Tranzavimas, skvotai, skvotavimas – tai tik žodžiai, tačiau daugumai jaunų žmonių juos išgirdus, tarsi sukirba kažkas viduje. Viena vertus – tai puikus būdas pamatyti daug šalių, pabendrauti su įvairiais žmonėmis, patirti daug nepakartojamų įspūdžių… Ir tai nereikalauja krūvos pinigų.
Kita vertus – toks gyvenimo būdas turi labai daug trūkumų. Tranzavimas yra nepaprastai pavojingas. O gyvenimas skvotuose? Taip, galbūt apie tai mes, lietuviai, žinome mažiau, tačiau, kaip yra sakoma, nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės…
Skvotas – nelegaliai žmonių grupės apgyvendintas namas. Dažniausiai jis būna bent jau keletą metų apleistas, negyvenamas, kol į jį įsikrausto žmonės.
Šis namas tampa jų prieglobsčio vieta, tačiau jie neturi jokios oficialios teisės į tą gyvenamą plotą. Skvotavimas – tai toks judėjimas, kuris prasideda negyvenamo namo okupacija ir baigiasi žmonių grupės, „chebros“ formavimu. Ta „chebra“ – skvoteriai nelegaliai okupuoja ir apsigyvena jiems nepriklausančiame name.
Kai žmonės užskvotuoja negyvenamąjį namą, visų pirmiausia jie stengiasi sandariai užkalti visas name esančias duris bei langus, kad galėtų lengviau kontroliuoti įėjimą ir išėjimą iš namo. Tolesnis žingsnis – pakeičiama namo išvaizda: viskas švariai išvaloma, sutvarkoma (reikia turėti omenyje, kad namas buvo bent jau kelis metus negyvenamas) ir savotiškai pagražinama grafiti.
Skvoterių tikslas: neatpažįstamai pakeisti okupuotą namą, kartais jiems tenka sugriuvusį namą paversti naudojamu: įvesti kanalizaciją, suremontuoti sienas. Šis namo keitimas yra visų skvoterių pagrindinis rūpestis, skvoteriai kaip ir kiti „vartotojai“ dažniausiai išsirenka miesto centre esančius pastatus, jie stengiasi suburti bendraminčių būrį, kad namas būtų apsaugotas nuo kitų socialinių grupių.
Toks namo okupavimas, žinoma, yra nelegalus visur, tačiau jis tikrai ne visada baigiasi skvoterių iškeldinimu. Kartais propietorius nedraudžia skvotuoti, jei žmonės laikosi tam tikrų, jo iškeltų sąlygų. Šiuo metu dažniausiai iškeliamos pagrindinės sąlygos yra mėnesinis okupuoto namo nuomos mokestis, pagarba kaimynams ir kultūrinės veiklos propagavimas.
Delfi kalbintas ispanas Alvaro mano, kad jeigu skvoteriai laikosi šių sąlygų, tada skvotavimas neginčijamai yra teigiamas dalykas, tačiau jam labai nepatinka daugelis nuostatų, kurias sukūrė skvotus kontroliuojantis centras – CSOA (Automanagement occupation social centre), bei pagrindinės skvoterių idėjos: „One dislodge, another squating“ („Vienus išstumti, kitiem užskvotuoti“) ir „Squat and resist“ ( Skvotuoti ir pasipriešinti).
Alvaro: „Ispanijoje aš mačiau daug svotų, tačiau daugumą jų tik iš išorės. Madride man teko lankytis dviejuose: vienas iš jų turėjo pakankamai didelį žemės plotą, kuriame buvo galima daryti beveik viską. Aplink nebuvo nei vieno kaimyno, nes namas stovėjo pramoniniame rajone. Antrasis, pavadintas „pramoniniu kambariu“, stovėjo pačiame miesto centre.
Šiame skvote man teko galimybė dalyvauti koncerte, kuriame buvo apie tris tūkstančius žmonių. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Italijoje, Romoje aš aplankiau žymiai daugiau skvotų, visi jie buvo labai panašūs, niekuo nesiskyrė.
Tačiau vienas man paliko nepaprastą įspūdį: jis buvo pavadintas „villaggio globale“ (globalinis namas). Jame gyvenantys skvoteriai buvo pasistatę cirko palapinę ir rengdavo koncertus. Pastate jie buvo įrengę labai daug kambarių, skirtų užsiimti skirtingomis veiklomis (pavyzdžiui, buvo didelė biblioteka, TV kambarys, baras, didelė virtuvė ir pan.).
