Striptizo šokėjas ir raumenų kalnas Dmitrijus Bessalov (22 m.) susirūpino, kad jo gyvenimo būdas atbaidė rimtas merginas, tad skelbia skubią padorios žmonos paiešką.
GYVENIMĄ PAKEITĖ RAUMENYS
„Mano pavardė išvertus iš rusų kalbos – „Be lašinių“. Ir ji padiktavo visą mano gyvenimą. Pradžioje buvau lieknas, po to ėmiau vaikščioti į tokią treniruoklių salytę Karoliniškėse, užaugo raumenys. (Gal asmeninio trenerio reikia?) Baik tu, kokie dar treneriai. Čia reikia – smegenų (pabeldžia kumščiu į galvą). Pats susidariau programą, eksperimentavau. Štai ir rezultatas. Visos raumenų grupės ištreniruotos, visos! Maikę užsidedu ir negaliu ramiai gatve praeiti, visi spokso. Tiek susižavėjau sportu, kad dabar net studijuoju nuotoliniu būdu, per Maskvą, būsiu asmeninis treneris. Žydrūnas Savickas net mane gyrė, sakė su diplomu priims į darbą. Nu ką tu be asmeninio trenerio padarysi? Nieko!“
NENORIU MOKSLŲ, NORIU STRINGŲ
„Jei ne treniruoklių salė, būčiau liūdnais keliais nuėjęs. Juk pradžioje krimtau geležinkelio eksploatavimo mokslus. Studentas buvau toks, žinai… pochuistas. Nesimokiau, nes savo vidumi jaučiau – nu nebūsiu aš geležinkelininkas, būsiu striptizo šokėjas. Nežinau, iš kur tas noras, bet jis augo ir augo. Pradėjau interesuotis internete, kur galima su gražiu kūnu kažko pasiekti, ten aptikau populiariausią striptizo trupę „Gelbėtojų šou“. Parašiau, atsiliepė vadybininkas. Pasakė, kad investuos į mano kostiumą ir apmokymus, o aš jam vėliau atidirbsiu. (Tai su geležinkeliais viskas baigta?) Pažiūrėk tu į mane, kokie geležinkeliai! (Palaidinė tai oranžinė, kaip kelininko.) Nu jo, bet čia tik optinė apgaulė.“
BERNIUKŲ ŽAISLIUKŲ GAMYKLA
„Pasirodžiau tikrai neblogai, nes išsiuntė stažuotis į Maskvą. Visą žiemą praleidau vipinėms klientėms skirtame klube „Egoistka“. Pasijutau lyg pakliuvęs į striptizo gamyklą. Net ne gamyklą – atskirą pasaulį. Pastatas – didžiulis, klienčių – tūkstančiai, dirba net 70 šokėjų. Nors didžiausi pinigai ne už striptizą, bet už konsumaciją, kai tave išsirenka kokia moteris ir išsikviečia prie staliuko pabendrauti. Sėdi su ja, geri, pašoki, pamasažuoji, o pinigai byra. Jei sugebi sudominti 8 valandas, į kišenę – 1000 litų. (Tos moterys sekso nenori?) Būna, kad nori. Tačiau čia palikta šokėjo sąžinei – nori miega su jomis, nori ne. Man nesinorėjo, nes dauguma lindusių buvo senos.“
PRAŽILUSI LAIMĖ
„Dirbau be išeiginių po 10 valandų. Pradžioje ilgai šoki ant scenos, kad tave pastebėtų klientės. Turi visą laiką šypsotis, mirksėti toms moterims, vaidinti, kad jos tave sužavėjo, kad jas išsirinkai, nors pusė – baisios kaip buldogai. Laimė, flirtuoti moku – jau antrą darbo dieną mane tokia baba pasikvietė prie staliuko. Prisigėrė žiauriai, siūlė važiuoti pas ją, atsisakiau. Po to susibendravau su labai turtinga moterimi, dainininko Nikolajaus Baskovo drauge Marina. Buvo pas save pasikvietus, rodė nuotraukas. Karočia, ji man siūlė tapti berniuku žaisliuku – jei vaidinsiu, kad esame pora, eisiu į vakarėlius, apipils pinigais. Bet aš taip negalėjau. (Nenorėjai būti išnaudojamas?) Baik tu – ji buvo baisi, gal 50 metų! Jei pasiūlytų jauna, graži, tada gal ir neatsisakyčiau.“
KARŠTOS IR ŠALTOS ŽUVELĖS
„Ten tokie pinigai sukasi, kad nerandu žodžių. Automobiliai prie klubo – kaip iš fantastinio filmo. Ir atvažiuodavo ne tik mafijozų žmonos, garsios scenos artistės, bet ir garsiausių universitetų dėstytojos. Viena lektorė taip gerdavo, tokius dalykus su šokėjais išdarinėdavo ant scenos, kad ojojoj. Lytinio akto imitacija praktiškai. Ir dar po to žmonės sako, kad moterys – silpnoji lytis… Čia tik lietuvaitės mergvakariuose kuklios, tai, kad rėkia, drabužius nuplešia, prašo kartu su manim važiuoti, tik smulkmenos. Nuotakos išvis elgiasi santūriai, net neįdomu. Viena labai įstrigo – aš šoku, stengiuosi, sėlinu prie jos kaip tigras, o ji pradžioje – sėdi kaip statula, po to – guli kaip mumija. Nepavydžiu vyrui, kuriam tokia žmona klius. (Neatsibosta tos mergos?) Atsibosta tik kai trys mergvakariai iš eilės. Tada norsi grįžti namo ir praustis po dušu valandą. Juk nučiupinėja nuo galvos iki kojų.“
TŪKSTANČIAI UŽ DARBĄ LIEŽUVIU
„Gyvenau karališkai klubo pataluose, o geriausia, kad už tai nieko nemokėjau. Apartamentai su džiakuzi, pirtimi… Faina, patogu, bet kai neišlendi į dienos šviesą savaitėmis, darosi sunkus. Ir maitino nemokamai du kartus per dieną, bet man, prižiūrinčiam kūno formas, tos sočios vakarienės buvo amen. Būtent dėl storėjimo ir atsisakiau Maskvos, nes iš figūros dar po pusmečio nieko neliktų. (Tai negi klubo administracijai nerūpi, kad vaikinai atletiškai atrodytų?) Gal ir rūpi, bet šiaip ten net ne figūra esmė, o liežuvis. Kuo daugiau moteriai makaronų prikabini, tuo tu sėkmingesnis. Buvo tokių klubo senbuvių, kurie net nešoko, o tik vaikščiojo nuo vieno staliuko prie kito. Ir tikrai ne gražuoliai, tiesiog mokėjo bendrauti. Juos naujokai pagarbiai „Crazy man“ vadino. Jų mėnesinis uždarbis – apie 40 tūkst. litų.“
NARKOTIKAI, GĖJAI IR KITI PAVOJAI
„Skamba labai gražiai, bet… nesigailiu grįžęs į Lietuvą. Maskvoje tiek visokio blogio, kad apsakyti sunku. Kur spjausi, ten gėjai, kurie irgi tave kabina. Tų žydrų tiek Maskvoj, kad pyzdec!“.
Interviu su nuogaliumi Dima tęsinio ieškok rugpjūčio mėnesio žurnale „Panelė“!
