Dažnam žodis gospelas primena filmą ,,Netikra vienuolė“ ir bažnyčioje ,,Oh happy day“ ritmu šėlstantį chorą. Gospelo giesmėmis šlovinamas viešpats. Tačiau šia nuotaikinga muzika ,,užsikrečia“ ne vien tikintieji.
Žodis „gospel“ išvertus iš anglų kalbos reiškia gerąją naujieną arba evangeliją. Manoma, kad gospelo muzika atsirado XVIII a. Amerikoje. O jos pradininkais laikomi afrikiečių vergai, pasakoja prdomain.com.
Juodaodžiams vergams buvo draudžiama naudoti afrikietiškus muzikos instrumentus, atlikti savo tradicines dainas. Taip jie pradėjo kurti kitokią muziką – gospelą, kurioje susijungė stiprūs afrikietiški ritmai ir europietiška harmonija.
Gospelas buvo išskirtinai jų religinė muzika. Krikščionių bažnyčia vergams tapo prieglobsčiu. Tai buvo vienintelė vieta, kurioje jie galėjo rinkis be priežiūros ir nevaržomai išlieti emocijas, teigia www.bama.ua.edu.
Vėliau gospelo muzika praskaidrino ir kasdieninį vergų gyvenimą. Gospelo dainos lydėjo visus jų darbus ir padėjo tverti vergovės sunkumus. Pavyzdžiui, plantacijose buvo atliekamos tokios dainos kaip ,,Field hollers“ (laukų riksmai).
XX a. pradžioje juodaodžiai ėmė kraustytis iš pietinės JAV teritorijos, taip skleisdami gospelo muziką po visą Ameriką. Prasidėjo gospelo periodas, vadinamas „Dorsey“ era.
Thomas Dorsey yra vienas pirmųjų gospel muzikos atlikėjų ir yra laikomas moderniosios gospelo muzikos tėvu.
Po Antrojo pasaulinio karo prasidėjo gospelo muzikos aukso amžius. Kūrėsi tūkstančiai chorų, kvartetų, kurie rengė koncertus ir įrašinėjo gospelo muziką. Šiuo laikotarpiu labiausiai išgarsėjo Whitney Houston ir Kirkas Franklinas, teigiama www.prdomain.com.
Dabar daugiausia gospelo muzikos chorų yra Amerikoje, Vokietijoje, Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje.
Gospelo muzika vis dar vystosi ir keičiasi: drąsiai eksperimentuojama, naudojami kitų muzikos stilių elementai. Tačiau svarbiausios šios muzikos savybės – nuotaikingumas, nuoširdumas, tikrumas – nekinta šimtmečiais.
Lietuvoje šis muzikos stilius per pastaruosius metus sparčiai populiarėja. Lietuvoje įsikuria vis daugiau gospelo chorų. Vilniaus Šv. Jonų, Visų Šventųjų, Bernardinų bažnyčiose galima išgirsti gospelo giesmių pamaldų metu.
Šį lapkritį vyko jau šeštasis Vilniaus gospelo festivalis, kiekvienais metais sulaukiantis vis didesnio žiūrovų susidomėjimo.
Festivalyje dalyvavo gospelo muzikos kolektyvai iš visos Lietuvos, taip pat svečiai iš Latvijos ir Švedijos. Baigiamajame festivalio koncerte, vykusiame Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, dalyviai sudarė jungtinį chorą (apie 270 žmonių).
Didžiulis choras ir ,,užvedančios“ gospelo giesmės greitai išjudino žiūrovus. Jie plojo, dainavo, o veidus puošė šypsenos. Nors populiariosios dainos ,,Oh happy day”, kuri laikoma gospelo himnu, klausytojai neišgirdo, tačiau tikrai atpažino R. Kelly dainą ,,I Believe I Can Fly“.
Pasak vieno iš organizatorių Jono Sakalausko, šiais metais festivalis buvo žymiai geresnis: pakilo jo lygis, jungtinis choras pasirodė daug profesionaliau.
DELFI gatvė: ar galėjo žmonės, mėgstantys gospelo muziką, tačiau nepriklausantys jokiam chorui, dainuoti festivalyje?
J. Sakalauskas: taip, tačiau filharmonija nėra ta vieta, kuri sutalpintų visus norinčiuosius. O giedoti gospelo muziką nori vis daugiau žmonių, ypač jaunimo.
DELFI gatvė: ar tik tikintieji gali atlikti gospelo muziką?
J. Sakalauskas: Tai filosofinis klausimas. Nebūtinai esi katalikas, bet vis tiek kažkuo tiki – netikinčių žmonių nebūna.
DELFI gatvė: kodėl jaunimas renkasi gospelą: dėl muzikos, dainavimo ar dėl tikėjimo, dvasinių dalykų?
J. Sakalauskas: muzikoje ir yra dvasinių dalykų. Norint gerai atlikti gospelą, reikia įprasminti tekstus. Daug žmonių pradžioje atlieka gospelą tik dėl muzikos, tačiau vėliau ima ieškoti prasmės.
Vienas iš Vilniaus gospelo festivalio organizatorių teigė, jog gospelas yra muzika, kuri teikia džiaugsmą. Taip pat pabrėžė, kad gospelo muzikai būdingas įvairių stilių įsisavinimas (roko, pop, džiazo, bliuzo, klasikos).
DELFI gatvė: ar Lietuvos bažnyčiai priimtina gospelo muzika, ar tinka mūsų mentalitetui?
J. Sakalauskas: žmonių kultūra laisvėja. Jie nori daugiau linksmintis ir švęsti. Mišios nebūtinai yra susikaupimas. Kai kalbama apie prisikėlimą, kodėl gi nešvęsti? Mūsų kultūroje žmonės mėgsta linksmintis, tačiau mišiose susikausto…
Kaip ir gyvenime, gospelo muzikoje būna ir liūdesio. Būna giesmių, kurios reikalauja nusiraminimo ir susikaupimo.
J. Sakalauskas sakė, kad mišių metu pritaikyti gospelo giesmes kartais sudėtinga dėl skirtingos kunigų ir gospelo muzikos emocinės ,,temperatūros“. Kunigas kalba vienaip, o muzikos visai kitokia nuotaika. Lietuvoje tai dar reikia suderinti. Gospel muzika reikalauja, kad būtų ir gospel mišios.
DELFI gatvė: ar kitais metais vėl sulauksime gospelo muzikos festivalio?
J. Sakalauskas: nežinau. Galvojam, ar daryti pertrauką ir tuomet rengti vieną labai didelį festivalį, ar prieš tai surengti daug mažų festivaliukų, ar kartoti tokį, kaip šiais metais. Tačiau iki 2009 metų planuojam išauginti gal keturis kartus didesnį festivalį.
