Darbdaviams labiau rūpi darbuotojų motyvacija ir asmeninės savybės, o ne išsilavinimas

Kandidato motyvacija ir asmeninės savybės – šie kriterijai Lietuvos verslo lyderiams yra svarbiausi, vertinant potencialų darbuotoją, rodo Demokratinės politikos instituto užsakymu atliktas tyrimas.

Minėtiems kriterijams daug dėmesio darbuotojų atrankos metu skiria atitinkamai 89 ir 88 proc. apklaustų vadovų. Kandidato išsilavinimas yra trečiasis pagal svarbą kriterijus, į kurį atsižvelgiama, ieškant naujų darbuotojų.

Konkrečiai aukštajai mokyklai prioritetą teikia 35 proc. respondentų. Didžioji dalis verslo lyderių, ieškodami socialinės ar humanitarinės srities specialisto, mieliau rinktųsi Vilniaus universiteto (45.5 proc.) arba Vytauto Didžiojo universiteto (14 proc.) auklėtinius.

Tiksliųjų mokslų srityje ryškaus lyderio nėra – Kauno technologijos universiteto auklėtiniams prioritetą teiktų 39 proc. respondentų, Vilniaus Gedimino technikos universiteto – 27 proc., o Vilniaus universiteto – 15 proc. apklaustųjų.

Tokius rezultatus parodė Lietuvos verslo lyderių požiūrio į Lietuvos aukštąsias valstybines universitetines mokyklas tyrimas, kurį Demokratinės politikos instituto (DPI) užsakymu atliko tyrimų internetu bendrovė „Macroscope“.

Šis tyrimas yra sudėtinė DPI atliekamo 2009 m. Lietuvos valstybinių aukštųjų mokyklų reitingo dalis.

„Rezultatai rodo, kad Lietuvoje yra tik keli universitetai, galintys pasigirti geru įvaizdžiu – verslo sektorius yra nusiteikęs rinktis būtent šių universitetų auklėtinius, galimai siedamas juos su kokybišku pasirengimu darbo rinkai.

Prioritetas teikiamas motyvacijai ir asmeninėms savybėms, o ne studijų metu įgytam išsilavinimui. Visgi 7,5 proc. tyrimo dalyvių teigia, kad siūlydami darbuotojams atlyginimą atsižvelgia, kokią konkrečiai aukštąją mokyklą jis yra baigęs”, - sako tyrimą atlikusios bendrovės „Macroscope“ tyrimų vadovė Renata Lazdin.

Pasak reitingo rengėjo, DPI eksperto Liutauro Kazlavicko, į rezultatą orientuotas verslo požiūris yra labai svarbus studijų kokybės indikatorius.

„Duomenys apie universitetus, kuriuos rinktųsi Lietuvos verslo lyderiai – nestebina. 2007 ir 2008 metais šios verslo atstovų minimos aukštosios mokyklos buvo reitingo viršūnėse pagal daugybę kriterijų.

Akivaizdu, kad Lietuvoje taip pat formuojasi tendencijos, kai tam tikrų universitetinių aukštųjų mokyklų reputacija absolventams užtikrina geresnes karjeros galimybes. Ilgainiui tokia informacija turėtų tapti pagrindiniu rodikliu, pagal kurį būsimieji studentai renkasi ne tik norimą studijų kryptį, bet ir aukštąją mokyklą.“, - svarsto Liutauras Kazlavickas.

Tyrime dalyvavo 268 Lietuvos verslo lyderiai (iš Lietuvos verslo lyderių 1000-tuko, kurį kasmet sudaro dienraštis „Verslo žinios“). Tyrimas atliktas 2009 m. balandžio mėnesį, duomenys surinkti apklausos internetu metodu. Išsamūs tyrimo duomenys bus paskelbti pristatant Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingą gegužės mėnesį dienraštyje „Verslo žinios“.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis