Kas laukia Britanijos monarchijos po Elžbietos II - saulėlydis ar nauja aušra? 

Didžiosios Britanijos respublikonai tikisi, kad Elžbieta II bus paskutinė karalienė, bet ekspertai teigia, kad monarchija, panašu, išliks tol, kol sugebės keistis.

„Mes nesitikime, kad monarchija bus panaikinta, kol soste bus karalienė“, – sakė Grahamas Smithas, vadovaujantis judėjimui „Respublika“, kuris nori, kad Jungtinei Karalystei vadovautų renkamas nepartinis prezidentas. Tačiau jis sakė naujienų agentūrai AFP: „Tai paskutinis monarchas, toks populiarus tautoje kaip karalienė“.


Kai į sostą sės jos vyriausiasis sūnus princas Charlesas, „tuomet, taip, mes tikrai galime pasiekti šį tikslą ir atsikratyti monarchijos“, pridūrė jis.


Kitą savaitę keturias dienas vyks koncertai, paradai ir piknikai, skirti pažymėti karalienės 70 metų jubiliejų soste, visą šalį užtvindys raudonos, baltos ir mėlynos spalvos jūra. Precedento neturintis Platininis jubiliejus vertinamas kaip proga apmąstyti svarbią karalienės vietą Didžiosios Britanijos gyvenime nuo 1952 metų. Tačiau karalienei dabar 96 metai, tad jubiliejus pranašauja neišvengiamą antrojo Elžbietos amžiaus pabaigą. Tai yra galimybė, kad „Elžbieta bus paskutinė“, savo svetainėje skelbia „Respublikos“ judėjimas.


G. Smithas sakė, kad Charlesas nebūtinai bus toks mylimas kaip karalienė, ir pasmerkė monarchiją kaip „nedemokratišką, antidemokratinę ir elitistinę“ instituciją, mokesčių mokėtojams atsieinančią milijonus.


„Senas žmogus“


Apklausos rodo, kad monarchija mažiau populiari tarp jaunesnių žmonių, kurie menkiau prisirišę prie tradicijų ir jautresni antikolonijinėms kovoms. G. Smithas prognozuoja, kad ši tendencija išliks. Britanijos ateities ekspertų grupės duomenimis, 58 proc. britų palaiko monarchiją, o 25 proc. po Elžbietos norėtų respublikos. Tačiau skirtumas tarp jaunimo ne toks didelis – rojalistų yra iki 40 proc., respublikonų - 37 procentai.


„Kai karalienė mirs, tai bus labai didelis lūžis“, – sakė Londono universiteto koledžo valdymo ir konstitucijos profesorius Robertas Hazellas. Karalienė buvo dvidešimtmetė, kai įžengė į sostą, ji buvo „labai patraukli jauna moteris“, sakė jis AFP. O 73 metų Charlesas, priešingai, bus „nepatrauklus senas žmogus“, kai taps karaliumi, pridūrė R. Hazellas. „Tai gali būti sunkus perėjimas“. 


„Kai kurie bulvariniai laikraščiai gali surengti viešą kampaniją, kad karaliumi taptų princas Williamas“, – sakė jis apie 39 metų vyriausiąjį Charleso sūnų.


Williamas yra antras eilėje į sostą, o jo sūnus princas George'as – trečias. Taigi, net jei britų monarchija išliks, mažai tikėtina, kad greitu laiku valdys kita karalienė. Kad išlaikytų visuomenės paramą, monarchija turės prisitaikyti prie pasaulio, kuris labai skiriasi nuo buvusio pastarąjį šimtmetį, sakė viešųjų ryšių ekspertas Markas Borkowskis. „Kažin ar kas žino, kokios formos bus monarchija, bet ji tikrai nebus tokia, kokia buvo karalienei esant gyvai“, – sakė jis. „Jie turi pademonstruoti, kad laikai keičiasi“, kaip tam tikru mastu buvo po princesės Dianos mirties 1997 metais.


Reforma


Dešiniosios pakraipos bulvarinis laikraštis „Daily Mail“ pranešė, kad Williamas gerbia savo tėvo ir močiutės požiūrį, „tačiau mano, jog monarchija turėtų būti „guvi“, kad išliktų ir klestėtų“. Williamas ir jo žmona Kate kovo mėnesį surengė kelionę į Karibų šalis, kurią lydėjo protestai prieš monarchiją ir užuominos apie kolonializmą. "Jis žiūri į priekį, kaip viskas bus po 40 metų. Jis nori, kad monarchija ir toliau būtų vienijanti jėga, užpildytų atotrūkį", – rašė "Daily Mail".


Williamas taip pat yra atviras mažesniam monarchijos vaidmeniui Sandraugos šalyse, 14-oje jų, be Jungtinės Karalystės, karalienė yra valstybės vadovė. Sandraugai priklausantis Barbadosas pernai lapkritį atsisakė karalienės, kaip valstybės vadovės, tačiau R. Hazellas abejoja, kad domino efektas pasiektų Jungtinę Karalystę. Bet kokiu atveju, norint, kad JK taptų respublika, reikės referendumo, tačiau niekas neragina jį surengti ir niekas nelaiko jo galimu. Be to, jis sakė, kad „JK ir taip yra respublika, išskyrus pavadinimą“. „Mūsų monarchija yra parlamentinė monarchija ir konstitucinė monarchija, kur monarchas neturi veiksmingos politinės galios“.


Nors tokiose šalyse kaip Prancūzija „prezidentas yra monarchas“, JK karališkasis valstybės vadovas šias pareigas eina ilgiau. „Todėl žmonėms lengviau susitapatinti su valstybės vadovu ir iš tikrųjų tapatintis bei jausti lojalumą valstybės vadovui bei kitiems karališkosios šeimos nariams“, – sakė R. Hazellas.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis