Megėjų radijas. Hobis arba nepagydoma diagnozė

Megėjų radijas (angl.: ham-radio) yra hobis, kuriuo užsiima įvairūs žmonės: nuo mokslininkų, daktarų iki žemdirbių. Šio hobio esmė – bendravimas radijo ryšiu, kuris neturi jokių ribų, nes bendrauti galima tiek su kosmonautais atviroje erdvėje, tiek su draugu iš Australijos, tiek su kaimynu iš antro aukšto.

Pasaulyje vyksta megėjų radijo varžybos, kurios lenktyniauja, apsikeisdamos informacija. Apie tai, kas yra ham-radio Lietuvoje ir pasaulyje DELFI Gatvė kalbasi su Lietuvos radijo megėjų draugijos nariu Remigijumi Lašiniu, kuris megėjų radijo pasaulyje dar pasvadinęs „LY2BDI“.

DELFI gatvė: kas tai yra – megėjų radijas?

Remigijus: atsakysiu savais žodžiais. Greičiau tai yra diagnozė. Kaip konstatuoja daugelis radijo mėgėjų, tai - nepagydoma liga. Jei be juokų, tai vienas iš pomėgių, kaip žvejyba ar filatelija tik pakankamai savotiškas.

DELFI gatvė: bendravimas vyksta radijo bangomis. Ar jos skiriasi nuo FM radijo bangų?

Remigijus: taip, bendraujame radijo bangomis. Aišku, tai kiti dažniai nei FM radijo. Juk negalima trukdyti žmonėms klausytis žinių ar muzikos.

Mėgėjams yra skirta labai daug visokių dažnių juostų, nevardinsiu, galima rasti internete. Aišku, reikia turėti radijo imtuvą, siųstuvą, anteną ir įsigijus leidimą galima bendrauti.

DELFI gatvė: ar reikia gauti kokį nors pažymėjimą, išlaikyti egzaminus, įregistruoti, kad galėtum pradėti užsiimti šia veikla?

Remigijus: norint tik klausytis eterio, mėgejiškų ar nemėgėjiškų diapazonų jokių leidimų nereikia. Tačiau norint iš girdėtos radijo mėgėjų stoties gauti kortelę, kuri patvirtina, kad ta stotis tuo metu tiktai dirbo, reikia turėti stebėtojo registracinį šaukinį.

Jis išduodamas be jokių egzaminų. Norint pačiam kalbėtis su kitais, reikia išlaikius egzaminus gauti leidimą šiai veiklai. Egzaminai laikomi Ryšių reguliavimo tarnyboje.

DELFI gatvė: kokia aparatūra reikalinga tam, kuris norėtų pradėti?

Remigijus: pradėti visada lengviausia nuo stebėjimo. Galima pritaikyti buitinį imtuvą, pačiam pasigaminti ar nusipirkti. Yra visokiausių galimybių, jei bus noras.

DELFI gatvė: Kokios yra aparatūros kainos?

Remigijus: kainos būna visokios, kurios priklauso nuo to, kokį aparatą galvoji įsigyti. Nuo keletos litų iki dešimties tukstančių. Pačiam gaminantis yra pigiau, bet reikia išmanyti apie tai.

Kitas turėdamas gamyklinį transiverį (imtuvas ir siųstuvas viename) eksperimentuoja su nesudėtingais kelių detalių priedais prie kompiuterio, pasiekiami parametrai būna geresni negu gamyklinio transiverio.

DELFI gatvė: ar tiesa, kad, pasirenkant skirtingas bangas, galima šnekėtis tiek savo miesto ribose, tiek šalyje, pasaulyje... Ir netgi komunikuoti su kosmonautais atviroje erdvėje? ,/b>

Remigijus: visai teisingai, visada reikia rinktis atitinkamas bangas pagal poreikį. Jei tame pačiame mieste, įsijungiam kurias nors UTB (ultra trumpas bangas). Jei atstumas didesnis, trumpas bangas, jei labai didelis atstumas, tada reikia laukti vakaro, nakties ar dienos, priklausomai nuo bangų sklidimo, Saulės aktyvumo, jonosferos būsenos.

Su pačiais kosmonautais man neteko bendrauti, bet juos girdėjau ne vieną kartą. Prisimenu buvau tėviškėj, UTB stotelė buvo įjungta ir bėgiojo per nustatytus dažnius. Buvau įsirašęs jų dažnį.

Tada girdėjau kokias 10 min. kaip rusiškai kosmonautas iš kosminės stoties „Mir“ kalbėjosi su vadovybe Žemėje

DELFI gatvė: visgi daugiausia radijo mėgėjai bendrauja su kitais šios srities mėgėjais, esančiais toliau, tačiau ar bendravimas vienintelis tikslas šioje veikloje?

Remigijus: čia mėgėjas ką nori, tą ir pasirenka. Kas renka diplomus, kas gaudo retas egzotines ekspedicijas ar retas, mažai mėgėjų turinčias šalis. Gali užsiimti konstravimu. Čia skonio dalykas.

DELFI gatvė: ar pasaulyje vyksta kokių konkursų, kuriuose jėgas išbando „radijininkai”?

Remigijus: taip, tokių konkursų yra labai daug. Nėra tokio savaitgalio, kad nebūtų kelių varžybų. Vienos pasaulinės, kitos labiau vietinės (pvz. Baltijos valstybių), dar kitos tik tos šalies dalyviams skirtos (pvz. Lietuvos)

DELFI gatvė: ar Lietuvoje radijo mėgėjai aktyvūs?

Remigijus: taip, Lietuvos radijo mėgėjai yra gana aktyvūs ir turi labai didelių pasiekimų: pasaulinėse pirmenybėse yra užėmę net prizines vietas.

DELFI gatvė: minėjote, kad šioje veikloje labai trūksta jaunimo. Ar nemanote, kad jaunimas renkasi lengvesnį ir patogesnį būdą bendrauti visame pasaulyje – internetą?

Remigijus: trūksta jaunimo, nes atsirado naujų komunikacijų –mobilus telefonas, internetas, nors egzotikos juose maža, bet reikia gerai mokėti anglų kalbą.

Radijo mėgėjai gali vienas su kitu susikalbėti abu mokėdami tik savo gimtąją kalbą. Pavyzdžiui, aš lietuvių, o pašnekovas portugalų kalbą. Mes, naudodami radijo mėgėjų kodus, galime lengvai apsikeisti infomacija.

DELFI gatvė: ką žmonės kalba, kai susitinka radijo eteryje?,/b>

Remigijus: kartais tik apsikeičia signalo įvertinimu. Tai būtinas ryšio užskaitymo elementas. Kartais aptarinėja valandų valandomis kokias nors problemas – na, kas juos domina.

DELFI gatvė: ar būtina yra mokėti Morzės kodą tam, kad susikalbėtum eteryje?

Remigijus: mokėjimas Morzės kodo yra privalumas, tačiau - ne būtinybė. Čia kaip tarptautinė kalba, kurią išmokti yra lengviau, nei kokią anglų kalbą.

DELFI gatvė: teko girdėti, kad netgi Lietuvai svarbiomis valandomis Sausio 13 d., kai į Lietuvą buvo įsiveržę rusai, radijo mėgėjai taip pat padėjo?

Remigijus: taip, buvo. Kadangi visokie laidiniai ryšiai su rytais ar vakarais iš Lietuvos galėjo būti nutraukti, tai keletas radijo mėgėjų ėmėsi iniciatyvos pranešti pasauliui, ką išdarinėja rusų tarnybos Lietuvoje.

DELFI gatvė: kiekvienas aktyvus radijo mėgėjas turi savo šaukinį-vardą. Kaip pasirenkate savo vardą?

Remigijus: anksčiau (Tarybiniais laikais) šaukinius išduodavo pagal abėcėlę, dabar galima rinktis, kurie yra laisvi. Bet šaukinio pradžia yra visada LY (prefiksas), kurios grąžintos Lietuvai nuo 1990 m. Po to eina skaičius ir vėl raidės. Kiekvienai valstybei yra suteiktas savas prefiksas, o paskutinės raidės kartais pasikartoja.

Parašyk Redakcijai