Šventaragio ugnys: žvaigždes uždegėme ant žemės (nuotraukų albumas)

Penktadienį Vilniuje, Šventaragio slėnyje, vyko pavasario lygiadienio minėjimas. Nors tikrasis astronominis pavasaris prasidėjo kovo 20 dieną, Vilniuje archaiškomis tradicijomis ir liaudies dainomis jis pasveikintas penktadienį.

Kuklioje šventėje Vilniuje prie Lietuvos taikomosios dailės muziejaus susirinko būrelis pagoniškų tradicijų mylėtojų ir smalsuolių. Rinkosi žmonės nešini žvakėmis, fakelais ar deglais su ugnimi.

Paklausti, kam reikalinga tokia šventės atributika, renginio organizatoriai ir entuziastai sakė: „Pavasario lygiadienio šventė, kai nakties ilgumas susilygina su dienos ilgumu, nuo seno siejama su ugnimi. Pavasaris nugali žiemą, diena – naktį. Tai šviesos, atgimimo, naujo gyvybės ciklo pradžia. Ugnis mūsų protėviams pagonims buvo šventa. Ji simbolizuoja energiją, galią, gyvenimo pradžią ir pabaigą. Tai tarsi saulė ant žemės, prie kurios šildosi žmonės, kai tamsu.“

Nuo Lietuvos taikomosios dailės muziejaus iki Katedros aikštės nusidriekė pagoniškų simbolių virtinė. Ant žemės iš žvakių buvo dėliojami liaudiškų raštų, paukščių, žalčių, augalų motyvai. Galėjome pamatyti degančius pagoniškus dangaus kūnų simbolius.

Mūsų protėviai tikėjo, kad dangus ir žemė yra harmoninga vienovė. Dangaus kūnų keliai, žvaigždynų išsidėstymas – tai dievų raštas, kuris lemia žmonių gyvenimo vingius. Lygiadienio metu uždegti žemės ir dangaus kūnų simboliai suvienija žmogų ir gamtą, šiapusinį ir anapusinį pasaulius.

Lietuvos taikomosios dailės muziejaus kieme pagoniškus lygiadienio ritualus bei dainas atliko apeiginio folkloro grupė „Kūlgrinda“. Renginio dalyviai džiaugėsi, kad atsiranda pagoniškų tradicijų puoselėtojų ir tikisi, kad tokių renginių bus daugiau.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis