Paskutinįjį rugsėjo savaitgalį Vilniaus mokytojų namų kiemelyje įvyko pirmasis subkultūrų kino ir veiklų festivalis “Drag-on-fly”. Jo metu miestiečių laukė pažintis su Vilniaus subkultūrų atstovais bei jų darbais.
Surengtas taikus festivalis ne tik turėjo suvienyti jaunimą, bet ir „apšviesti“, supažindinti miesto gyventojus su miesto subkultūromis.
Nuo senutės iki darželinuko – visi turėjo progą nemokamai pasižiūrėti 6 filmus, perteikiančius tam tikrų subkultūrų gyvenimą. Festivalio metu buvo rengiami ir kiti meno renginiai, kuriuos buvo galima pasyviai stebėti ar net juose dalyvauti.
Visi galėjo įsigyti unikalių rankdarbių, senų žurnalų, retų kompaktinių plokštelių ar kitų daiktų – kiekvienas, kas norėjo, galėjo dalintis savo menu.
Nors suvienyti skirtingas Vilniaus subkultūras – labai gražus ir kilnus tikslas, tačiau tai įgyvendinti dar reikės laiko ir daug pastangų. Niekam ne paslaptis, jog pankai su skinhead‘ais nėra geriausi draugai, tad juos suburti viename festivalyje – nemenkas uždavinys.
Nors festivalis vyko pirmą kartą, šis tas pasiekta buvo: antrąją dieną filmo apie savo subkultūrą susirinko pasižiūrėti skinhead‘ų grupė. Organizatoriai džiaugėsi jaunimo supratingumu ir teigė, jog renginys praėjo taikiai ir ramiai.
Kiti dalyviai ir festivalio lankytojai taip pat liko patenkinti. Nors organizatoriai skundėsi nepalankiomis oro sąlygomis, tačiau žmonių Mokytojų kiemelyje netrūko.
„Tiesiog mes jums, o jūs – mums“ , – taip paaiškino savo buvimo priežastį festivalyje vienas iš „blusų“ turgaus dalyvių, pardavinėjančių unikalius rankų darbo papuošalus.
Viena iš lankytojų, Asta, džiaugėsi, jog festivalyje yra tiek skirtingų ir „spalvingų“ žmonių. Iš tiesų, sekmadienio vakarą Mokytojų namų kiemelyje galima buvo išvysti kuo įvairiausio amžiaus ir gyvenimo būdo žmonių: nuo nėščių motinų iki pankų porų.
Plačiau apie šį renginį DELFI gatvei pasakojo renginio organizatorius Mantas Velykis:
Kodėl?
„Įprastiniai subkultūtų festivaliai („Roko naktys“, „Darom“, „Mėnuo Juodaragis“) yra skirti tam tikrai konkrečiai subkultūrai. Žmonės susirenka kelioms dienoms ir vėl išsiskirsto.
Mes norėjome surengti tokį festivalį, kuriame susirinktų visi – nuo skinhead‘ų iki pankų ar metalistų. Šiame festivalyje tiek filmais, tiek kita veikla stengėmės parodyti, kad visos subkultūros gali sutarti ir linksmintis viename renginyje,“ – pasakojo Mantas.
Kaip sekėsi?
„Atsižvelgiant į tai, kad festivalis rengiamas pirmą kartą, manau, jog mums pasisekė labai gerai. Toliau galvojame daryti „kino dirbtuves“. Rinksime kelių subkultūrų žmones, kad jie kelias dienas prieš festivalį kurtų trumpametražius filmus, kurie perteiktų jų subkultūrą. Šie filmai vėliau bus rodomi festivalyje.“
Festivalis – „Platforma“
„Mes norime, kad šis festivalis taptų tam tikra platforma, padėjėju kelyje į viešumą ir pripažinimą jauniems, nežinomiems atlikėjams, kurie yra gabūs, tačiau žinomi tik siauram ratui žmonių.
Nors šiais metais apsiribojome tik filmais, tačiau vėliau norime įtraukti ir muziką bei daugiau įvairių menų – tapti dideliu meniniu projektu.“
Kas „varo“ rengti šį renginį?
„Mums patinka subkultūros, mes jas stebime, apie jas rašome. Galiausiai nusprendėme žmonėms parodyti tikrąsias subkultūras, jų veidus be jokių stereotipų ar iškraipymų.“
Šiais metais – tik apšilimas
„Kreipėmės į skiritngų subkultūrų atstovus, siuntinėjome jiems laiškus, klausinėdami, kas jų gyvenimo būdą geriausiai perteiktų ir taip susidarėme tam tikrą vaizdą. Taip pat kreipėmės į „Subkultūrų tyrinėjimo centrą“ Kaune. Jie mums labai padėjo, pateikė didžiulį subkultūrų filmų sarašą.
Galiausiai, kreipėmės į kino kritikus ir iš apytikriai 150 filmų taip išsirinkome šešis. Šiais metais tebuvo įvadas, apšilimas. Todėl turime dar daugybę įdomių filmų ateičiai: apie parkūrininkus, friganus – žmones, kurie gyvena iš to, ką randa gatvėse ir panašiai.
Kai pats pradėjau šiomis subkultūromis domėtis, man sukėlė nuostabą, kad jų egzistuoja tiek daug ir pačių įvairiausių.“
Aplinka tiems, kurie nori būti pamatyti
„Festivalio metu vyko šokio improvizacija, „blusų“ turgus. Iš esmės mes stengiamės pritraukti žmones, kad jie čia ateitų ir tiesiog parodytų, ką jie įdomaus moka ir nori parodyti.
Taigi, pirmąją dieną sulaukėme kelių panelių, grojančių fleitomis, žonglierių, taip pat „dredus“ veliančią panelę. Mes stengsimės būti ta aplinka žmonėms, kurie nori kažką parodyti ir būti pamatyti bei įvertinti.
Išsiuntinėjome daugybę laiškų, kviesdami žmones ateiti ir tiesiog atsinešti kažką, kuo galėtų pasidalinti, ką galėtų pademonstruoti.
Tai festivalis be taisyklių ar suvaržymų, kurie nustatytų, kad štai dešinėje – visi šoka, o kairėje – mezga.“
Galas
„Kitais metais festivalis bus daug didesnis, nors vyks mieste. Juk subkultūros ir kuria miesto veidą.
Festivalį aplankė nemažai priešiškų subkultūrų atstovų: pankų bei skinų. Pastarieji šeštadienį buvo susirinkę pažiūrėti filmų apie jų subkultūrą.
Viskas praėjo taikiai ir ramiai – džiaugiamės kad jaunimas supratingas – juk jiems patiems ir rengiame šį festivalį.“
