Riedutininkų klubo prezidentui tenka bėgioti nuo policijos

Kai prieš šešerius metus Petras Skukauskas nusipirko pirmuosius savo riedučius, dar nežinojo, kad nepraeis nė pora metų ir jis su draugu nebebus vieninteliai riedutininkai sostinėje, nežinojo, kad įkurs riedutininkų klubą ir netgi taps jo prezidentu. Vaikinas nežinojo ir to, kad būtent riedučiai jam padės... ne kartą pasprukti nuo policijos.

„Vilniaus ekstremalaus riedučių sporto entuziastų klubo“ prezidentas kartu su būreliu draugų riedutininkų klubą įkūrė prieš daugiau nei dvejus metus.

„Pavadinimas toks ilgas tik dėl formalumų, nes pagal visus įstatus jame turi būti konkrečiai įvardinta klubo veikla, o šiaip „Vilnius Rolling“ ir viskas.

Mes susikūrėme kelių žmonių iniciatyva tam, kad, jeigu kada norėsime kažko prašyti - patalpų, paramos ar kitų dalykų, jau būsime nebe vaikinai iš gatvės, o turėsime juridinį statusą.

Klubo branduolį sudaro 5 – 6 žmonės, kurie organizuoja visokiausius renginius, varžybas ir visa kita.

Ar nebuvo paprasčiau įstoti į kitą panašų klubą, nei sukurti naują?

Ne, nes mes užsiimame tuo, ką išmanome, nedarome taip, kad, tarkim, aš važinėju riedučiais ir dar man užkrenta darbai tvarkytis su riedlentėm“, - sako 21- erių jaunuolis.

Prezidentas visam gyvenimui?

Petras klubui vadovauja nuo pat jo įkūrimo, ir nors nepamena, kokiam laikui buvo išrinktas, savo kėdės atiduoti niekam neketina. „Neatsimenu, klubo vadovas renkamas gal trejiems metams... Tikrai neatsimenu, bijau pameluoti. Pas mus nėra sureikšminamas tas vadovo statusas, nes vis tiek aš vienas sprendimų nedarau.

Mes esame visi draugai ir, manau, mažiausiai įtakos turi tai, kad aš esu klubo vadovas. Būna, kad nuomonės nesutampa, bet kažkaip sutariam.

Pareigos, žinoma, yra pareigos, bet pagrindinis dalykas, kuo rūpinuosi, kaip klubo vadovas, yra pinigai. Aš kaip prezidentas vienintelis turiu teisę prie pinigų prieiti (arba mano įgaliotas asmuo) ir turiu visiems parodyti, kad tų pinigų negraibstau. Taip pat į mane kaip į vadovą kreipiasi įvairios įmonės su įvairiais pasiūlymais, taigi, kaip vadovui tenka su visais pabendrauti. Nors mes dar kol kas didelių dalykų nesame padarę. Tiesiog nėra daug laiko užsiimti rimtais reikalais, susirenkam paramą, susiorganizuojam varžybas...

Ar geriau važinėtis ar oficialiais reikalais rūpintis?

Teisiniuose dalykuose labai padeda mama - ji teisininkė“, - pasakoja studentas.

Rengia „nelabai legalias“ varžybas

Susirinkę paramą, kartą per metus „Vilniaus Rolling“ Druskininkuose organizuoja riedutininkų varžybas.

„Kodėl Druskininkuose? Nes ten labai gerai... Druskininkai yra jaukus fainas miestelis, jame yra toks parkas. Aišku, jis galbūt nėra labai geras, bet vis tiek... Ten mes surengiam ir gatvės šiokias tokias varžybas. Žinoma, jos nelabai legalios.

Kas vertinama varžybose?

Daug faktorių, aikštelės išnaudojimas, važinėjimo stilius, triukų skaičius, triukų sudėtingumas, netgi greitis.

O pats ar dar suskaičiuoji, kiek varžybų esi laimėjęs?

Vienas, tikriausiai. Visada man kažkaip išeidavo, kad likdavau, trečias, ketvirtas. Čia gal psichologinis barjeras, kad man sunkiai sekasi varžybose (šypsosi).

O tos „vienos“ vyko Vilniaus ar Lietuvos mastu?

Atrodo, Lietuvos. Daugiausia važinėjančių yra Vilniuje, visa ta mokykla ir visi geriausi riedutininkai yra Vilniuje, taigi, didelio skirtumo nėra, ar varžybos vyksta Lietuvos mastu, ar tik Vilniuje. Juk Vilnius yra centras Lietuvos... Ne "Mega", o Vilnius yra Lietuvos širdis (juokiasi)“.

Riedučiai padeda... pabėgti nuo policijos

Nors Petras nėra nusikaltėlis, o tik ekstremalaus sporto mėgėjas, trečiakursiui nuo policijos bėgti tekę yra ne kartą. Tiesa, dėl to ir vėl kalti riedučiai. „Išvis su važinėjimu yra labai didelė problema. Kadangi mūsų buvęs meras važinėti gatvėse uždraudė, pastatė tik riedutininkų parką prie Baltojo tilto, kuris yra apgailėtinas, mes išties neturime, kur važinėti. Jei kokie policininkai nemato ar panašiai, parkeliuose važinėjam, bet iš esmės tai ignoruojamas ir nenorimas suprasti sportas.

Prieinama iki didžiausių absurdų. Mum sako, kad mes su savo guminiais ratukais ir plastikinėm riedučių detalėm gadinam grindinį, o juk tai yra visiška nesąmonė. Lengviausia yra viską uždrausti. Valdžia nesupranta, kad mes sportuojam, o ne sėdim kur nors ir nesileidžiam narkotikų, arba neleidžiam savo dienų kompiuterinėse.

Galbūt su kitų panašių klubų pagalba ketiname kažką daryti, kad pakeistume tokią situaciją.

Ar dažnai tenka bėgt nuo policininkų?

Tenka, bet ką padarysi, mes neturim kito pasirinkimo. Buvo tokių atvejų, kad įspėjimą gavau, bet patys policininkai sako, kad jie supranta mus, kad policija, kuri turi gaudyti vagis, neturi gaudyti sportuojančio jaunimo. Juk tai irgi absurdas kažkoks.

Išduok paslaptį, ar greitai policininkai bėga?



Kadangi mes su riedučiais, mums pakankamai lengva pabėgti“, - šypsosi Petras.

Per dvi dienas – daugiau nei tūkstantis litų

Studijuojantis video meną vaikinas prisipažįsta, kad šiuo metu svarbiau už riedučius jam – filmavimo kamera. „Tačiau labai malonu, kad iš savo entuziazmo, iš sporto gali dar ir užsidirbti. Savo įgūdžius teko panaudoti filmuojantis vienoje reklamoje.

Kiek milijonų uždirbai?

Iš pirmos reklamos - neatsimenu, o iš antros tiek, kiek per vasarą galima būtų moksleiviui užsidirbti, o aš tiek per dvi dienas uždirbau. Gavau maždaug apie tūkstantį keturis šimtus litų, bet apie pinigus aš nemėgstu šnekėti.

Ką pirkai?

Riedučius, žinoma. Taip jau yra - jei esi ant kažko "pasivežęs", visus pinigus ir išleidi tam. Pavyzdžiui, dabar aš visus pinigus išleidžiu video kamerai ir įvairiems aksesuarams.



Kas tau šiuo metu svarbiau - riedučiai ar filmavimas? Žinoma, filmavimas... Tai yra mano specialybė, juk reikia galvoti ir apie ateitį.

Tačiau aš vis tiek su riedučiais siesiu visą gyvenimą.

Tai gal vis dėlto prezidento kėdę ketini palikti, jeigu jau kameros svarbiau?

Ne. Mes esame veiklūs, reiklūs ir visa kita. Mane būtų, kas pakeistų, bet mes esam aktyvūs, planų turime daug ir reikia juos įgyvendinti“, - atvirauja studentas.

Važinėdavo po 13 valandų

Petras riedučiais susidomėjo dar prieš šešerius metus. „Tuomet nusipirkau riedučius net nelabai žinodamas, kam jie yra skirti, neturėjau supratimo, ką su jais galima daryti, ko ne. Be to, tada buvo labai didelė problema, kur nusipirkti riedučius - nebuvo sąlygų užsisakyti iš užsienio. Tik dabar pirkimas internetu yra visiškai normalus dalykas.

Atvirai šnekant, mano visi drabužiai, kameros yra pirkti internetu.

Kai su draugu pradėjom važinėti, neturėjom jokių pavyzdžių, kaip ir ką reikia daryti. Galima sakyti, mes dviese vieninteliai ir važinėdavome visame mieste. Buvo labai sunku mokytis, nes nebuvome matę jokių triukų, nežinojom, kaip jie atrodo ir kaip juos daryti. Viską darėm visiškai patys ir iš savo bendro supratimo.

Tiesiog kaip išeina?

Tiesiog taip. Buvo vasarų, kai su riedučiais važinėdavausi nuo dešimtos ryto iki vienuolikos vakaro.

Trylika valandų?

Laisvai. Ir žiemą netgi, kai būdavo, pavyzdžiui, minus dvylika, pasiimdavau riedučius ir eidavau važinėt. Taip būdavo. Tik riedučiams nelabai gerai“, - atsisveikindamas šypsosi Petras.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis