Draugystės tipai: išsiaškink kokia tu draugė

Vieną saulėtą rytą redakcijoje, įpusėjusios pirmą kavos puodelį, nusprendėme patikrinti, kokia informacija mus praturtintų, į „Google“ įvedus terminą „moteriška draugystė“. O, mama, geriau būtume to nedariusios... Praturtėjome ne naudingomis, o nuodingomis žiniomis.

Pavyzdžiui, vienas tekstas išdidžiai antraštėje skelbė, kad tikra draugė yra ta, kuriai išvykdama atostogų gali patikėti saugoti MYLIMĄ VAIKINĄ. Deja, tau nepasigirdo. Perskaičiusios tokias intelektualines atliekas pradėjome melsti dievų laikinos amnezijos, nebūties ir dar kelių spurgų prie (jau antro) puodelio kavos... Visgi nors ir labai pasibaisėjusios, privalėjome susitaikyti su faktu, kad „atžiūrėti atgal“ šios informacijos nepavyks.

Šis stiprus (nors ir nekontaktinis) smegenų sukrėtimas paskatino situaciją taisyti ir kilti į kovą su bjauriomis klišėmis ir etiketėmis, kurios taip tankiai ir agresyviai klijuojamos ant vieno tauriausių bei gražiausių gebėjimų žmogaus gyvenime – būtent gebėjimo draugauti.

Draugystė yra draugystė

Du draugai ar dvi draugės – nesvarbu, juos jungia tokia pat draugystė – logiška ar ne? Tad kodėl draugystė skirstoma į moterišką ir vyrišką? Tai lygiai neteisinga, kaip pasitelkus tokius pat matavimo vienetus skirstyti intelektą, išsilavinimą, uždarbį... Absoliutus ir net smirdantis seniena prieštaravimas lygių žmogaus teisių ir gebėjimų idėjai. Net jei labai norėsis, taip nebegalvok. Tos morališkai pasenusios mintys tau visiškai netinka prie veido. Bei to žavingo spalvoto blakstienų tušo (tikimės, kad jau išbandei šios vasaros karščiausią tendenciją!).

Gebėjimas draugauti ir išlaikyti draugystę ugdomas visą gyvenimą ir nenuostabu, kad iš vidaus įsiimpregnavus tokiais idėjiniais nuodais, draugystę tampa sunku puoselėti. Tą toksišką terminą „moteriška draugystė“ pro ūsą šypsančios lūpos (tai yra metafora – „pro ūsą“ sėkmingai šypso ir moterys, ir vyrai) dažnai sako su pašaipa, taip norėdami apibūdinti ir reziumuoti dar vieną išdavystę, įvykusią merginų ratelyje, arba dar vieną apkalbų skandalą.

Taip yra todėl, kad moterys mūsų visuomenėje yra įpratintos būti komunikabilesnės nei vyrai. Jos lengviau įsijaučia į kasdienes socialines situacijas (šnekėti su kasininkėmis apie rytdienos orus merginoms atrodo visai normalu) ir greičiau randa bendrą kalbą naujų žmonių rate. Taigi tas greitas susibendravimas apie kasdienius mažmožius, gerokai persūdant, pradedamas vadinti draugyste.

Tačiau iki draugystės tokiam bendravimui toli kaip iki Mėnulio sūrio fabriko... Tam, kad lengviau atskirtum, kas yra kas, ir nebenudegtum nevertiems draugystės pažįstamiems atverdama širdį, tavo dėmesiui pateikiami trys pagrindiniai draugystės tipai. Herojus skolinamės iš knygų ir filmų, kad pritrūkus įkvėpimo, galėtum pasiskaityti ar pasižiūrėti, kaip atrodo netoksiška draugystė tarp merginų!

I draugystės tipas

Mija ir Lilė, „Princesės dienoraštis“

Ar esi mačiusi filmą „Princesės dienoraštis“? Romantiška istorija apie moksliukę Miją, staiga sužinančią, kad tuoj tuoj jai teks užsidėti princesės karūną ir valdyti ištisą šalį... Mijai tenka išgyventi daugybę metamorfozių ir iššūkių, tačiau visada greta jos, net sunkiausiu metu, tvirta it mūrinė siena stovi draugė Lilė, kurios didžiosios gyvenimo metamorfozės dar neatėjo, tačiau, panašu, kad mergina dėl to nė kiek nesijaudina. Laiką Lilė išnaudoja draugės drąsinimui bei palaikymui. Jeigu šiame filme atpažįsti save ir savo draugę, puiku! Tačiau įsidėmėk, kad svarbiausiojo vaidmuo sveikoje draugystėje yra bendras ir nuolat kintantis: vieną dieną tu esi Mija su dramatiškais pokyčiais ir iššūkiais, kitą dieną – tavo draugė. Šis draugystės tipas dažniausiai pasitaiko dar mokykloje, kai yra begalė laiko ir erdvės plėsti ir brandinti ryšį.
Net jeigu dabar tavo gyvenimas atrodo gerokai dramatiškesnis negu tavo draugės, žiūrėk ne tik į save, bet ir į ją, kad situacijai pasikeitus, galėtum išbandyti jėgas ir būdama mūro siena. Būtinai atsimink: jeigu per ilgai neužsibūsi princesės soste ir draugę vertinsi ne mažiau negu save, tokį ryšį galėsi kurti ir puoselėti visą gyvenimą. Juk dinamiškai besivystydamas jis augs drauge su jumis!

Levanda ir Parvatė, „Haris Poteris“

Poteriados gerbėjoms tikrai nereikia pristatyti Parvatės ir Levandos, jos beveik kaip vienas personažas, vienodai kikena, vienodai mėgsta apžiūrinėti vaikinus, o mokyklos koridoriais vaikšto susikibusios už rankų... Šis draugystės tipas – pradinis – ne tik dėl pilnai neišnaudoto gebėjimo draugauti ir atrasti draugystėje pačių įvairiausių stebuklų, bet ir asmenybės prasme, tad toks draugavimo būdas priimtinas tik tada, jei tau dar tolokai iki pilnametystės, tačiau jei tau jau per 40, reikėtų smarkiai susimąstyti...

Visgi jeigu Levandos ir Parvatės draugystėje atpažįsti save ir savo draugę, pradėkite drauge mokytis. Aptarkite ne vien lūpų dažus, tačiau ir knygas ar žurnalus, išmėginkite save 1:1 debatuose ar filosofinėse diskusijose. Vienas dalykas yra tikras – jūs viena iš kitos piktai nesišaipysite, net jei ir pavyks neįtikėtinai nusišnekėti.

Anė ir Diana, „Anė iš Žaliųjų mansardų“

Draugystė, aprašyta šioje knygoje, – kiekvieno žmogaus svajonė. Romantiška ir kūrybiška Anė ir praktiška linksmuolė Diana – neperskiriamos nuo pirmos dienos. Jeigu teko skaityti knygą (jei neteko, pasistenk, kad tektų), ar susimąstei, kur jų draugystės paslaptis?

Iš tiesų ji labai paprasta – Anė ir Diana nė nemėgina viena kitos keisti ar supanašėti. Jos viena kitą vertina kaip idealiai neidealų asmenį, su savais trūkumais ir savais privalumais. Tokia draugystė – kaip dviejų greta tekančių linksmų upelių gyvenimas. Jie nebūtinai teka tokiu pat greičiu, nebūtinai atrodo panašiai, nebūtinai jų vandens temperatūra vienoda, tačiau svarbiausia, kad jie vis tiek teka ir tekės ta pačia kryptimi.

Jeigu radai tokią draugystę, tavęs mokyti nereikia, tiesiog draugauk toliau ir daryk garbę žmogaus rasei.

Ką daryti jei...

Aukščiau aprašyti draugystės tipai – tik gairės. Tavo draugystė gali būti kelių mišinys arba svyruoti nuo vieno prie kito. Kartais atrodo, kad tikrai judvi su geriausia drauge suprantate viena kitą be žodžių, kaip Anė ir Diana, o kartais laikotės už rankų, tačiau šnekate paviršutiniškai, it Levanda su Parvate... Taip yra todėl, kad dažnai nežinome, ką daryti su emocijomis, kurių net pačios gėdijamės. Tačiau išmokti niekados nevėlu!

Pavydi

Tikriausiai jau ne kartą girdėjai, kad pavydas yra draugystės priešas, tačiau reikėtų priminti, jog pavydą išgyvename visi: esmė yra ne tik tai, ką jaučiame, bet ir tai, kaip mes su tuo susidorojame. Jeigu tave kamuoja pavydas geriausiai draugei, tikriausiai jauti dėl to pluoštą papildomų emocijų: kaltę, gėdą ir pyktį. Pasveikti nuo šio žaliai juodo jausmo padeda pozityvus jo dresavimas: užplūdus pavydui, tuojau pat jį draugei išreikšk pozityviame kontekste. Pavyzdžiui, jeigu nuolatos svajoji apie dešimtukais išmargintą jos pažymių knygelę – garsiai pasakyk, kad ja didžiuojiesi ir norėtum, jeigu nesunku, kad ji padėtų panašiai su mokslais susidoroti ir tau. Pabandyk šį metodą taikyti vos pajutusi šią negatyvią emociją ir nė nepastebėsi, kaip išsivaduosi nuo bjaurių radioaktyvių dujų, kurias skleidžia užrakintas širdyje pavydas.

Meluoji

Draugystė yra paremta pasitikėjimu. Melas naikina draugystę ne todėl, kad tavo draugė sužinojus, jog tu meluoji dažniau nei sakai tiesą, tavimi nusivils. Melas naikina draugystę, nes meluodama nuolatos gyveni baimėje (o kas bus, jei išaiškės, kad neturiu atskiro kambario?). Bijantis žmogus niekados nebus nė per pusę toks įdomus ir mielas, kaip atsipalaidavęs ir saugus. Suteik sau galimybę.

Apkalbi

Liaukis. Tiesiog liaukis. Apkalbos gali atrodyti linksma pramoga, tačiau nė nepajusi, kaip jos pradės sunkti jėgas, ir atsipeikėsi įklimpusi į lipnų apkalbų voratinklį. Tada teks pasisveikinti su baime (kad tik nesužinotų, ką tiksliai tu sakei) ir labai nemalonia tiesa, kad negarbingų žaidėjų niekas savo komandoje nenori.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis