Tikra istorija: studentas Lukas atsikratė 80kg!(PAMATYK)

Žiūrėdamas į ant kabyklos tabaluojančią senąją striukę, vilnietis Lukas Maksimovas (22 m.) svarsto, ką galėtų po ja pakišti. Senelės siuvamąją mašiną? Drąsiai. Tris maišus bulvių? Be kalbų.

Po erdviu drabužiu nuo liūties galėtų pasislėpti net įmitusi telyčia ar daugiavaikė šeima. O juk prieš dvejus metus 172 kilogramus sveriančiam vaikinui ji idealiai tiko. Kad susprogdintų savyje tūnojusį burbulą, Lukas turėjo penkis kartus sumažinti dienos maisto normą, pusantrų metų kasdien eiti į sporto salę ir iškęsti net dvi plastines operacijas.

Dueto nariai: asmeninis treneris Juozas Miliauskas ir vokiečių kalbos studentas Lukas Maksimovas.
Kur sportuoja: treniruoklių salėje.
Kiek laiko bendradarbiauja? Pusantrų metų.
Rezultatai: Atsikratyta 77 kg antsvorio, lašiniai ėmė virsti raumenimis, sunaikinta manija picoms ir tortams. Iš lovos sunkiai bepakilęs studentas dabar noriai žaidžia krepšinį.

SUVALGYTAS NERIMAS
Lukas: „Svoris pradėjo augti prieš dešimt metų. Mano tėvai išsiskyrė, kas sukėlė didelį stresą. Net pats nepastebėjau, kaip iš liūdesio ėmiau valgyti nežmoniškais kiekiais. Gyvenau su diplomatu tėčiu Vienoje, namie niekas valgyti negamino, taigi gautus dienpinigius leidau savo nuožiūra. Nuėjęs į prekybos centrą nusipirkdavau maisto keturioms dienoms ir jį sudorodavau per vieną! Pietums valgydavau greitą maistą, tortus kapojau tiesiai iš dėžės. Saldžių gazuotų gėrimų iškliunkindavau mažiausiai po tris litrus per dieną. Nors juose – galybė cukraus, nepasisotindavau, o tik užaugindavau dar didesnį apetitą.“

PENKIŲ IKSŲ ZONA
Lukas: „Be abejo, storėjau greitai ir ne po kilogramą. Tačiau kažkokiu stebuklingu būdu greitai pripratau prie savęs. Koks skirtumas, kelių iksų drabužį perki, sakiau sau. (O koks buvo tavo dydis?) XXXXXL. Taip, jums nepasigirdo. Tai penki galingi iksai, retkarčiais – ir šeši. Jei būčiau daugiau judėjęs, problema taip neišvešėtų, bet ilgą laiką plaukiojau apatijos liūne. Galėdavau tris dienas pragulėti lovoje, ant pilvo užsimetęs kompiuterį. Dėl to net paskaitas universitete ėmiau praleisti. Kam keltis, jei gali tiesiog gulėti ir valgyti? (Ką apie tokį elgesį sakė tavo šeima?) Nieko. Matyt nenorėjo įžeisti. Tačiau aš nebūčiau klausęs kritikos, net jei tokios ir išgirsčiau – kol pats nenori lieknėti, aplinkinių patarimai nieko nereiškia.“

NEI DRAUGŲ, NEI KELIONIŲ
Lukas: „Ilgai nesuvokiau, kad taip elgdamasis su savo kūnu absoliučiai praradau gyvenimo džiaugsmą. Nenorėjau nieko siekti, išeiti laukan, pabendrauti su draugais. Nelabai daug jų ir turėjau, nes mažai norinčių leisti laiką su namisėda. Sulaukiau ir pašaipų, bet nesu agresyvus. Žmonės paloja, o aš tik nueinu tolyn... Tačiau net eiti man buvo tragiškai sunku. Sąnariai skauda, prakaitas muša, visi spokso. Gėda persekiojo ir lėktuve – kūnas lipo pro kėdės kraštus, labai liūdindamas skrydžio kaimyną, stiuardesių visada prašiau papildomo diržo, nes standartinis per pilvą nesusieidavo. Per trumpo diržo bėda persekiojo ir automobiliuose, todėl visada sėsdavau į galą. Nesistebiu, kodėl taip stengiausi išvengti kelionių.“

PER ŽINGSNĮ NUO TRAGEDIJOS
Lukas: (Kaip supratai, kad metas keistis?) „Dar gyvenau Vienoje. Dėl įdomumo užlipau ant svarstyklių ir išvydau neįtikėtiną triženklį skaičių – 172 kg. Maniau, kad gal pasiekiau 140 kilogramų ribą, bet, po galais, tik ne tiek daug!!! Apėmė baisi neapykanta sau pačiam, kad šitaip nusiritau būdamas jaunas ir sveikas. Po poros dienų bandžiau užlipti į pirmą aukštą ir... nesugebėjau to padaryti. Vos nenugriuvau, kaip suskaudo keliai. Tada galutinai suvokiau, kad metas kuo skubiau keistis.“
Treneris Juozas: „Jungtinėse Amerikos Valstijose yra žmonių, kuriems normalu sverti kelis šimtus kilogramų, ištisas dienas tarsi daržovėms gulėti prirakintiems prie milžiniškos
lovos, jei suserga – būti gabenamiems į ligonines sraigtasparniais, nes kito būdo žmogui transportuoti nėra. Luko atvejis irgi galėjo baigtis tokia tragedija. Didžiausia laimė, kad jis laiku sustojo.“

PUSANTRO CENTNERIO UOLA
Lukas: „Pradėjau nuo dietos, ją susidariau pagal rekomendacijas internete. Išgrūdau visus riebius produktus, batonus, sėdau ant salotų. Maisto dozę, kurią suvalgau per dieną, sumažinau gal penkis kartus lyginant su ankstesnėmis puotomis. Pradžioje buvo labai sunku, pasitaikydavo ir apsivalgymų, bet per porą mėnesių nusirito kelios dešimtys kilogramų. Žiūrėdamas į nukarusią odą (taip nutiko, nes svoris be specialisto pagalbos krito per greitai) supratau, kad metas į sporto salę. Grįžęs į Lietuvą nuėjau į „Impuls“ klubą ir paprašiau gero asmeninio trenerio.“
Treneris Juozas: „Kai pamačiau Luką, pirma mintis buvo „Darbo bus iki ausų.“ Tuo metu jis svėrė pusantro centnerio – tokio kliento dar nebuvau turėjęs per visą darbo istoriją. Ir psichologiškai Lukas buvo pasiekęs žemiausią tašką. Lyg nugrimzdęs į pelkės dugną ir dar pasikasęs kelis metrus žemyn. Turėjau prikelti vaikiną gyvenimui, nes tuo metu jis tik egzistavo.“

Treneris Juozas Miliauskas

MAISTAS
Treneris Juozas: „Luko dieta nebuvo bloga, tiesiog jis viską valgė ne tuo laiku. Į pirmąją dienos dalį perkėliau angliavandenių turintį maistą, tada mėsa ir daržovės pietums. Vakare liepiau kimšti baltymus: varškę, kiaušinius, tuną, garuose virtą vištieną. Dar – rekomendavau visiškai atsisakyti kavinių maisto. Tu niekada nežinai, ką tiksliai ten įdeda, kiek riebalų yra padažuose.“
Lukas: „Trenerio paliepimu įsigijau garų puodą. Nors girdėjau šnekų, kad taip ruoštas maistas beskonis, galiu paprieštarauti – ant garų virtame maiste lieka kur kas daugiau aromato, nei apkepus jį svieste.“
Treneris Juozas. „Bijojau, kad Lukas nepalūžtų ir vieną dieną nepradėtų kimšti visko, ką akys mato. Todėl kaliau į galvą auksinę taisyklę: „Tai, ką per savaitę pasiekiame treniruotėse, tuštindamas šaldytuvą gali sugadinti per porą dienų“.“

SPORTAS SU RIKSMAIS
Treneris Juozas: „Su Luko sporto aktyvumu tvarkėmės kur kas sudėtingiau. Kadangi širdžiai toks svoris – siaubinga apkrova, širdies matuoklio pagalba stebėjome, kaip ji dirba. Pirmosiose treniruotėse nuo menkiausio pajudėjimo kraujospūdis šokteldavo iki rekordinių aukštumų, tekdavo skubiai mažinti tempą. Baisu ir pagalvoti, kas Lukui galėjo nutikti, jei būtų nusprendęs sportuoti savarankiškai.“
Lukas: „Labai patiko, kad treneris pastatęs ant specialių svarstyklių nuolat sekė mano raumenų ir riebalų santykį. Iki tol maniau, kad visų storulių tikslas – kuo daugiau triūsti ant bėgimo takelio ir viskas bus gerai. Klydau.“
Treneris Juozas: „Mūsų treniruotės iki šiol nuolat kaitaliojamos. Vienu periodu dirbame su riebalų deginimu, kitu – su raumenų formavimu. Viskas taip pat kartojama.Savotiškas žaidimas, kuris net profesionaliam treneriui – didelis iššūkis. Maža to – visą laiką turėjau tarsi psichologas dirbti su Luko motyvacija. Skatinti veikti, drąsinti, girti, kartais – bartis. Mūsų treniruotėse ne kartą aidėjo riksmai, bet jie Lukui turėjo stulbinančią galią.“

Straipsnio tęsinio ieškok rugpjūčio mėn. žurnale „Panelė“. Prekyboje iki rugsėjo 7-os dienos!

Visas ir visus, kurie nori pakoreguoti kūno linijas, bet nežino, nuo ko pradėti, Lukas noriai pakonsultuos elektroniniu paštu: lukas.sveikata@gmail.com

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis