Rašytojos Kamilė ir Kristina bei jaunoji dizainerė Julija: trigubas smūgis jaunosios kartos atstovams (FOTO)

Šios merginos, kylančios rašytojos Kamilė Klimaitytė, Kristina Jakiūnaitė bei pradedančioji dizainerė Julija Jakutytė - jaunos, žavios, veiklios, savimi pasitikinčios bei išmintingos – pavyzdys kiekvienam, kuris abejoja savo idėjomis ir bijo žengti pirmąjį žingsnį svajonės link. Džiaugiamės, kad merginos sutiko paatvirauti PANELEI apie savo asmeninius troškimus, veiklas, ateities planus, iššūkius ir pasiekimus.

Šių jaunų merginų galvose nuolat kirba daug įvairiausių minčių, idėjų ir troškimų. Jeigu tau trūksta motyvacijos žengti pirmą žingsnį, nieko nelaukdamaa privalai perskaityti merginų interviu. Pirmosios pašnekovės - rašytojos Kamilė Klimaitytė ir Kristina Jakiūnaitė, kurios ne tik atskleis, kaip nusprendė žengti pirmuosius žingsnius rašymo pasaulyje, bet ir rekomenduos įdomias knygas, kurias būtina perskaityti kiekvienam žmogui.

Kristina, Kamile, kas jus paskatino pradėti kurti?

Kristina: Labai žavėjausi kitų žmonių kūriniais, įvairiomis knygomis, filmais, ir supratau, kad norėčiau sukurti kažką, kas būtų tik mano.

Kamilė: Iš tiesų, galbūt šiek tiek net keista, manęs kurti nepaskatino niekas, šios veiklos troškimas kilo iš vidaus.

Su kokiais iššūkiais teko susidurti pradėjus rašyti?

Kristina: Dažnai atsirasdavo sunkumų, stengiantis perteikti savo mintis, išdėstyti jas sklandžiai ir logiškai. Vis dėlto iššūkiai taip pat yra smagi rašymo dalis, kai tave pagauna įkvėpimas ir tu pradedi rašyti, žinodamas, ką savo istorija ketini pasakyti skaitytojui.

Kamilė: Didžiausias sunkumas buvo kūrybinis blokas. Kai turi atskiras, palaidas istorijos dalis ir niekaip negali jų sujungti tarpusavyje. Na, su kūrybine blokada susitvarkyti lengviausia tada, kai nuoširdžiai išsilieji. Turi rašyti bet kokias mintis, kurios tuo metu yra tavo galvoje.

Kokio žanro yra jūsų rašomos istorijos?

Kristina: Aš daugiausiai rašau detektyvines, siaubo prieskonio turinčias istorijas.

Kamilė: Mano parašyta pirmoji knyga yra romantinio ir fantastinio pobūdžio, tad ir kitos, šiuo metu rašomos istorijos, yra panašių žanrų.

Kokių jūsų asmeninių bruožų/požiūrių skaitytojas galėtų atrasti rašomose istorijose?

Kristina: Iš tiesų skaitytojui yra pakankamai lengva atpažinti pora mano asmeninių savybių perskaičius istorijas, nes pagrindinis veikėjas dažniausiai kalba pirmuoju asmeniu, todėl nepastebėdama atskleidžiu ir dalelę savęs, todėl skaitydami mano kūrinius žmonės pastebi jautrumą ir, žinoma, empatiją.

Kamilė: Skaitytojai tikrai rastų vieną, gali pasirodyti, labai keistą, mano asmeninį požiūrį į šeimą. Aš nemanau, kad gyvenime yra svarbiausia turėti šeimą, manau, kad pagrindinis dalykas turėtų būti karjera, todėl toks požiūris labai aiškiai yra parodomas mano istorijose.

Jūsų rašomos istorijos jau yra publikuojamos internetinėje platformoje Wattpad. Šiame puslapyje esate ne vienintelės, tad ar nesijaučia konkurencija tarp rašančiųjų?

Kristina: Manau, tai keista, tačiau aš, asmeniškai, nejaučiu jokios konkurencijos, nes vis savęs klausiu: o kodėl turėčiau konkuruoti su kitais?

Kamilė: Žinoma, kad konkurencija yra neišvengiamas dalykas kiekvienoje srityje. Aš manau, kad reikia rinktis: arba stengtis tobulėti ir kitų žmonių darbus priimti kaip postūmį siekti daugiau, arba galima lengvai pasiduoti pavydui ir žemai kristi.

Koks yra pagrindinis jūsų istorijų tikslas? Ką norite, kad skaitytojai gautų perskaitę pasakojimus?

Kristina: Man labiausiai patinka, jog parašius istoriją aš ją skaitau ir vis galvoju, kas būtų, jeigu vienoje ar kitoje situacijoje personažas būtų pasielgęs kitaip. Todėl, mano manymu, skaitytojams yra palikta pakankamai vietos apsvarstyti įvairius sprendimus iš asmeninės perspektyvos.

Kamilė: Pagrindinė žinutė, kurią stengiuosi ištransliuoti savo istorijose yra tai, jog būti vienišam nėra blogai. Juk kai pagalvoji, būdamas pats su savimi tu gali plačiau suvokti egzistenciją ir pamatyti pasaulį kitu kampu.

Ko palinkėtumėte tiems, kuriems trūksta vidinės motyvacijos veikti?

Kristina: Mano didžiausias palinkėjimas – neskubėti. Reikia stengtis į priekį judėti mažais žingsniukais, iš lėto eiti tikslo link. Nes juk neskubėdamas ir darydamas viską po truputį, gali pasiekti neįmanomų dalykų.

Kamilė: Svarbiausia yra neužsidaryti savyje, nepaleisti to, ką pradėjai daryti, sukaupti visą drąsą ir nuolatos svajoti.

Myliu ir mylėsiu tave, - tarė jis ir aš visiškai išnykau iš svetainės.

Verkiau be perstojo. Mano vidų gniaužė skausmas, kuris norėjau, kad išnyktų. Mano istorija baigėsi čia. Prisiminimai tapo viskas ką turėjau nuoširdaus ir brangiausio. Tačiau buvau laiminga, žiūrėdama, kaip kiekvienas iš jų atranda savo kelią į laimę, net ir be magijos. (Ištrauka iš Kamilės knygos „Ypatingieji“)

Kristina ir Kamilė rekomenduoja šias knygaa:

Cynthia Hand „Nežemiškoji“, Rebecca James „Tobula klasta“, Diane Chamberlain „Nutraukta tyla“

Dar viena pašnekovė - dizaino srityje pirmuosius žingsnius pradedanti žengti jaunoji drabužių dizainėrė Julija Jakutytė, kuri atskleis keletą įdomių dalykų apie dizaino sferą.

Save išreiški kurdama drabužius. Kodėl būtent tokia saviraiškos forma tave sudomino?

Man asmeniškai, nuo pat vaikystės mada buvo svarbi. Visada matydavau mamą, elegantiškai apsirengusią, o ir auklė nuolatos kartojo, kokią svarbą mada suteikia įvaizdžiui. Matyt, dėl to, kokie žmonės mane supo vaikystėje ir kaip auklėjo, pasirinkau šią sritį.

Pati esi pasiuvusi jau ne vieną drabužį, pavyzdžiui savo džemperį, kuris verčia atkreipti aplinkinių dėmesį. Kiek tokiems darbams prireikia laiko?

Na, pirmąjį drabužį – suknelę – padėjo pasiūti draugė. Iš pradžių pasidarėme brėžinius, kuriuos tobulinome visą savaitę, o pats siuvimas truko ne mažiau kaip dvylika valandų. Po savo pirmojo darbo ėmiausi džemperio idėjos. Šįkart pasitelkiau siuvėjo pagalbą ir pagal nupieštus eskizus, kuriuos redagavau ištisas dienas, paprašiau pasiūti mano džemperį. Kai darbas buvo baigtas, ne mažai ką pakeičiau, nes supratau, kad niekas negali mano idėjos įgyvendinti geriau už mane pačią.

Kokio dydžio investicijų reikalauja geras ir kokybiškas drabužis?

Labai priklauso nuo kūrėjo ir drabužio. Jeigu žmogus yra įgudęs siūti, tai visos išlaidos tėra medžiaga ir įrankiai: siuvimo mašina, siūlai, adata. Paprastai, medžiaga kainuoja 20-40 eurų, žinoma, galima rasti ir pigiau. O štai siuvimo mašinos gali kainuoti iki kelių šimtų eurų. Kartais gali prireikti labai profesionalios pagalbos norint įgyvendinti idėja, tuomet išlaidos gali išeiti kur kas didesnės.

Kokie tavo artimiausi planai dizaino srityje?

Dabar artimiausias tikslas – kartu su mano drauge – kolege, bendramoksle – sukurti savo drabužių liniją, o vėliau pereiti prie sceninių įvaizdžių kūrimo. Iš tiesų, vasarą su drauge žadame įtemptai padirbėti ir sukurti kažką neatitinkančio standartus. Mes esame dvi labai skirtingos asmenybės, todėl mūsų kūriniai įgauna unikalumą.

Kokia yra didžiausia tavo svajonė?

Mano svajonė yra susijusi su menu. Labai noriu sukurti savo pasirodymą: su savo muzika, savo kurtais drabužiais ir savita stilistika. Visą gyvenimą apie tai svajoju, o dabar jaučiu, kaip mažais žingsneliais artėju svajonės link.

Kaip, tavo nuomone, turėtų atrodyti ir kokiomis savybėmis pasižymėti verslo žmogus ateityje?

Verslininkas turi būti išskirtinai mąstanti asmenybė – tai svarbiausia savybė. Na, o be unikalumo dabartiniame pasaulyje labai lengvai galima prapulti, todėl būtina turėti originalių ir nestandartinių idėjų. Trumpai tariant, reikia būti geriausiu savo srityje.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis