Lietuvos aukštasis mokslas: reforma be jokių klaustukų?

Planuojami Lietuvos aukštojo mokslo pasikeitimai vėl kelia didžiulį šurmulį visuomenėje ir daugybę klausimų būsimiesiems studentams. Aukštojo mokslo reforma sulaukia prieštaringų vertinimų, vyksta aršios diskusijos ir ginčai. „Mokyklos frontas” nusprendė išsiaiškinti, kokie esminiai pasikeitimai laukia būsimųjų studentų, ir pasidomėti, kaip jie vertinami pačių moksleivių.

Pokyčiai – jau šiemet

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) reformos pagrindinis tikslas – modernizuoti Lietuvos aukštojo mokslo sistemą ir siekti žymaus studijų kokybės pagerėjimo. Švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus iniciatyva parengtos pataisos numato mokslo ir studijų finansavimo tvarkos pakeitimus, įvedant „studijų krepšelį” ir išplečiant paramą studentams, remiantis valstybės remiamų paskolų sistema.

Taip pat numatytos naujos valstybinių aukštųjų mokyklų valdymo ir disponavimo turtu taisyklės bei kiti studijų kokybės užtikrinimo būdai. Reforma siekiama paskatinti aukštųjų mokyklų pozityvią tarpusavio konkurenciją, taip siekiant aukštesnės studijų kokybės.

Vyriausybė sausio pradžioje jau patvirtino ŠMM inicijuotą Mokslo ir studijų įstatymo projektą, kuriame yra numatytos minėtos naujovės. Planuojama, kad šis įstatymas bus priimtas iki šių metų kovo 1 d., o svarbiausi poįstatyminiai teisės aktai, reglamentuojantys šių metų stojimą – iki „melagių dienos” – balandžio pirmosios.

Šiuo metu jau dirba specialios darbo grupės, rengiančios paskolų sistemos bei „studijų krepšelio” modelius. Kaip jau patys supratote, jei bus priimti visi reikiami teisės aktai, reforma ir visi joje numatyti pakitimai realiai pradės veikti jau šiais metais.

Reforma – būtina

„Lietuvos mokinių parlamentas (LMP) neabejoja, kad būtina reformuoti aukštąjį mokslą Lietuvoje, ir džiaugiasi faktu, kad naujoji Vyriausybė tam skiria daug dėmesio. Tačiau vien dėmesio nepakanka. Būtina nuosekliai dirbti ties šia problema”, – teigia LMP Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Vilius Bartninkas. Jam antrina Visuomeninio jaunimo klubo (VJK) prezidentas Simas Čelutka.

„Reforma yra gyvybiškai būtina, nes tik jos dėka Lietuvos švietime gali įvykti kokybinis lūžis. Lietuvos aukštajam mokslui jau ilgą laiką labai stinga dinamikos ir sveikos konkurencijos – tiek tarp dėstytojų, tiek tarp studentų, tiek tarp pačių universitetų. Sklandžiai įgyvendinama, ši reforma pajėgi įveikti daugiau nei dešimtmetį vyraujančią švietimo sistemos stagnaciją”, – tvirtina Simas.

Su tuo, kad aukštąjį mokslą Lietuvoje būtina reformuoti – sutinka visi, tačiau iki šiol reforma „strigo“ jau daugelį metų, taip užkasdama Lietuvos aukštąjį mokslą vis gilesnėje duobėje.

Ilgai planuotas Lietuvos parlamentinių politinių partijų susitarimas dėl mokslo ir studijų sistemos pertvarkos principų buvo pasirašytas dar 2007-ųjų vasarą, tačiau buvusiai Vyriausybei pritrūko ryžto pradėti reformą.

Reformoje pastebima spragų

Naujoji Vyriausybė greitai ėmėsi veiksmų, kurie po ilgo snūduriavimo šioje srityje gali atrodyti skuboti ir netikėti, tačiau iš tiesų tai ilgalaikių derybų ir svarstymų rezultatas.

Visgi kalbinti pašnekovai reformoje įžvelgia šiokių tokių spragų. ŠMM siūlė, kad abiturientui už valstybinių egzaminų rezultatus skirtas „studijų krepšelis” keliautų paskui jį visus studijų metus.

„LMP mano, jog tokia sistema yra ydinga, nes neskatina sveikos konkurencijos tarp studentų bei mažina jų motyvaciją. Manome, kad „krepšeliai” turėtų būti skiriami vienerių metų laikotarpiui”, – įsitikinęs Vilniaus Žirmūnų gimnazijos trečiaklasis Vilius Bartninkas.

Vėliau ŠMM pakeitė šią nuostatą ir dabar numatyta „studentų krepšelius” pagal pasiektus studijų rezultatus peržiūrėti kas dvejus metus. „Toks kompromisas geriau negu nieko, tačiau priimtinesnis variantas būtų peržiūrėti finansavimą kasmet.

Kita vertus, galima suprasti ir ŠMM poziciją, nes, pasak ministerijos atstovų, finansavimo peržiūrėjimo administravimas nemažai kainuotų, o dabartinio sunkmečio laikotarpiu svarbu pernelyg neišlaidauti”, – teigia Vilniaus Licėjaus ketvirtokas Simas Čelutka, kuris retą „studijų krepšelių” peržiūrėjimą taip pat įvardino kaip pagrindinį reformos trūkumą.

Studentai parodo universitetų lygį

Pašnekovai įžvelgia ir daugiau reformos spragų. „Man keista, kad prieš vykdant studijų reformą, nebuvo atliktas visuotinis aukštųjų mokyklų auditas, kuriame būtų įvertintos aukštųjų mokyklų vykdomos studijų programos, personalo ir infrastruktūros galimybės, bei valstybės skiriamų lėšų aukštosioms mokykloms panaudojimo efektyvumas“, – tvirtina Vilius.

Juk auditas padėtų ne tik nustatyti tikrąją aukštojo mokslo būklę Lietuvoje, bet ir būsimiesiems studentams geriau orientuotis, renkantis aukštąją mokyklą.” ŠMM teigia, kad toks auditas būtų kainavęs milžiniškus pinigus, o studentai, rinkdamiesi, kur studijuoti, patys atskleis aukštųjų mokyklų lygį.

„Maždaug prieš porą mėnesių švietimo ir mokslo ministrui pateikiau pasiūlymą keisti priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarką, įdiegiant motyvacinio laiško, interviu ir panašias priemones, kurios populiarios daugelyje Vakarų universitetų”, – pasakoja Simas.

„Manau, kad asmenybės bruožai, aiški motyvacija, studento interesai, tikslinga užklasinė veikla yra ne mažiau svarbūs dalykai nei metinių semestrų ar egzaminų rezultatai. Tarp mokinių ši nuostata priimtina ir plačiai paplitusi. Deja, ministras Gintaras Steponavičius tepasakė, jog tai esąs „operatyvus pasiūlymas”, ir tikriausiai apie jį pamiršo.”

Studijų pasirinkimas – dilema

Neseniai viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Factus” kartu su ŠMM atliktas tyrimas atskleidė, kad didžioji dalis gabių šalies moksleivių ketina išvykti studijuoti svetur.

67 proc. apklaustų šalies ir tarptautinių olimpiadų dalyvių nurodė, kad studijuoti ar dirbti ketina vykti į užsienį ir tik 11 proc. jaunuolių yra tvirtai apsisprendę likti Lietuvoje.

Tačiau abu kalbinti pašnekovai planuoja studijuoti Lietuvoje, Vilniaus universitete. „Nesiruošiu emigruoti, nes jaučiu ir žinau, kad Lietuvos bėdoje negalima palikti”, – tvirtina Simas Čelutka, - Be to, Lietuva yra galimybių šalis, ypač intelektualiniame šalies gyvenime, todėl tikiu, kad galima pasiekti labai daug, o tuo tarpu sustabarėjusiose Vakarų mokslinėse sistemose būsi tik vienas didžiulio mechanizmo varžtelis. Renkuosi Lietuvą ir jos siūlomas galimybes”.

„Kad ir kaip pakryptų reformos įgyvendinimas, toliau sieksime diskutuoti su ŠMM ir reikšti mokinių poziciją aukštojo mokslo reformos klausimu. Belieka tik palinkėti ministerijai valios ją įgyvendinant ir išminties atsižvelgti į studentų bei mokinių nuomones”, – pokalbį linkėjimais baigė Vilius Bartninkas.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis