Trakuose – kelionė laiku į viduramžius (nuotraukų albumas)

Šeštadienį Trakų pusiasalio pilies teritorijoje vyko kasmetinė viduramžių šventė. Į Trakus susirinkę amatininkai demonstravo ir pardavinėjo savo kūrybos darbus, renginio metu vyko viduriniuosius amžius menantys žaidimai, rungtys, kovos ir pasirodymai.

Nuo vidurdienio iki vėlaus vakaro Trakai bruzdėjo nuo suvažiavusių lietuvių ir turistų šūksnių. Įvairiose miesto vietose vyko sportinės žaidynės ir varžybos, muzikos ir šokių kolektyvų pasirodymai, grojo ir liaudiška, ir roko muzika.

Tie, kurie norėjo geriau pažinti pačius Trakus, rinkosi pažintinį turistinį žygį „Istorinė atmintis Trakų kraštovaizdyje“ po Trakų apylinkes.

Rankų darbo gaminiai

Trakų pusiasalio pilies teritorijoje vyko viduramžių šventė. Ne pirmus metus į šią vietą susirenka amatininkai, riteriai ir damos, kurie demonstruoja savo sugebėjimus ir talentus. Vieni pardavinėjo senovinius, žalvarinius ir varinius, lietuvių pagonių simbolika dabintus papuošalus, kiti – rankų darbo durklus, kailius, lankus, muilus.

Žolininkės dalino patarimus ir pardavinėjo žolelių užpiltines, kremus bei tepalus. Raganos būrė renginio dalyves ir dalyvius iš delno, dėliojo ir skaitė likimą iš kortų, o vienas raganius pardavinėjo amuletus ir rankų darbo žvakes, pagamintas iš bičių vaško.

Šventės metu, greta įprastų valgių, buvo galima paragauti tradicinių viduramžiškų šiupinių ir skanėstų. Kone visi renginio dalyviai buvo apsirengę savo pačių pasisiūdintais viduramžiškais aprėdais, riteriai – rankų darbo nunertais grandininiais marškiniais ir šiais laikais nukaltais pagal XII-XV a. modelius šarvais.

Riterių kovos

Tarp damų šokių, viduramžių žaidimų, spektaklių bei lankininkų turnyrų, vyko narsių viduramžių kovos tradicijų puoselėtojų iš Lietuvos, Vokietijos, Lenkijos ir Baltarusijos kovos.

Riteriai kovėsi dvikovose dvirankiais kalavijais ir dalyvavo komandinėse riterių penketų kautynėse.

Trakų pusiasalio pilies teritorijoje, suręstoje viduramžių papročiu, garbingų svečių ložėje ir aplink kovų areną virė aistros – vieni šūkavo, palaikydami savo favoritus riterius, kiti filmavo, fotografavo ir visaip bandė įamžinti riterių kovas, o damos ir riterių padėjėjai juos gaivino ir taisė šarvus per kovų pertraukėles.

Visi riteriai simboliškai priklauso vienam istoriniam laikotarpiui – 13–15 amžiams, tik atstovauja skirtingiems Europos regionams. Lietuvai atstovausiantys riteriai siekia pademonstruoti, jog viduramžiais iškilusi Lietuvos didvalstybė turėjo narsius ir gerai kario amatą išmanančius kovotojus, gerą ginkluotę ir profesionalias jos gamybos technologijas.

Riterių ginklams ir šarvams keliami griežti reikalavimai. Turnyro teisėjai griežtai stebėjo, kad nebūtų neleistinų dūrių ir kirčių, skaičiavo taškus už rezultatyvius smūgius.

Pavyzdžiui, kirtis ir pataikymas į kūną virš diržo ir pečius iš viršaus bei į galvą - davė du taškus, pataikymas kitur – vieną tašką, praneša naujienų agentūra BNS.

Prizas – Lietuvos elitinio kario ginkluotė

Sekmadienio vėlyvą popietę įteikti apdovanojimai turnyro nugalėtojams. Geriausiam riteriui atiteko kalavijas, kurį nukaldino žinomi Lietuvos ginklakaliai meistrai Stankai.

Tėvas Algirdas ir sūnūs Martynas ir Mindaugas Stankai nukaldino ir atkurtą 14 a. Lietuvos elitinio kario ginkluotę.

Viduramžiais riterių pėsčiųjų ir raitų riterių turnyrai buvo rengiami feodalų iniciatyva pilyse ir mugėse. Į kautynes atvykdavo tiek kalavijo profesionalai – karų ir kautynių veteranai, tiek ir jauni, šlovės ir turtų trokštantys vyrai, rašo soldier.lt.

Riterių turnyruose buvo kaunamasi dėl įvairių priežasčių – feodalų įsteigtų piniginių prizų, šlovės, siekiant apginti nugalėtojo reputaciją arba išgarsėti.

Viduramžiais galiojo paprotys, jog nugalėtojas pasiimdavo turnyre įveikto riterio šarvus ir ginklus, todėl ginklanešiai turėdavo medinius kūjus, kad galėtų apsvaiginti nenorintį atiduoti savo turto pralaimėjusįjį.

Šeštadienio vakarą užbaigė raganų misterija, ugnies šou ir žymių Lietuvos atlikėjų pasirodymai, o sekmadienį visą viduramžių šventę baigė folkloro grupės „Atalyja“ koncertas.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis