Kaip ir kas žiūri krepšinio varžybas?

Stebėdami svarbias mėgstamos sporto šakos varžybas kasdieniame gyvenime mus varžančias socialines normas paliekame nuošaly. Pamirštame, kad keiksnoti nemandagu, garsiai rėkti – nepriimtina, o glėbesčiuotis iš džiaugsmo su nepažįstamaisiais – mažų mažiausiai nepadoru. Lietuvius šie pasikeitimai neabejotinai ištinka stebint krepšinio varžybas.

Kadangi Vilniaus Rotušės aikštėje nuo ryto iki vakaro galima žiūrėti Olimpinių varžybų transliacijas tiesiogiai, nusprendėme kelių varžybų metu stebėti ne tik krepšinį, bet ir susirinkusius žmones. Kokie žmonės emocionaliausiai reaguoja į skirtą pražangą ar įmestą tritaškį?



Kas yra tie, kurie dėl krepšinio varžybų darbo dieną keliasi 4 val. ryto? O šeštadienio ankstyvus pusryčius renkasi centrinėje Vilniaus miesto aikštėje tik tam, kad nepraleistų Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės pasirodymo?



Vaikinai išradingiausi



Sirgalių debiutas Rotušės aikštėje – proga būti išgirstam bei puikiai praleisti laisvą popietę sostinėje. Kuo krepšinio fanai vaikinai išsiskiria? Drąsa būti pastebėtiems dėl itin originalių sirgalių atributų. Aikštėje buvo galima pastebėti specialius pripučiamus fotelius atsinešusių jaunuolių grupę.



Buvo ir tokių, kurie iš toli švietė vėliavos spalvų šukuosenomis, o įprastą odos spalvą trumpam pakeitė žalia, raudona ir geltona. Keista, tačiau Lietuvos vėliavomis mojavo tik vaikinai. Garsalazdėmis triukšmą kėlė irgi tik jie. Sakoma, kad išskirtinai merginoms įprasta reaguoti garsiai - vyrai esą santūresni. Panašu, kad krepšinio rungtynių metu šis stereotipas tampa mitu.



Kostiumas – ne kliūtis emocionaliai reaguoti



Vienos iš itin svarbių krepšinio varžybų „Lietuva – Rusija“ Rotušės aikštėje buvo tiesiogiai transliuojamos darbo dieną, pietų metu, tad į aikštę susirinkto stebėtinai daug senamiesčio biurų darbuotojų. Per petį permetę švarkus ir gurkšnodami mineralinį vandenį kostiumuotieji vyrai reagavo tai pat emocionaliai, kaip ir priekyje ant grindinio varžybas stebėję jaunuoliai.



Merginos krepšinį žiūri po dvi



Taip, merginos krepšinį žiūri po dvi, rečiau po tris. Dažniausiai, norėdamos įsilieti į aistringiausių sirgalių gretas, sėdi ant asfalto prie pat ekrano.

Teko pastebėti, kad merginos palaikymą linkusios išreikšti tapyba ant veido – beveik visų jų veidus puošė Lietuvos vėliavos spalvos. Iš reakcijų ir plojimų galima daryti išvadą, kad apie krepšinį šiuolaikinės merginos nusimano ne ką mažiau nei vaikinai.



Vyrai ploja alaus bokalais



Vidutinio amžiaus vyrai į aikštę stebėti krepšinio užsuka su bičiuliais. Pirmiausia nusiperka bokalą alaus, tada susiranda vietą, iš kurios geriausia stebėti būsimą žaidimą ir, pamiršę visa, kas juos supa, pradeda akylai sekti žaidimą.



Jei stebint jaunuolius matyti, kad jie smagiai leidžia laisvalaikį, tai vyrai krepšinį žiūri itin susikaupę ir net įsitempę. Su bičiuliais žaidimo metu nebendrauja, nes, kaip teko girdėti iš jų pačių, rizikuoja konfliktuoti.



Lietuviams įmetus į krepšį atlieka tik jiems būdingą ritualą – pakelia rankas į viršų, nuleidžia jas ir su šalia esančiu bičiuliu nebyliai susidaužia bokalais.



Santūriausi ir džiaugsmingiausi



Santūriausia varžybas stebi poros. Nežinia kodėl, bet vaikinai, į aikštę atsivedę merginas, reaguoja itin santūriai. Nerėkia, nešokinėja, tik kartas nuo karto paploja. Tuo tarpu vaikai aikštėje džiūgauja bene nuoširdžiausiai.



Jiems smagu ne todėl, kad kažkas prieš kažką laimi, o todėl, kad miniai aplink juos smagu. Įdomu tai, kad vaikai džiaugiasi dukart ilgiau nei suaugusieji - kai visi baigia ploti ir vėl susikaupę stebi rungtynes toliau, vaikai paprastai dar bent keletą minučių džiūgaudami ploja.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis