Kodėl svarbu ugdyti kritinį mąstymą jauname amžiuje

Kartais atrodo, kad melagingos naujienos šiandien skaitmeninėje erdvėje plinta daug greičiau nei teisinga informacija. Vienas pagrindinių kanalų, kur galima itin lengvai paskleisti netikras žinias, yra socialiniai tinklai. Čia galima susikurti kelis profilius, turėti keletą skirtingų tinklaraščių ir taip platinti šokiruojančią informaciją. Kodėl turime mokėti mąstyti kritiškai ir mokyti tą daryti kitus?

Kodėl kritinis mąstymas toks svarbus?


Didėjant skaitmeninių medijų įtakai ir informacijos srautams, atsiranda iššūkis suvaldyti visas mus pasiekiančias naujienas ir gebėti atsirinkti, kas yra tiesa, o kas melas. Internete viena sunkiausiai valdomų problemų – melagingos naujienos (angl. fake news), kuriomis bandoma manipuliuoti masėmis.


Kartais gali atrodyti, kad tikėjimas iškraipytais faktais yra paties žmogaus problema ir kitų tai visiškai neliečia. Tačiau propagandinėmis žinutėmis užkrėtus didelę dalį vartotojų, tai gali sukelti dideles pasekmes visai visuomenei. Ypač tai galima pastebėti politinių ir socialinių sprendimų priėmime.


„Kritinio mąstymo gebėjimų šiandien reikalauja visa žmonija, nes gyvename laikotarpyje, kai žinios yra vienos iš pamatinių vertybių. Šiandien informacijos yra labai daug, tad ne visada gebame atsirinkti tai, kas yra tiesa. Tam, kad tai galėtume padaryti reikalingas kritinis mąstymas, kuris mums leidžia mąstyti nepriklausomai ir savarankiškai. Jo esmė yra argumentų pateikimas grindžiamas įrodymais“, – sako Dainora Maumevičienė, Kauno technologijų universiteto, Socialinių, humanitarinių mokslų ir menu fakulteto prodekanė.


Kritiškai mąstančiu žmogumi manipuliuoti negalima, kadangi jis bando analizuoti situaciją ar faktus, kelia klausimus, kodėl taip yra, besąlygiškai nepasitiki tik vienu šaltiniu. Kiekvieno atskiro individo kritinio mąstymo gebėjimai formuoja bendrą tautos ar šalies likimą, priimant visiems teisingus ir logiškus sprendimus. Ne tik dėl savęs, bet ir dėl bendros visuomenės gerovės kiekvienas turėtų mokytis objektyvaus vertinimo.


Ar gali būti, kad neturiu kritinio mąstymo?


„Samsung“ inicijuotos skaitmeninių įgūdžių lavinimo programos „Skaitmeninis moksleivio IQ“ organizuotas kūrybines dirbtuves moksleiviams vedusi D. Maumevičienė teigia, kad kiekvienas jau gimstame su kritinio mąstymo bruožais. Jo savybės gana ryškiai atsiskleidžia jau ankstyvame amžiuje, kai vaikas pradeda kalbėti ir klausinėti daugybės klausimų, kodėl gyvenime yra taip, o ne kitaip.


Toks domėjimasis rodo, kad jau mažas žmogus pradeda analizuoti pasaulį ir bando suvokti jį supančius dalykus, objektus bei reiškinius. „Tai tik patvirtina, kad kritinį mąstymą turi kiekvienas jau gimdamas. Visi gali mąstyti kritiškai, reikia tik tinkamai ugdyti šį gebėjimą ir jo neapleisti“, – teigia docentė.


Specialistai pataria jau nuo ankstyvo amžiaus su vaikais dalykus nagrinėti iš skirtingų pusių, o susidūrus su kažkokia problema juos skatinti apsvarstyti įvairius sprendimo variantus. Taip pat vertėtų dažniau klausti vaikų nuomonės, kodėl jie galvoja taip, o ne kitaip.


Kaip tobulinti kritinį mąstymą?


Kritinis mąstymas nėra pajautimo savybė, kuri vystosi savaime. Jis turi keletą sudedamųjų komponentų, kurie padeda išmokti vertinti informaciją kritiškai. Pirmiausia, bet kokį objektą, reiškinį reikia tirti analitiškai – ar tai moksliniais įrodymais pagrįsti faktai, ar iš kaimyno išgirsta nuomonė. Tam, kad įsitikintume informacijos tiesa, būtina perskaityti, peržiūrėti ir patikrinti ne vieną informacijos šaltinį bei nepamiršti kelti klausimo „kodėl?“. Tai padės įsigilinti ir labiau pažinti tam tikrą situaciją ar reiškinį.


Nuolatos plėskite savo akiratį skaitydami, bendraudami, keliaudami, žaisdami ir mokydamiesi. Turėdami siaurą žinių spektrą, dėl informacijos stokos negalėsite įvertinti situacijos iš įvairių perspektyvų bei pažvelgti į ja ne tik iš savo, bet ir iš kitos pozicijos. Ugdant kritinį mąstymą ypač praverčia bendravimo gebėjimai. Bendraudami ne tik praplečiame savo žinių ratą, ugdome kalbinius ir kitus tarpasmeninius gebėjimus, tačiau bendromis pastangomis atrandame tiesą bei taip apsisaugome, nepapuldami manipuliuojantiesiems į rankas. 


„Pagrindinė kritinio mąstymo esmė – informacijos gausa. Kuo daugiau turėsime žinių, tuo plačiau mąstysime ir gebėsime suvokti, įvertinti informaciją iš bet kokio taško. Na, o tam, kad turėtume daug žinių reikia daugiau skaityti, domėtis istorija, žiūrėti filmus. Kritinį mąstymą galima išsiugdyti sprendžiant mįsles, ieškant atsakymų, tad rekomenduočiau dalyvauti protmūšiuose“, – siūlo D. Maumevičienė.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis