina žmogui siekia apie 15 Eur.

Ko svarbu nebijoti lipant ant lentos pirmą kartą? Ar įmanoma kažkaip tam pasiruošti?

Svarbiausia nebijoti vandens, o visa kita, tai žmogaus užsidegimas ir noras išmokti plaukti. Nebijokite išdrįsti!

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis