Šamanizmas – animizmu pagrįstos pirmykštės religijos forma. Remiasi tikėjimu, kad šamanas tiesiogiai bendraudamas su dvasiomis gali keisti tikrovę.
Šamanizmas paplitęs beveik visame pasaulyje. Jis praktikuojamas kai kurių Azijos, Afrikos, centrinės Amerikos, Polinezijos tautų ir tampa vis populiaresnis.
Šamanizmas į Centrinę Aziją atkeliavo iš Antikos mažai žinomos Bon religijos forma, jos šaknys Mitros kulte.
Jau seniai tikima, kad dvasia gali įsikūnyti į negyvą daiktą, gyvūną ar žmogų. Tai yra nei daugiau, nei mažiau, o fetišizmas (daikto garbinimas). Tačiau didesnis dėmesys skiriamas ne daiktui, o dvasiai.
Masinė inkvizicija
Pagoniškas afrikiečių paveldas, susipynęs su krikščionišku tikėjimu, Afrikoje pagimdė neįprastų religijos formų bei jos išpažinimo būdų.
Dažnas uolus krikščionis iš bažnyčios bėga pas kaimo burtininką ir tiki jo pranašystėmis. Kiti iš kerėtojų skuba pas kunigus ir prašo apginti nuo blogos akies.
Šamaniški šokiai, burtai ir nuodai Afrikoje dera šalia bažnyčių ir kraupių egzorcizmo seansų.
2001 metais Kongo šiaurės provincijose kilo masiniai neramumai. Jų metu būriai gyventojų buvo velkami į kaimų aikštes, deginami bei verčiami prisiimti nuodėmes.
Dar keli tūkstančiai pabėgo į kaimyninę Ugandą, išsigandę nevaldomos minios siautėjimo. Šalyje vyravusi baimė atsisuko prieš juodosios magijos žinovus bei atsitiktinius nederamai apsirengusius ar neatsargiai apie savo sapnus papasakojusius piliečius.
Žiaurumu garsėjantys Kongo sukilėliai „Mai-Mai“, dažnai vadinami demonais, irgi tiki piktais šamanų kėslais ir siekia juos išnaikinti.
Naujieji viduramžiai
Pastarųjų metų siautėjimai – ne pirmieji juodosios magijos medžioklės atvejai. Dar XIX amžiuje Rytų Afriką nusiaubė šamanų ir raganų medžioklės – jų metu 20 tūkst. žmonių buvo pasmerkti kančioms ir mirčiai.
Apkaltintieji bendravimu su tamsiosiomis jėgomis būna žiauriai kankinami. Dar ir dabar yra tikima, kad apsėdimas ir ligos – tai protėvių ženklai, vadinasi apsėstieji netinkamai bendrauja su savo protėviais.
Deginimai ant laužų ar nagų traukimas – tai iš viduramžių atėjusios tradicijos. Dabar taip pat pasmerktieji skandinami, kabinami žemyn galva, marinami badu ar smaigstomi peiliais.
Priemonių siaubingiems ritualams kerėtojai įsigyja šiurpiose turgavietėse, kur prekiaujama žmogaus oda bei įvairiomis kūno dalimis. Juodosios magijos žyniai teigia, kad tai – puiki žaliava burtams.
Vaikai žudomi dėl apsėdimo
Afrikoje vaikai apkaltinami dėl įvairiausių nelaimių: kaimynystėje kritusios karvės, nustipusio šuns ar kilusios šeiminės dramos. Ypač dažnai užsipuolami našlaičiai, šeimoms nereikalingi ar tiesiog judresni vaikai.
Kaltinamieji vedami pas kaimo pastorių ar šventiką, šis atlieka egzorcizmo seansus ir stengiasi išvaryti piktąsias dvasias.
Bendradarbiavimu su tamsos jėgomis apkaltinti mažieji kankinami badu, pjudomi šunimis, gyvi svilinami ar uždaromi dėžėse.
Mažieji ypač kenčia Konge, karų ir nepriteklių kamuojamoje valstybėje, kurioje tikima, kad piktosios dvasios pirmiausia puola vaikus. Dažniausiai taip norima atsikratyti šeimai našta tapusio mažamečio.
Piktųjų dvasių išvarymas Konge tapo verslu. Krikščioniškų sektų šventikai arba kaimų šamanai, įsteigia gydyklas-kalėjimus – ten kali keli šimtai vaikų.
Mažieji, per kraupius ritualus verčiami prisipažinti bendradarbiavę su blogio jėgomis, dažnai net nežino šio žodžio reikšmės.
Kongo sostinėje Kinšasoje gatvėmis klaidžioja apie 40 tūkst. benamių vaikų, tad aukų raganų medžiotojams nėra sunku susirasti.
Afrikiečių ritualai Europoje
Kruvinos tradicijos persikelia ir į Europą. Didėjant afrikiečių pabėgėlių kolonijoms, tai vienoje, tai kitoje valstybėje pasigirsta kalbų apie egzorcizmo seansuose nukankintus vaikus.
Didžiojoje Britanijoje, kurioje gyvena gausi išeivių iš Kongo kolonija, nuskambėjo kraupi žmogžudystės byla: šeimynykščiai buvo kaltinami 8 metų mergaitės nužudymu. Vaikas buvo kankinamas ir nužudytas per slaptą egzorcizmo ir dvasių išvarymo seansą.
Kitas mažylis vieną dieną staiga buvo išgabentas į Kongą. Kankinimui vaiką pasmerkusi motina įtarė, kad šis apsėstas.
Kaip tampama šamanu
Protėviai neklausia, nori būti šamanu ar ne. Niekas nenori juo tapti. Tiesiog vieną dieną tave pašaukia protėvių balsas. Jei nepaklusi – mirsi.
Protėvių dvasia gali veikti tik per šamano kūną. Jam mirus, dvasios gali pasirinkti kitą žmogų.
Žiniuonių mokyklose protėvių Mokytojas moko nuo dešimties iki penkių metų, nelygu kokie mokinio gebėjimai. Mokinys gauna liaudies gydytojo pažymėjimą, prilygstantį aukštojo medicininio išsilavinimo diplomui.
Kaip parodė Europoje atlikti kai kurių Afrikos žiniuonių naudojamų gydomųjų priemonių (pavyzdžiui, šikšnosparnio išmatų, sutrintų kokio nors toje vietovėje augančio augalo šaknų ir išdžiovintos varlės mišinys) tyrimai, jose paprastai yra populiarių ir veiksmingų vaistų, kaip antai analgino, aspirino ir pan., sudedamųjų dalių.
Be abejo, Afrikos šamanai ne visada išgydo į juos besikreipiančius žmones. Tačiau ir tradicinė medicina dažnai būna bejėgė padėti kai kuriems ligoniams.
Buria kaulais arba mutti
Kiekvienas šamanas per įšventinimą susirenka į krepšelį kaulų, kriauklių, monetų, lošimo kauliukų ar plunksnų, kurių niekam nevalia skolinti. Protėvių dvasios kalba tik su tuo šamanu, kuris turi savo krepšelį.
Jie sprendžia šeimos ar vidines problemas, gydo jų prišauktas ligas. Burdamas kaulais šamanas nustato ligos priežastį ir pataria, kaip gydytis.
Tačiau yra ir tamsia magija užsiimantys šamanai, naudojantys mutti. Malavyje tikima, kad tikrai veiksmingam mutti amuletui pagaminti būtini žmogaus organai.
Malavio pagyvenusių žmonių draugijos duomenimis, 2001 – 2002 metais dviejuose šios šalies regionuose dėl amuletų buvo nužudyti 12 – 16 vienišų kaimo žmonių. Dėl šių žmogžudysčių motyvų abejonių nekilo, nes visoms aukoms buvo išpjautos įvairios kūno dalys.
Galvažudžiai, tiekiantys mutti žaliavą, paprastai aukomis pasirenka vienišus senukus, nes tokius lengviau įveikti.
Nepaisant to, jaustis šioje šalyje saugus negali niekas. Antai prieš pusmetį Malavio šiaurėje policininkai suėmė du įtariamuosius, kurie atvirai prisipažino nužudę septyniolikametę merginą, kad pasigamintų mutti.
Narkotikai arba protėvių pagalba
Senojo pasaulio žyniai, burtininkai, lygiai kaip ir šių laikų Afrikos kerėtojai bei Sibiro šamanai, muzikos ir narkotikų dėka pasiekę tam tikras būsenas, o kiti – vadovaujami stiprių protėvių paliepimu, balsais, galėdavo bendrauti su mirusiųjų dvasiomis ir gauti iš jų reikiamą pagalbą bei globą.
Daugelis sunkaus, juodo ir death metalo melodijų bei ritmų yra paimti iš afrikiečių burtininkų kraičio. Tam tikra roko muzika žmogui gali sukelti tokią būseną, kokios būdami Afrikos burtininkai ir Sibiro šamanai bendrauja su dvasių pasauliu.
Tuo tarpu šamanė Matčyla, profesionali psichologė ir žynė, pasakojo, kad jai padeda močiutės dvasia. Matčyla jaučia, kaip ji “įeina” į jos vidų ir kalba. Tai labai malonus jausmas, nors kartais ir skauda gerklę ir krutinę.
Matčylai padeda ir kiti protėviai, retkarčiais ji regi jų veidus. Jie nekalba, tik jaučiamos jų mintys. Protėvių nurodymus ji girdi naktį, o nubudusi užrašo juos į diktofoną.
Matčyla valgo sveiką maistą, negeria alkoholio, nerūko, rūpinasi savo kūnu. Sekmadieniais afrikietiškoje bažnyčioje drauge su kitais skaito, ką padiktavo protėviai.
Taikieji šamanai
Vyriausia zulusų žynys Credo Mutwa – išsilavinęs, devynių knygų apie zulusų papročius, kultūrą, istoriją autorius. Afrikoje jo įtaka prilygsta popiežiui.
Pas Mutwa atvažiuoja karalių iš kitų šalių, nuolatinė jo klientė – PAR prezidento Nelsono Mandelos žmona. Šamanas rengia seminarus, skaito paskaitas.
Mutwa gyvena PAR, kur didžiausias nusikalstamumas Afrikoje. Jis yra įsikūręs, kur gyvena turtuoliai – kalnuotoje vietovėje. Tačiau čia ramu, niekad nieko neapiplėšė.
Mutwa sako, jog juos ir apsistojusius svečius gina kalnai ir šventa upė – jie turi stiprią dvasią. Be to žynys atlieka ritualus, kurių metu smilko smilkalus, kažką kalba, ir tai, visų nuomone, atbaido nusikaltėlius.
Burdamas Mutwa sako, jog neprogramuoja ateities, tiesiog užčiuopia žmogaus gyvenimo misiją ir skatina pozityviai veikti.
Slapta galia
Antropologas Lorencas Ginsas, gyvenęs Afrikoje daugiau nei 20 metų, pasakojo : “Ekspedicijos į žemyno gilumą metu vienas iš mane lydėjusių vietos gyventojų staiga nusimetė nešulį ir lyg pakirstas krito po medžiu. Aš jo paklausiau: “Kas tau, gal sergi?” Jis atsakė: ”Aš nesirgti. Aš jau numirti!”
Nepraėjus nė dvidešimčiai minučių, jis iš tiesų numirė. Kitų savo palydovų paklausiau, kas atsitiko jų gentainiui. Man buvo paaiškint, kad Mgavė pažeidė giminės, pas kurią pernakvojome, šventąsias nuostatas, ir už tai tos giminės burtininkas jį prakeikė.”
Paprastas Afrikos burtininkas ar žiniuonis moka tokių dalykų, apie kuriuos išsilavinęs europietis neturi nė menkiausio supratimo ir niekada per savo gyvenimą to neišmoks.
Tad ko bijoti ir tikėtis iš Afrikos, jos žmonių ir vietinių šamanų? Svarbiausia eiti su taika, pagarba ir… būti atsargiems.
(Parengta pagal Eglės Kulvietienės ir Eriko Laumio straipsnius)
