Capoeira kaip futbolas ir krepšinis - esmė panaši, bet atlikimas skiriasi (video)

Capoeira – tai kovos menas, dažnai vadinamas žaidimu. Tai vienas unikaliausių kovos menų, kuris yra neatsiejamas nuo muzikos. Su muzika kova tampa energingesnė, ji ne tik diktuoja kovos ritmą, stilistiką ar tempą, bet taip pat ir nustato „žaidimo“ taisykles.

Capoeira - tai tam tikras kovos šokis, kilęs iš Afrikos, bei paplitęs Brazilijoje. Capoeira Lietuvoje - kol kas naujiena, tačiau užsienyje tai labai populiarus jaunimo laisvalaikio praleidimo būdas, kuris kuria tam tikrą gyvenimo būdą ir kultūrą. DELFI Gatvė aplankė pirmosios Lietuvoje įsikūrusios capoeira kovos mokyklą ir pasikalbėjo su mokytoju Vilenu Arutunianu (Moreno).

„Užsiminėti capoeira pradėjau Vokietijoje (kažkur prieš penkis metus). Grįžęs į Lietuvą degiau noru ne tik užsiimti, bet ir plėsti capoeirą čia. Supratau, kad tai lietuviams dar visiškai nauja, neradau nieko panašaus į capoeira ir, tiesą pasakius, vienu metu net buvo apėmusi depresija,“ – pasakojo Vilenas.

Capoeira iškovojo vergų laisvę

„Capoeira pradėjo formuotis Afrikos žemyne, kaip kovinė sporto šaka. Ji padėjo vergams išsikovoti laisvę (tai buvo tarsi jų kovos būdas – aut past.). Vėliau capoeira paplito Brazilijoje. Kaip tai įvyko, mano nuomone, net ir patys capoeira meistrai negali tiksliai papasakoti…

Susiformavo atskiros capoeiristų stovyklos, kažkuo panašios į partizanų bunkerius miškuose. Šie būriai visokiais būdais stengdavosi užsidirbti pinigų…

Laikui bėgant capoeira evoliucionavo, atsirado akrobatika, smūgių technikos, pasikeitė netgi pagrindinis muzikos instrumentas, su kuriuo treniruojamasi. Šis kovos menas išsišakojo į keletą rūšių, kurios kažkuo panašios, bet kartu ir labai ir skirtingos.

Vienas iš pagrindinių capoeiros bruožų yra afrikietiško stiliaus muzika ir dainų tekstuose minima tolimoji, gimtoji ir išsiilgtoji Afrika (manau, kad capoeiristai yra panašūs į krikščionis, kurie turi savo šventąją žemę Izraelį ir, nors tenai niekada nėra buvę ir galbūt gyvenime nebus, jie vis tiek tiki jos sakrališkumu),“ – pasakojo kovinių šokių treneris.



Capoeira stilius tarp stilių

„Capoeira stilių - benguela, kuriuo aš šiuo metu užsiminėju, sukūrė meistras Bimba, kuris užsiminėjo karate, boksu ir kitais kovos menais. Kurdamas šį stilių, jis iš japonų kovų menų perėmė smūginę techniką, sukūrė capoeira kovos ratą „rod“ įvedė pora naujų taisyklių (pavyzdžiui, uždraudė tiesioginius smūgius treniruočių metu, išpopuliarino nuolatinį judėjimą pagal muzikos ritmą), pradėjo naudoti akrobatiką.

Taigi meistras Bimba važinėjo po Braziliją turėdamas vieną tikslą – parodyti kitiems capoeira meistrams, kad jo sukurta kovos technika yra pranašesnė už kitas. Jam tai pavyko ir šis stilius palaipsniui išplito po visą Europą.

Capoeira, kaip ir daugelis kovos menų, turi lygius: „batizado“ yra krikštynos, įstojimas į mokyklą, „troca de corda“ – egzaminas, kad būtum pripažintas, kad pasiekęs aukštesnį lygį gautum kitą „cordą“ (diržą). Visai kaip karate.

Krikštynų metu kiekvienas mokinys gauna savo capoeiros vardą, kurio reikšmė prilygsta krikšto vardui ar žmogaus pravardei. Pavyzdžiui, mano vardas yra Moreno (tai reiškia tamsusis žmogus), šį vardą gavau dalyvaudamas krikštynose Baltarusijoje ir galbūt todėl, kad atrodžiau „egzotiškesnis“, tamsesnis už kitus dalyvius. Tačiau šis vardas nebūtinai suteikiamas, atsižvelgiant į tavo išvaizdą, dažnai tai priklauso ir nuo sugebėjimų, užsiimant capoeira.

Pavyzdžiui, pakankamai apkūni mergina buvo pavadinta balerina. Vardai nėra piktybiškai suteikiami. Kiekvienas visuomet turi galimybę po pusės metų, vykstant kitam egzaminui, paprašyti, kad jo vardą pakeistų,“ – pasakojo Moreno.

Beveik meditacija

„Turbūt vienas svarbiausių dalykų capoeiroje yra loginis mąstymas ir savikontrolė. Vis tik kovoje reikia mokėti panaudoti visus savo sugebėjimus: jeigu „žaisdamas“ rate tu esi atakuojamas priešininko, turi sugebėti išsisukti ir atakuoti jį.

Savikontrolė – tai sugebėjimas ne tik kontroliuoti savo smūgius, jėgą, bei akrobatikos elementų atlikimą, bet ir kylantį azartą. Kovos metu sukilęs adrenalinas žmogų „paverčia“ agresyviu, jis tampa kaip vilkas, kuriam kartą gyvenime paragavus kraujo, sukyla instinktai kovoti ir bet kokia kaina nugalėti“.

Capoeira tinka visiems. Tai ne vien sportas, tai smagus laiko praleidimo būdas, mokslas valdyti kūną, susikaupti ir atsipalaiduoti. Tai muzika, šokis, smūgiai, kovos, „žaidimai“, bendravimas, pažintys, dainos, pietų kultūra, varžybos ir dar daugybės kitų įdomybių... Jeigu žmogus ieško nors vieno iš aukščiau išvardintų dalykų, capoeroje jis tai tikrai tai ras.



Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis