JUS PASITINKA ATSINAUJINUSI PANELĖ
Blogiukai tikrai traukia: mergina įsimylėjo savo rankinės vagį

Blogiukai tikrai traukia: mergina įsimylėjo savo rankinės vagį

Ką norėtumėte padaryti asmeniui, kuris iš jūsų pavogė maišą vertingų daiktų? Garantuojame – tai tikrai nebūtų bučinys. Iš Kupiškio kilusi floristė Ligita Misiūnaitė (21 m.) pasielgė kitaip. Ji atleido savo rankinės grobikui visas nuodėmes ir su džiaugsmu tapo jo mergina!

Belieka tikėtis, kad po bučinio į princą virtęs mechanikas Marius (25 m.) niekada neatvirs į varlę ir nenušokuos į pelkę senų darbelių dirbti…

UNIFORMUOTI PIRŠLIAI

„Mano meilės istorija labai keista. Jei ją papasakotų svetimas žmogus, tikriausiai nepatikėčiau. Tačiau nutiko būtent taip“, – beveik detektyvą pasakoja floristikos mokslus Panevėžyje neseniai baigusi, o dabar greitojo maisto restorane padavėja dirbanti Ligita. Dar prieš metus ji buvo laisva, nerūpestinga studentė, kuriai rūpėjo vakarėliai ir šokiai. Dabar visas merginos mintis užvaldė meilė ketveriais metais vyresniam sugyventiniui Mariui. Abu pažįsta vienas kito tėvus, nuotraukų albumas pilnas akimirkų, kuriose įsimylėjėliai bučiuojasi tai paplūdimyje, tai prie Kalėdų eglutės, jų dantų šepetėliai jau pusmetį susiglaudę rymo stiklinėje, kopijuodami šeimininkų laimę. Atrodytų – niekuo neišsiskirianti pora, jei ne jų susipažinimo aplinkybės, prasilenkiančios su sveiku protu. Vieną naktį Marius pavogė Ligitos rankinę, o šią užvaldė noras žūtbūt pamatyti tą, kuris tai padarė…

LINKSMIEJI PENKTADIENIAI

„Panevėžys – šaunus miestas, jaunam žmogui ten tikrai yra veiklos. O mano gimtajame Kupiškyje su linksmybėmis popieriai prastoki. Taigi, nors studijuodama grįždavau savaitgaliais pas tėvus į vaikystės miestą, su draugėmis penktadieniais vis tiek sėsdavome į mašiną ir 50 kilometrų važiuodavome į vieną geriausių Panevėžio klubų – „Naktinį Tbilisį“. Ten ir apsauga yra, ir muzika gera, daug lietuviškų dainų. Kai pradėdavome šokti, nenorėdavome sustoti, namo grįždavome tik septintą valandą ryto. Šios naktinės išvykos tapo kone tradicija.“

Ligita Misiūnaitė
Ligita Misiūnaitė
A.Kriščiūno nuotr.

SARGAS UŽSNŪDO – RANKINĖ IŠSPRŪDO

„Tą lemtingąjį penktadienį scenarijus mažai kuo skyrėsi nuo kitų savaitgalių: trys geriausios draugės kartu pasidažėme, išsipuošėme, susėdome į automobilį ir išvykome į Panevėžį. Klube viena liko sėdėti prie staliuko, jai palikau saugoti rankinę, o kitos šokome. Deja, bičiulei rymoti prie staliuko greitai pabodo. Paliko mano rankinę ir irgi šturmavo šokių aikštelę. Po kiek laiko grįžtu atgal, o ten nebėra nei draugės, nei turto. Kilo įtarimas, kad mus kažkas apvogė. O juk rankinėje buvo ne tik mano, bet ir kitos draugės turtas, ir net apynaujis fotoaparatas! (Neužsipuolei prastosios sargės?) Ne. Ruseno maža viltis, kad gal klubo apsauginis ką matė, bet jis tik purtė galvą. Pasakė, kad gal išgėrusios rankinę numetėme. Jis pasiūlė pasilikti klube iki darbo pabaigos – kai visi lankytojai išeina, lengviau rasti pasimetusius daiktus. Deja, nuotaikos ir jėgų linksmintis iki paryčių nebebuvo. Iš draugės, kurios rankinės nenušvilpė, pasiskolinome 20 litų, susimokėjome už pamestus drabužinės žetonus, atsiėmėme paltus ir liūdnos išvykome namo.“

STEBUKLAI POLICIJOJE

„Kitą rytą pasiguodžiau mamai, ji patarė kuo greičiau užblokuoti banko korteles. Su draugėmis pasiryžome eiti į policiją. Pareigūnai labai nustebo, kad į juos kreipiamės tik kitą dieną po vagystės, nes taip sumažėja tikimybė atgauti prarastą turą. Vis dėlto parašiau pareiškimą, išvardinau, ko pasigesta. Jau po savaitės sulaukėme žinių iš naktinio klubo – rasta rankinė su piniginėmis, bet be telefonų ir pinigų. Tačiau dar po kiek laiko policija grąžino ir likusias gėrybes. Nepaaiškino, kaip jie ką atsekė, bet aš ir klausiau.“

Ligita Misiūnaitė
Ligita Misiūnaitė
A.Kriščiūno nuotr.

SEKLĖ IMASI DARBO

„Kai grįžau namo, atsirado kažkoks keistas smalsumas sužinoti, kaip atrodo mane apvogęs žmogus. Patikrinau fotoaparatą – gal bus tų nusikaltėlių nuotraukos. Deja, buvo tik trys nauji kadrai ir juose mirgėjo ne žmonės, bet kažkokio kambario vaizdai. Supratau, kad vagis tiesiog tikrino, ar fotoaparatas veikia. Tada ėmiausi telefonų. Draugės buvo be žinučių, o mano išmanusis pilnas informacijos, aptikau begales susirašinėjimų su neaiškiais žmonėmis. (Kodėl vagis visko neištrynė?) Tiksliai nežinau. Gal nespėjo, kai jį aptiko policija? Nes radau daugiau nei šimtą trumpųjų žinučių, visas perskaičiau ir pamažu nusipiešiau šiokį tokį vaizdą.“

MELO KOJOS TRUMPOS

„Paaiškėjo, kad vagis – vyras, vardu Marius, turi brolį, yra populiarus tarp panelių, kurioms dažnai rašo. Susidomėjau, ką tas Marius veikia, kaip atrodo, kodėl mus apvogė. Norėdama, kad tyrimas pasistūmėtų, turėjau kažkaip gauti jo numerį. Parašiau keliems Mariaus draugams, apsimečiau nauja jo pažįstama, vienas užkibo ant kabliuko ir numerį atsiuntė. Kurį laiką jokių žingsnių nežengiau, kad nekiltų įtarimas, o po to vieną vakarą ėmiau ir parašiau vagiui kažką neutralaus: „Sveikas. Kaip sekasi? Susipažinome naktiniame klube, davei savo numerį.“ Marius netruko išsiaiškinti, kad aš esu ta, kuri prieš kelias savaites jo draugo numerio prašė. Teko prisipažinti, kad esu jo apvogta mergina.“

VAGIS ATSKLEIDŽIA VEIDĄ

„Marius iškart puolė atsiprašinėti, teisinosi, kad aną vakarą buvo grįžęs iš Anglijos ir neturėjo darbo, o dar padaugino alkoholio, pridarė nesąmonių, o šiaip gyvenime yra visai kitoks. Dar paprašė, kad atsiimčiau pareiškimą iš policijos, o jis grąžins pavogtus pinigus ir atlygins žalą, kurią patyrėme su drauge, kai kreipėmės dėl naujų pasų bei banko kortelių. Su panomis sugalvojome, kad jis turi mums dvigubai sumokėti, tik tada neturėsime jam pretenzijų. Jis nesutiko, nes manė, kad mes tik norime pasipelnyti, o iš tiesų jį paliksime ant ledo. Tada aš nustojau jam rašyti, kad sukelčiau intrigą. Pavyko – vis brūkštelėdavo: „Kaip sekasi? Ką veiki?“ Galiausiai pakvietė feisbuke draugauti. (Ir tu jį priėmei?) Nu labai smalsu buvo tą žmogų pamatyti. Kai išvydau, supratau, kad visai nieko vaikinas. Iš toli nepanašus į tuos, kurie ieško bėdų su policija.“

Ligita Misiūnaitė
Ligita Misiūnaitė
A.Kriščiūno nuotr.

MECHANIKAS NORI TAIKOS

„Marius netrukus pasiūlė susitiki ir susitarti, kaip bus su tais pinigais ir pareiškimu. Pasimatymą paskyrė populiariame prekybos centre. Susitikę pabendravome, sužinojau, kad ketveriais metais už mane vyresnis, dirba mechaniku autoservise, ir šiaip paliko neblogą įspūdį. Po kiek laiko prasidėjo pasimatymai kavinėse, kelis kartus net pavežiojo su mašina. (Nebuvo baisu lipti į automobilį su vagimi?) Buvo, bet vėliau širdis ėmė sakyti, kad jis daugiau nenusikals. (O pavogtų pinigų nereikalavai?) Juos jis pamažu grąžino, tiesa, ne dvigubai, kaip prašėme. Galiausiai nutraukiau tyrimą prieš jį – pasakiau policininkams, kad susitaikėme. (Nekilo mintis, kad jis su tavim bendrauja tik todėl, kad nebekeltum jam pretenzijų?) Buvo, buvo, bet kažkaip ir nutraukus bylą sulaukiau dėmesio.“

BLOGŲ BERNIUKŲ AUKLĖ

„Vis daugiau laiko praleisdavome kartu, nekalti pasimatymai pasipildė bučiniais ir kažkaip įsimylėjome. Pasiūlė kartu gyventi, sutikau. Jau draugaujame aštuonis mėnesius, dėl savo sprendimo nesigailėjau nė vienos dienos. (O ką apie tai sako draugės?) Dėl to jos ir draugės, kad palaikytų visuose gyvenimo žingsniuose. (O mama?) Ji tiki, kad žmonėms reikia suteikti antrą šansą. Juk tai nėra lengvabūdiškas žingsnis, į santykius su vaikinais visada žiūrėjau rimtai. Su pirmuoju draugu – fūros vairuotoju – kartu buvome net šešerius metus. Labai jaunas ir simpatiškas, bet, deja, vartojo per daug alkoholio. Kartą net teises pragėrė, tai ir buvo paskutinis taškas mūsų santykiuose. Tuo tarpu Marius ir darbą turi, ir dovanų negaili, ir alkoholiu nepiktnaudžiauja, o jei per šventes išgeria, eina miegoti. Jokių siautėjimų, gastroliavimų.“

MAŽI IR DIDELI KLAUSTUKAI

(Ar pasikalbate su Mariumi apie vagystę?) „Kaskart, kai užsimenu apie tą penktadienį, jis pakeičia temą. Puikiai suprantu, kodėl taip daro – jam gi gėda. Ir pati nebenoriu jo ėsti kalbomis apie tą patį. Jei žmogaus nepasmerki, jis niekada blogai nebesielgia. (Gal bent įsitikinai, kad ta vagystė jam buvo vienintelė?) Tikriausiai.(Tikriausiai ar tikrai?) Juk šiais laikais įlendi į feisbuką, į kompą ir sužinai viską. Apie Marių jokių blogų dalykų niekur neradau. Be to, tikiu jo žodžiais, kad iki tol nė karto nenusikalto, juk yra kilęs iš gražios, pasiturinčios ūkininkų šeimos. Jei norės panašią sukurti su manimi, turės neprisidirbti nesąmonių.“

Dar daugiau intriguojančių istorijų skaityk vasario mėnesio žurnale „Panelė”. Paskubėk, nes prekyboje jis laikysis tik iki kovo 5d!

Mano išsaugoti straipsniai