Skirtumas tarp aplinkos, kuri lydėjo mane iki to momento, ir to, su kuo aš susidūriau, žengusi į Izraelio žemę, neduodavo pamiršti nė vienos praleistos ten minutės.

Galbūt, būtent šis pastovus disbalansas ir vidinis suerzinimas tapo priežastimi bandymo pritraukti naują pamatytą pasaulį arčiau, patalpinti jį į europietiško žmogaus suvokimo rėmus ir fotografija išreikšti jį per asmeniško, t.y. tolimo nuo rytietiško žydų, mąstymo prizmę.

Ką gi gali pamatyti europietiškas, nesugundytas žydiško religingumo žmogus šalyje, kur būtent tas žydiškas religingumas yra svarbiausias dalykas kiekvieno tos šalies gyventojo savimonėje? Tokius pačius žmones, kaip jis pats.

Šios nuotraukos – gryna materializuota emocija, impresionistinių potėpių rinkinys. Tai ryškių spalvų ir vaizdų, taip būdingų šiai Rytų šaliai, kaleidoskopas.

Čia galima užuosti sūrų Negyvosios jūros kvapą, išgirsti turgaus pardavėjų, kviečiančių nusipirkti chalvos arba alyvuogių, riksmus; pamatyti „kietus“ vyrukus ir romantiškai besišypsančius vienas kitam įsimylėjėlius.

Vienintelis dalykas, kurį norėjau parodyti, yra kamuojama baltos saulės šalis ir žmonės - kiti, bet labai suprantami kiekvienam, kuris atveria savo sielą.

Šios nuotraukos – tai bandymas sustabdyti nuolat judantį ryškių spalvų pasaulį, kur oras kvepia rozmarinu...“

Paroda eksponuojama kavinėje „Coffee Inn“, Vilniaus g. 17, iki birželio 30 dienos.