Trijų dienų „Pasaka iš rūsio“ (nuotraukų albumas)

Penktadienį, gegužės 30 d, netoli Vilniaus esančiame Raudondvario dvare, įvyko unikalus trijų dienų muzikos ir meno festivalis „Gyvas sapnas“, pristatomas organizatorių grupės „Pasaka iš rūsio“. Tai jau trečiasis jų surengtas festivalis ir be abejonės pats sėkmingiausias, teigia organizatoriai. Tie, kurie jame buvo, tikrai supras kodėl, o neatvykusiems papasakosime plačiau.

Tai absoliučiai naujas vėjas Lietuvos festivalių ir renginių padangėje. Renginys nustebino tiek savo originaliu turiniu, tiek ir forma: vyko jis ne paprasčiausiame lauke ar pievoje, o sename apleistame dvare, jo kluone, vyno rūsiuose.

Vien tai atvykusiems leido pasijusti ne tiktai festivalio lankytojais, bet ir kultūros paveldo dalimi. „Trys dienos sename, restauracijos nepaliestame dvare su daugybe dekoracijų ir nematytų instaliacijų. Aš planavau išvažiuoti kitą dieną, nes man sesija, tačiau išbuvau visą festivalio laiką, nes tiesiog negalėjau jo palikti“,- teigia antrojo kurso studentas Tomas.

Ir išties palyginti nedidelė festivalio teritorija buvo puikiai išnaudota įvairiomis prasmėmis: dekoracijomis, meno dirbiniais, sukeliančiais jaukią ir gyvą atmosferą.

Festivalyje daug dėmesio buvo skiriama lietuvių bei užsienio muzikos grupėms ir atlikėjams. Susirinkusius šokdino trys muzikinės erdvės: dvi scenos vyno rūsiuose ir viena dvaro kieme.

Grupių skaičius ir įvairovė leido mėgautis kiekvienam: šimtametės rūsių sienos virpėjo nuo svečių iš Didžiosios Britanijos „Unknown Error”, „Lee Mortimer”, [T]ekel, „Golden Parazyth“, „Few Nolder“ ir daugybės kitų.

Lauko scena taip pat nenusileido, skambėjo funk, reggae, jazz, indie-rock muzika: „SheeZzanova“, „Flamingo“, Ma vs. Sati ir kiti.

Trys dienos neturėjo prailgti niekam ir norintys atsipūsti nuo šokių, galėjo mėgautis spektakliais, performansais, kino bei video programomis.

Dienomis menininkai siūlė tapyti, piešti kiekvienam atvykusiam. Galima buvo mokytis mušti būgnelius, dirbti papuošalus, fotografuoti bei kurti kino filmus. Jaukumo ir šilimos suteikė Ievos Rūtės „Arbatos teatras“, kuriame ritualinė arbatos gėrimo ceremonija buvo sujungta su „performing art" elementais.

Patyrę ugnies meistrai siūlė išmokti žongliravimo technikos, o antros dienos rytą visi turėjo progos atgaivinti sielą po nakties jogos seanse.

Įdomiausia tai, jog šis renginys nebuvo skirtas masėms. Organizatoriai atskleidė, jog stengėsi kviesti tokius žmones, kurie negadintų draugiškos bei kūrybingos renginio atmosferos, nekeltų pavojaus kitų ramybei ir linksmybei.

„Atsitiktinai nemėtėme lankstinukų apie festivalį universitetų koridoriuose, o dalindavome juos žmonėms, kuriuos bent iš veido matydavome esant „savus“,- teigė organizatorė Giedrė.

Ir iš tiesų, Vilniuje galėjai pamatyti vos porą viešų reklamų apie „Gyvą sapną“, o DELFI gatvės apklausti dalyviai teigė, jog sužinojo apie renginį iš pažįstamų ar draugų.

Taigi, belieka laukti kitų, galbūt vis kažką naujo ir netikėto pateikiančių „Gyvo sapno“ festivalių.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis