Skaitymas – vienas didžiausių gyvenimo teikiamų džiaugsmų. Tai būdas tobulėti, mokytis, šviestis, kelti intelekto koeficientą ir bent kelioms valandoms persikelti į kitą pasaulį. Tokį, kuriame nėra rūpesčių, problemų ir ramybės neduodančių žmonių. Tokį, kuriame tu gali būti tokia, kokia nori būti, o aplinkiniai atrodo kur kas malonesni ir teikiantys daugiau teigiamų emocijų nei tie, kurie tave supa kasdien.
Vis dėlto skaitymo džiaugsmą ir jo suteikiamą palaimą verta patirti ne visiems. Vieni skaityti nemėgsta dėl to, jog jiems niekada į rankas nepapuolė knyga, kuri sužavėtų taip labai, kad su skaitymu norėtum sieti savo gyvenimą. Kiti šio užsiėmimo teikiamų malonumų atsisakė dėl to, kad nesugebėdavo sutelkti dėmesio ar tiesiog atrasdavo širdžiai malonesnių veiklų. Šis straipsnis nebus skirtas teisti tų, kurie skaityti nemėgsta ar bandyti įtikinti, kad be skaitymo gyventi neįmanoma, o tie, kurie bando, yra paprasčiausiai neteisūs. Šis straipsnis skirtas palengvinti gyvenimą.
Kiekvienas, kuriam dar mokyklos laikais teko kankintis skaitant privalomą literatūrą puikiai patyrė ką reiškia versti puslapius knygos, kuri veikia greičiau ir geriau nei patys stipriausi migdomieji. Kiekvienam teko pajausti, ką reiškia po kaulelį narstyti nesuprantama kalba parašytus Kristijono Donelaičio „Metus“. Ir tikrai kiekvienam teko patirti tą siaubo akimirką, kada bandydamas rašyti rašinį knisiesi po galvą, ieškodamas kontekstų, tačiau nieko tinkamo rasti nepavyksta. Šiame straipsnyje bus pateikiamas sąrašas knygų, kurios gelbėjo mane kiekvieną kartą, kai protas atsisakydavo tinkamai funkcionuoti svarbiausiomis akimirkomis. Kai kurios iš jų būsi sutikusi peržvelginėdama privalomųjų knygų sąrašą, kitos ten niekada nepapuolė ir galbūt nepateks. Bet visos – neįtikėtinai naudingos ir vertos tavo dėmesio.
„Didysis Getsbis“ – F. Scott Fitzgerald
Klasikinė meilės istorija, jau daugelį metų išlaikanti savo gerbėjų ratą ir kiekvieną kartą priverčianti aikčioti, aimanuoti ir griebtis servetėlių ašaroms nusivalyti. Vis dėlto „Didysis Getsbis“, dažnai laikomas viena geriausių visų laikų knygų, daugeliui pasirodys šį titulą gavęs nepelnytai. Skaitant šią knygą vertėtų nepamiršti, kad tai puikus 1920-ųjų atspindys, padedantis geriau suprasti to meto visuomenę, tradicijas ir požiūrį į gyvenimą. „Didysis Getsbis“ itin pravers tada, kai teks kalbėti apie pasiaukojimą, nelaimingą meilę, tuštybę ir pasirinkimus.
„Geišos išpažintis“ – Arthur Golden
Į geišų istoriją įsigilinantis, itin išsamus bei detalus kūrinys, labai ženkliai besiskiriantis nuo to paties pavadinimo filmo. Puikiai tiks ir nepataisomoms romantikėms, ir ieškančioms šio to naujo, ir pradedančiosioms feministėms. Tiesa, kaip ir skaitant beveik visas kitas šio sąrašo knygas, būtina pasiruošti servetėlių ašarų upeliams valyti. „Geišos išpažintis“ itin pravers tada, kai teks kalbėti apie moters padėtį visuomenėje, pasirinkimus, dalykus, kuriuos verčiami daryti vaikai, stereotipus ir, žinoma, viską nugalinčią ir laikui atsparią meilę.
„Išdavikė širdis“ – Edgar Allan Poe
Trumpa mistiškų ir makabriškų istorijų genijaus istorija tiks ir patiks tikrai ne visiems. Ji kiek beprotiška, dažną skaitytoją verčia jaustis nejaukiai ir netgi šiek tiek gąsdina, tačiau neabejotinai yra vienas iš klasikinių kūrinių, kuriuos perskaityti verta. O ir apie patį jo kūrėją, Edgarą Allaną Poe, bent jau šiek tiek žinoti būtų ne pro šalį. „Išdavikė širdis“ itin pravers tada, kai reikės kalbėti apie kaltę, psichinius sutrikimus, sąžinę ir neužčiaupiamą jos balsą.
„Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos“ – John Green
Už širdies griebianti, net pačius stipriausius pravirkdanti, labai gyvenimiška ir tiesiog graži istorija. „Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos“ nėra iš koto verčiančiu originalumu priblokšianti knyga. Tai nėra nepaprastų bei naujoviškų idėjų rinkinys, ne medžiaga filmui, kuriam reikėtų daug specialiųjų efektų ar ypatingų kostiumų. Retas kuris literatūros žinovas šią paauglišką bei visiškai paprastą knygą pavadins šedevru, tačiau galite neabejoti, jog šis kūrinys sugraudins ne mažiau nei už širdies griebianti W.A.Mocarto „Lacrimosa“. „Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos“ itin pravers tada, kai teks kalbėti apie netekties skausmą, mirtį, vėžinius susirgimus, pirmąją meilę ir naštas, kurios yra per daug sunkios liauniems paauglių pečiams.
„Geriausios antikos sakmės“ – Gustav Schwab
Niekam ne paslaptis, kad antikinės sakmės, net ir po daugelio metų po jų sukūrimo, vis dar vaidina svarbų vaidmenį mūsų visuomenėje. Užuominų į jas galima sutikti filmuose, knygose, dainose ir netgi žymiuose pasakymuose, tačiau kaip gali jas atpažinti, jeigu su antikinėmis sakmėmis, mitais ir legendomis taip niekada ir nesusipažinai? „Geriausios antikos sakmės“ puikiai tiks tada, kai teks kalbėti apie antikinę literatūrą, maištą, keliones, fantaziją, vaizduotę, metaforas, senovės literatūros įtaką šiems laikams.
„Randai“ – Anthony Kiedis; Larry Sloman
Sukrečianti, nepaprastai atvira, už širdies griebianti ir netgi ne pačius didžiausius „Red Hot Chilli Peppers“ gerbėjus žavinti Anthony Kiedis biografija. Ne itin tinkanti jautruolėms, greit papiktinamoms ar vertybių saugotojoms. Nepradžiuginsianti sveikos gyvensenos propaguotojų, tačiau geriau nei bet kokia prevencinė diena atbaidysianti nuo gyvenimiškų pagundų. „Randai“ puikiai tiks tada, kai teks kalbėti apie narkotikų ir alkoholio žalą asmenybei, tėvų santykius su vaikais, netradicinius vaikų auginimo būdus, bei drastiškus žmonių pasikeitimus. Ši knyga pasitarnaus ir kaip literatūrinis, ir kaip kultūrinis kontekstas.
„Kovos klubas“ – Chuck Palahniuk
Knyga nėra sudėtinga ar sunkiai suprantama, tačiau neabejotinai viena iš tų, kurią perskaitęs jautiesi pasimetęs ir tenka dar kartą viską apgalvoti, kad suprastum kas tau buvo bandoma pasakyti. Chuck’o Palahniuk’o kūryba nėra optimistinė, tinkanti jautruolėms, aikčiojančioms po kiekvieno keiksmažodžio ar maloniai nuteikianti, tačiau skaitosi pakankamai lengvai ir greitai. Ši knyga peržengia visuomenės moralės ribas, sukelia šiokį tokį pasipiktinimą bei socialinių vertybių perkainojimą ir yra viena iš tų, kurios ekranizaciją pamatyti tiesiog būtina. „Kovos klubas“ itin pravers tada, kai teks kalbėti apie asmenybės susidvejinimą, pasimetimą, vartotojišką kultūrą, psichines ligas.
„Džeinė Eir“ – Charlotte Brontë
Skaičiusioms tai paprastai yra knyga, prie kurios malonu sugrįžti, o dažnai neskaičiusiai – knyga, kurią malonu atrasti. Už širdies griebianti istorija, laikui, aplinkybėms ir siaubingiems išbandymams nepavaldi meilė – tai sujaudins net ir pačias apatiškiausias skaitytojas. Toms, kurios pasiryžo į rankas paimti „Džeinę Eir“ teks pasiruošti dar vienam patvirtinimui, kad gyvenimas nėra teisingas, liūdesio ašaroms ir padūsavimams, skaitant apie tiesiog pavydėtiną meilę. „Džeinė Eir“ itin pravers tada, kai teks kalbėti apie meilę, pasiaukojimą, stereotipų laužymą ir tvirtas moteris, iš kurių reikėtų imti pavyzdį.
Vis dėlto šios knygos – varganas procentas tų, kurios yra vertos dėmesio, meilės ir pripažinimo. Šis sąrašas palengvins tavo gyvenimą mokykloje, tačiau tikrai neužtikrins, jog kada nors galėsi dalyvauti diskusijoje ir pasitikėti savo argumentais, kai kaip kontekstą tam tikrai temai visą gyvenimą naudojai tą pačią knygą. Tiesa ta, kad yra nesuskaičiuojamas kiekis vertingų, įdomių, įtraukiančių ir intriguojančių kūrinių, kurie laukia, kol tu juos atrasi.
