Tomas: „Mėgstamiausia pamoka - darbai“

Tomas Leilionas – VDA Telšių dailės fakulteto metalo ir plastikos katedros, skulptūros specializacijos trečiojo kurso studentas, jaunasis verslininkas - „LT kalvė“ savininkas. Metalas jam – ne muziko stilius, tai aistra, pragyvenimo šaltinis, menas.

Paklaustas apie paauglystę, vaikinas prisiminė, jog ji niekuo nesiskyrė nuo jo bendraamžių. Jis nebijo sunkaus ir uolaus darbo, nuo pat mažens buvo pratinamas prie sunkumų.

Tėvai jį visada skatino užsiimti kokia nors veikla, neleido sėdėti be užsiėmimo ir norėjo, kad jaunuolio darbai būtų kruopštūs bei tobuli.



Tomas nuo pat mažens svajojo dirbti panašų darbą, kokį dirba dabar. Jo tėvas turi nuosavą paminklų dirbtuvę, todėl dabartinė veikla vaikinui nėra svetima. Tačiau paauglystėje savo užsiėmimus labiau siejo su medžio darbais, o ne su metalo.

Mėgstamiausia pamoka mokykloje - darbai, jo nedomino nei tikslieji, nei humanitariniai mokslai, mokyklai jis neteikė daug reikšmės. Tačiau prisiminė, jog mokykloje nebuvo paskutinis.



Kalvio darbu T. Leilionas pradėjo užsiimti tada, kai pradėjo studijuoti skulptūros specialybę. Jis suprato, kad gražių darbų galima padaryti ne tik iš akmens, bet ir iš metalo. Pirmame kurse jaunas verslininkas pradėjo vis labiau domėtis šia sritimi.

Jaunuolis prisimena, kad mokyklos laikais galėjo tik metalinę vinį įkalti į sieną, o dabar jo darbai puikuojasi ne vieno verslininko namuose.



Pirmoji Tomo darbovietė – kalvė „Savas kelias“, kurios, deja, nebėra. Čia dirbti pradėjo pirmame kurse, kurį laiką padirbęs ten, suvokė, jog gali ir sugeba pats įkurti savo verslą. Nusprendė, jog geriausia yra būti pačiam sau viršininku.



Pradėjo turguje

Savo verslą T. Leilionas įkūrė prieš aštuonis mėnesius, iki tol vyko įsikūrimo procesas. Svarbiausia užduotis – lėšų ieškojimas. Vaikinas keletą kartų paminėjo, jog labiausiai yra dėkingas savo seneliams už jam suteiktą materialinę paramą, taip pat pinigus verslui skolinosi iš tėvų bei dalį buvo susitaupęs pats.



Po to prasidėjo įrankių pirkimas, klientų ieškojimas, pirmųjų darbų gamyba, kuriuos pirmąkart „eksponavo“ Mažeikių turguje. Vaikinas paaiškino, jog tokios vietos yra vienos tinkamiausių atrasti naujų klientų.

Vaikinas pasakojo, kad kol kas užsakovų jam tikrai netrūksta. Jų gausu didžiuosiuose Lietuvos miestuose, kaip, pavyzdžiui, Vilniuje ar Klaipėdoje. Jauniausias verslininkas visame rajone, o kaip pats minėjo, kad galbūt ir visoje Lietuvoje, nusiminė, jog mažiausia kalvinių darbų paklausa yra jo taip pamėgtame mieste – Telšiuose, nuo to laiko, kai įmonė įsikūrė, Tomas dar nė karto nėra daręs ne vieno darbo telšiškiams.



Paklaustas, iš kur jaunuolis semiasi įkvėpimo, Tomas nusijuokė ir pasakė, kad jo įkvėpimo „mūza“ yra draugas ir bendradarbis Rimvydas. Jis visuomet su juo pasitaria, kaip ir ką gaminti, kaip nubraižyti vienokius ar kitokius brėžinius.



Užsiminiau: ar verslas jį pakeitė kaip asmenybę, jaunuolis paprieštaravo ir aiškiai išrėžė: „Koks buvau paprastas žemaitis, toks ir tebeesu.“ Tačiau pridūrė, kad verslai atvėrė daugiau galimybių, atsirado daugiau pinigų, kurie, pasak Tomo, kartais keičia žmogų. Kai žmogus turi pinigų, jis „iššoksta aukščiau bambos“, o kai jų nėra, pasidaro toks pat mirtingasis kaip visi. Jaunuolis priminė, kad dabar atsirado dar daugiau pažįstamų, su kuriais gali dalintis patirtimi bei darbų gamyba.



„Devynis kartus atmatuok, o tada kirpk“

Verslininkas pripažino, jog yra pakankamai užimtas žmogus, nes verslas reikalauja daug dėmesio, atsakingumo bei pastangų. Jis niekuomet nesilaiko taisyklės, kad darbas trunka nuo 8 valandos ryto iki 17 valandos vakaro. Tomas prisipažino, kad niekada taip ir nebus, nes be darbo nebus gerų rezultatų.



Laisvalaikį studentas leidžia įvairiai: žaidžia ledo ritulį, lanko draugus, namiškius, tvarko savo internetinį puslapį. Jaunuolis yra iš tų, kurie laisvalaikį mėgsta praleisti ramiai.

Prasitariau, ką jis palinkėtų tiems, kurie siekia būti tokiais pat kaip jis: tapti jaunais verslininkais, įkurti savo įmonę ir panašiai? Tomas tvirtai išrėžė, jog svarbiausia – atsakingumas. „Reikia šimtą kartų pagalvoti, o tik tada daryti, kaip sako liaudies išminties patarlė: „devynis kartus atmatuok, o tada kirpk“.



Verslą įkurti reikia drąsos, kurios jis, mano, turi pakankamai. Be to, jaunasis verslininkas niekada nebijo rizikuoti. Nesvarbu, kad daug kartų buvo nusvylęs, jis vis tiek viską bando daryti iš naujo, nes – „Gyvenimas nėra klotas rožėmis, visada būna pakilimų ir nuosmukių.“

Ateities planai

Ateityje T. Leilionas planuoja aktyviai bendradarbiauti su užsieniečiais. Jaunuolis atskleidė paslaptį, kad su keliomis šalių jau yra sudaręs sutartis, tačiau visų planų nenorėjo atskleisti iki galo.



Vaikinas prisipažino, kad ateityje planuoja atidaryti savo darbų parodą, nes taip galėtų prisitraukti dar daugiau klientų bei pademonstruoti visiems savo darbus.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis