Naujai atgimusi "religija" – skautai

Klausimuose slypinčių pavardžių sąrašą galima būtų tęsti ir tęsti: Antanas Smetona, Bilas Klintonas, Žakas Širakas, realybės šou „Dangus“ nugalėtoja Raselė, „Dangus 2“ dalyvis Liudas...

Klausimas – ne iš lengvųjų, tačiau galite giliai įkvėpti ir nurimti. Deja, turbūt nebus atskleista pasaulinio garso paslaptis, bet visgi...

Visi aukščiau paminėtieji žmonės jaunystėje vienais ar kitais būdais yra prisidėję ar „įsitraukę“ į tikrų tikriausių skautų veiklą! Nustebote? Taigi, pabandysime išsiaiškinti to priežastis.

Vyriausioji Lietuvos skautininkė Živilė Kubilienė aiškina: „Pasaulyje yra 28 milijonai aktyvių skautų. Lietuvos "skautijoje" šiuo metu oficialiai yra apie 2500 narių, iki metų pabaigos šis skaičius išaugs iki 3500. Na, o Vilniuje yra apie 500 skautų. Studentai skautai sudaro apie 10-15 procentų. Priklausyti tokiai didelei šeimai – garbinga ir naudinga.“

Na, tuomet paklausime konkrečiau, kodėl į tokią veiklą turėtų „įsilieti“ studentas?

„Studentui, o ypač atvykusiam gyventi į naują miestą, tai yra nauji draugai, įdomus laisvalaikio praleidimo būdas ir turininga bei prasminga veikla, o svarbiausia, neįkainojamos pažintys,“ - įtaigiai pasakoja pašnekovė, ir priduria: „Jei kalbėtume apie materialines sąlygas, visi Lietuvos skautijos nariai turi nario pažymėjimus, kuriais pasinaudojus įvairiose turizmo ir laisvalaikio prekių parduotuvėse, taip pat kai kuriose kavinėse ir kopijavimo centruose, galima gauti nuolaidų.

Ateityje, tikimės, nuolaidų atsiras dar daugiau. Bet šios lengvatos turbūt nepalyginamos su įvairiais nacionaliniais ir tarptautiniais mokymais, galimybėmis, kurias suteikia buvimas Lietuvos skautijos nariu.“

„Organizacijoje esu jau 18 metų, todėl galiu drąsiai teigti, jog šis judėjimas yra skirtas įvairaus amžiaus, skirtingų rasių ir net skirtingas religijas išpažįstantiems žmonėms,“ – pasakoja Ž.Kubilienė, - „Čia visi ieškantys suras save, sau patinkantį užsiėmimą, bendraminčių.“

Anot vyriausios skautininkės, įprastai skautai, tapę pilnamečiais, tampa ir vadovais jaunesniems skautukams. Tačiau, jei tas variantas netenkina, yra galimybė pasirinkti profiliuotą užsiėmimą – užsienio ryšių, ūkio, viešųjų ryšių, mokymų, jaunimo programos finansų skyriuje, atstovauti organizacijai nacionalinėse ir tarptautinėse Jaunimo politikos struktūrose.

Lietuvos skautija yra viena didžiausių vaikų ir jaunimo organizacijų Lietuvoje.

Kuo skautai skiriasi nuo kitų jaunimo organizacijų?

„Mes esame nepolitiška organizacija, mūsų veiklos pobūdis yra labai platus (pvz., nuo piešimo pamokėlių mažiausiems skautams iki vadovavimo viešųjų ryšių ar mokymų skyriui vyresniesiems). Nors mes esam dideli, bet gerai pažįstam vieni kitus.“ - visa širdimi panirusį į skautų veiklą pasakoja Živilė.

Organizacija suteikia vis naujų ir neribotų galimybių savo nariams skautams tobulintis tiek skautiškoje, tiek kitoje srityje. Kadangi „Lietuvos skautija“ – organizacija, išsikovojusi savo vietą po saule ir gyvuojanti jau gan ilgai, savo partnerių sąraše yra tokios tarptautinės organizacijos, kaip: WOSM (World Organization of Scouts Movement), ICCS (International catholic conference of scouting), ISGF ( International Scout and Guide Fellowship) bei WAGGS (World Association of Girl Guides and Girl Scouts).

Rankos paspaudimas – tik kaire ranka.

Skautai, kitaip nei kitų jaunimo organizacijų nariai, turi begalę iš pirmo žvilgsnio neįprastų, tačiau originalių tradicijų. Pirmoji ir pastebimiausioji iš jų - tai, kad skautai visuomet sveikinasi tik kaire ranka (tad jei žmogus, pasisveikindamas tau ties kairę ranką – nenustebk – jis ne kairiarankis, jis tiesiog skautas). Kodėl?

Vyr. Lietuvos skautininkė Ž.Kubilienė aiškina: „Yra daug įvairių legendų, tačiau viena gražiausių yra ta, jog kairė ranka arčiau širdies...“

Antra, visi skautai vieni kitus vadina Broliais ir Sesėmis, kadangi tokiu būdu yra daug lengviau bendrauti su nepažįstamais skautais. Taip pat kiekvieną dieną skautai bando atlikti kokį nors gerą darbą. „Geras darbas – tai toks darbas, kuris turi prasmės,“ – patikslina vyr. skautininkė Živilė. Atrodytų, šie dalykai turėtų vykti savaime, tačiau taip nėra, bendruomeniškumo jausmą reikia ugdyti. Skautai yra labai pilietiški ir bendruomeniški žmonės, ir tai pasireiškia visose srityse. Reiktų paminėti ir tai, jog skautai turi šūkį „Budėk!“, į kurį atsako – „Vis budžiu!“.

Turbūt ir nereiktų priminti, kad skautai daug dainuoja, keliauja... Tačiau, įvairūs skautų vienetai turi savas tradicijas, kurias, pasak skautės Živilės, galima sužinoti tik tapus skautu. (Taigi, kuprinę ant pečių ir pirmyn pas skautus, kad neliktų paslapčių!).

Išskirtiniai renginiai – tik skautams.



Anot jaunimo organizacijos „Lietuvos skautija“ vadovės Ž.Kubilienės, visoje Lietuvoje skirtingi skautų vienetai turi savo tradicinius renginius, tačiau yra renginių, kuriuos švenčia ir juose dalyvauja visi Lietuvos skautijos nariai. Verta būtų paminėti svarbiausius: Lietuvos skautai kas penkerius metus renkasi į Tautinę skautų stovyklą.

Paskutinė vyko 2003 metais Plateliuose. Joje dalyvavo 2000 skautų.

Vasario 22 dieną skautų įkūrėjo Lordo Badeno Powello gimtadienis. Pagal labai seną Naujosios Zelandijos skautų tradiciją dainuodami skautai pasitinka saulę – nuo Naujosios Zelandijos iki Havajų.

Pavasario šventė. Tradicinis renginys skirtas Šv. Jurgio dienai, kasmet vykstantis vis kitame mieste. 2006 metais šventė vyko Vilniuje. Jos metu skautai dalyvavo amatų mugėje Vingio parke, rungėsi orientaciniame - loginiame žaidime Kalnų parke, plaukiojo Vilnele. Vakare vyko koncertas Kalnų parke. Šiais metais minint skautų įkūrimo 100 metų jubiliejų, Pavasario šventė gegužės mėnesį vyks Kaune.

Betliejaus taikos ugnies akcija vyksta gruodžio mėnesį. Akcijos metu Betliejuje, Kristaus gimimo vietoje, įžiebta ugnis platinama skautų perduodant iš rankų į rankas. Lietuvos skautai ugnį perima iš kaimynų Lenkijos skautų ir dalina ją Lietuvos gyventojams, kaip ramybės ir darnos simbolį, kuris turėtų atsirasti ant kiekvienos šeimos Kūčių stalo. Vėliau ugnis perduodama Latvijos skautams.

Skautų dainų konkursas „Gražių dainelių daug girdėjau“. Tai jau aštuonerius metus iš eilės vykstantis konkursas, kurio populiarumas neblėsta - kiekvienais metais vis daugiau ir daugiau norinčių jame dalyvauti. Į finalinį konkursą susirenka skautai iš visos Lietuvos ir varžosi, kas gražiau, išradingiau ir šauniau dainuoja.

Vasaros stovyklos. Tai tradicinės Lietuvos skautijos vasaros stovyklos gamtoje, vykstančios visose 10 Lietuvos apskričių. 2006 metų vasaros mėnesiais įvyko virš 20 skautiškų stovyklų.

Taip pat, artimiausioje ateityje skautai planuoja ir tokius renginius: Balandžio 21 dieną Lietuvos skautai minėdami skautų gyvavimo 100-mečio jubiliejų darys gerųjų darbelių akciją visoje Lietuvoje.



Gegužės 12 dieną Pavasario šventė Kaune, kurios metu Kauno prezidentūroje bus atidaryta Skautų 100-mečiui skirta paroda.

Norintiems pasaulį padaryti gražesnį



Kaip teigia Ž.Kubilienė, studentas, norintis pritapti prie skautų, turėtų būti aktyvus, draugiškas bei išradingas.

Antra vertus, skautu tapti galėtų bet kurie norintys – ir aktyvūs, ir ramesni žmonės. Svarbiausia, norėti palikti pasaulį gražesnį, negu radai. „Mes padėsime Tau tai padaryti." – ryžtingai nusiteikusi žada skautininkė Živilė Kubilienė.

Taigi, kur geriausia būtų kreiptis, norint prisijungti prie skautų veiklos?

Anot vyr. skautės Ž.Kubilienės, geriausia būtų susirasti skautišką vienetą, kuriame galima susipažinti su skautiška veikla ir pasirinkti norimą skautavimo kelią.



Informaciją galima rasti oficialioje Lietuvos skautijos svetainėje www.scout.lt. (Meniu pasirinkus „Vienetai”, galima rasti visų 10 Lietuvos apskričių veikiančių skautiškų vienetų vadovų kontaktus). Arba tiesiog užeiti į Vilniaus skautų centrą (A.Smetonos g. 8-1).


Taigi, daugiau ryžto, energijos, geros nuotaikos ir – pirmyn! Pabaigai – „trupinėlis“ istorijos Anot vyriausiosios Lietuvos skautės Živilės Kubilienės, 1918 m. lapkričio 1 d. Vilniuje, Vytauto gimnazijoje, buvo įsteigtas pirmasis skautų vienetas. Jo vadu buvo paskirtas Petras Jurgelevičius. Pastaroji data - lietuviško skautų judėjimo gimtadienis.

Skautų gyvavimo laikotarpis prasidėjo jau senais laikais: tarpukariu skautai tapo itin aktyviu judėjimu, prasidėjus karui Lietuvoje ir panaikinus skautus, skautų broliją sudarė 34 tuntai, 7900 skautų, seseriją - 35 tuntai, 8000 skaučių. Galiausiai, įžengus į Lietuvos teritoriją Sovietų armijai, skautų judėjimas buvo uždraustas. Tačiau, skautai nebūtų skautais, jei nekovotų dėl savo vietos po saule. 1988 metais kartu su sąjūdžio „banga“ pagaliau atgimė ir skautų judėjimas. 1989 metais Vilniuje įvyko atkuriamasis skautų suvažiavimas. 1996 m. lapkričio 23 d. - “Vienybės” suvažiavimas Kaune. Dėl šio suvažiavimo, pagaliau buvo patvirtinti organizacijos įstatai, taip pat, nusistovėjo dabartinis organizacijos pavadinimas – "Lietuvos skautija".

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis