Kol lietuviai laistė Žolinės “atlaidų” laisvadienį, Amerikoje žmonės nerimo, verkė, liūdėjo, gedėjo… Rugpjūčio 16 diena – žymaus rock’n’roll muzikos dievo Elvio Preslio mirties metinės. Šiais metais sukako 30 metų, kai pasaulis neteko Amerikos rokenrolo muzikos pažibos.
Elvis Preslis gimė 1935 metais Misisipės valstijoje, neturtingoje šeimoje. Nuo vaikystės jis dainavo chore. Jau tada atsiskleidė jo sugebėjimas dainuoti, kurti, improvizuoti.
Jis buvo labai charizmatiška asmenybė: bendravo su visais, neskirstydamas žmonių pagal rases ar turtą, visad buvo linksmas ir guvus. Jo betarpiškumas buvo svetimas Amerikos aukštuomenei ir daugeliui konservatyvių šeimų.
Nuo jaunystės Elvis Preslis bendravo su diskriminuojamais Amerikos juodaodžiais, jis suprato jų nepasitenkinimą valstybės politika. Jautriai reaguodamas į Amerikos politikos nekorektiškumą, Elvis tapo maištininku, kovojusiu prieš senuosius Amerikos puritonus, jų nuostatas bei konservatizmą.
Elvis buvo tas žmogus, kuris išlaisvino Amerikos jaunimą nuo religinių ir vertybinių tabu. Nuo Elvio eros skaičiuojami sekso revoliucijos metai…
1953 metais Memfyje, “Sun Records” įrašų studijoje, jis įrašė pirmąją savo dainą, skirtą savo mamai. Tai buvo pirmieji žingsniai pasaulinio pripažinimo link.
Kuo jo muzika buvo tokia ypatinga, kad iki šiol žmonės negali pamiršti Elvio šukuosenos, aprangos stiliaus ir šokio? Gal dabar jo įvaizdis juokingas ir atrodo tinkamas tik karnavalams, tačiau 6 dešimtmetyje – tai buvo visiškai naujas stilius, savitas, žavingas, maištaujantis ir kartu labai prabangus…
Elvio muzika buvo gyvas jaunimo balsas nuo scenos. Jis dainavo apie tai, ką tuometinis jaunas žmogus galvojo, kam prieštaravo, su kuo kovojo, kas jam buvo svarbu.
Elvis Preslis išgarsėjo per “Ed Sullivan show” 1956 metais. Tada didžioji Amerikos dalis pirmą kartą pamatė jo veidą. Elvis tapo laisvės simboliu. Elvis atvirai demonstravo, kad nekenčia suvaržymų – daugelis jo šokių ir dainų tekstų atvirai šokiravo religingą ir baugščią amerikiečių tautą.
„Elvis tapo jau nebe vardu ar asmeniu, o priešiškumo tėvams, auklėtojams, dvasiškiams, policijai, t.y. bet kokiai valdžiai – simboliu. Nuo 1956 iki 1960 m. dešimtys tūkstančių jaunų vaikinų ir merginų užtvindydavo stadionus, kur pasirodydavo Elvis Preslis. Čia būdavo siautėjama, čia vykdavo masinė isterija, seksualiniai ekscesai, ypač tarp jaunų mergaičių. Vyko nevaldomas “mini” šėlsmo procesas, prieš kurį valdžia jautėsi bejėgė,“ – rašo Algirtas Patackas.
Elvis Preslis grojo muziką, kuri nebuvo panaši į nieką. Ji pavadinta rockabilly vardu. Tai kantri, ritmenbliuzo, bliuzo bei gaspel muzikos stilių mišinys. Savo kūryboje jis derino tradicijas ir ekscentrišką maištą.
