Laipioja kalnais, uolomis, medžiais, akmenimis, virvėmis...

Dar jis augina „žuvytes“, Afrikos ciklidus, kurie kitaip nei piranijos tik užmuša savo auką ir palieka pūti…

Kas ir kaip sudomino?

Arūnas: prieš ketverius metus važiavau į „kalniečių“ stovyklą, kuriai vadovavo dabartinis mano treneris, geras draugas ir netgi šefas Andrius (be to, jis dar yra ir „Montis Magios“ vadas).

Stovykloje laipiojom virvėmis, siena ir medžiais. Man patiko, tad pradėjau laipioti intensyviau. Vėliau į tą pačią stovyklą jau grįždavau kaip vadovas. Taip prasidėjo mano laipiojimai, susipinantys su darbu ir įvairiais renginiais. Be to, susibūrė dar ir smagi kompanija. Taigi, šis pomėgis man tapo Nr. 1. gyvenime.

Laipiojimas medžiais

Arūnas: yra kalnų kelionių technikos (KKT) tobulinimas ruošiantis į kalnus. Lietuviai, neturėdami sąlygų treniruotis tikrose uolose, įrengia įvairias konstrukcijas ir trasas medžiuose. Dažnai mūsų treniruotės traktuojamos kaip pramogos, o kartais šokinėjimas iš medžio tampa puikiu laisvalaikio praleidimo būdu.

Boulderingas

Arūnas: tai dar viena mano aistra. Konkrečiau, tai yra laipiojimas į didelius riedulius-akmenis be virvių. Lietuvoje yra tik kokių dešimt didelių akmenų. Dažniausiai laipioju ant akmens, esančio prie Gedimino paminklo. Ant jo yra šešios trasos. Puntukas, pavyzdžiui, turi tik keturias trasas!

Esmė:

Arūnas: prieinu prie akmens ir nusprendžiu, kokį judesį noriu padaryti ar kokia akmens dalimi noriu užlipti, ir stengiuosi savo planą įgyvendinti. Yra labai daug įvairių užlipimo ant akmens būdų ir judesių!

Vaikštinėjimas virve

Arūnas: per vieną gan nuobodų renginį kažkas ištempė virvę, taip sukeldamas visų susidomėjimą. Žinoma, buvau vienas tų, kurie pabandė ta virve paėjėti. Kadangi nelabai pasisekė, nusprendžiau nusipirkti virvę ir išmokti ja vaikščioti. Kol kas mano mėgstamiausias aukštis – palei žemę! Tačiau džiaugiuosi, kad vaikštinėjimas virve lavina mano pusiausvyrą, kuri praverčia laipiojant ir leidžia išsilaikyti, kai iš tiesų nėra už ko laikytis!



Šokinėjimas nuo tiltų

Arūnas: jis yra labai panašus į šokinėjimą iš medžio. Esminiai skirtumai – virvė pririšama prie tilto, šoku iš didesnio aukščio (jausmas nepakartojamas), o nušokęs nuo tilto paskui ilgai ir nuobodžiai lipu virve aukštyn... Lipti aukštyn man padeda aparatas, vadinamas „žumaru“. Lipu savo jėgomis, o jis apsaugo mane nuo kritimo žemyn.

Kaskadininko karjera

Arūnas: 2005 metais rugsėjo 1-ąją Vingio parke vyko roko opera „Pink Floyd – The Wall“. Turėjau nušokti nuo Vingio estrados viršaus vien tik su virve. Per repeticijas teko net šešis kartus šokti, nes režisieriui vis neįtikdavo mano šuolių technika. O koncerto metu per savižudžio dainą stovint viršuje buvo sunku nesijuokti, nes už estrados esančioje kavinėje leido „Geltoną“ ir nemažai žmonių skandavo: „Šok! Šok!“

Uolų ieško...

Arūnas:Čekijoje ir Slovakijoje, dar esu laipiojęs Italijoje ir Prancūzijoje, o praėjusias Kalėdas leidau ant uolų Ispanijoje. Artimiausiu metu važiuosiu laipioti į Krymą.

Nauda: Laipiojimo ir šokinėjimo įgūdžiai praverčia gyvenime: į viską žiūriu šalčiau. Kai kas nors nukrenta nuo medžio ar uolos ir susilaužo koją, problemos mokykloje virsta smulkmenomis. Palaikome vieni kitus ir visada padedame.

Traumos

Arūnas: dažniausiai pasitempiu pirštus. Taip atsitinka, kai būnu neapšilęs ar pervertinu savo jėgas. Pirštais reikia ir suspausti, ir juos įkišti, ir jais užsikabinti, todėl jie atlieka svarbų vaidmenį laipiojant.

Neseniai teko rengti atrakcioną vaikams, kurio esmė buvo šokti iš medžio ir pakibti ore. Tikrindamas jį neapskaičiavau virvės ilgio. Supratęs tai atpalaidavau kojas, ir, vos palietęs žemę, nukritau visu kūnu ant nugaros. Kritau iš penkiolikos metrų aukščio. Visa laimė, kad prieš smūgį virvė pradėjo stabdyti mane. Galėjo baigtis ir liūdniau.

Varžybos

Arūnas: stengiuosi dalyvauti visose boulderingo varžybose, nes ten – didelė konkurencija ir puiki atmosfera, visi visus palaiko.

KKT varžybos yra komandinės: po du arba keturis žmones. Jeigu vienas ko nors nepadaro, kliūna visai komandai. Startuoti ir finišuoti turi visi kartu. Netrukus kaip tik dalyvausiu tokiose, nes pagrindinis prizas – virvės, kurias esame pasiryžę laimėti!

Stonemonkeys.lt

Arūnas: iš laipiotojų uolomis klubo (LUK) sužinojome, kad įmanoma gauti pinigų iš ES. Aš ir mano draugas Gedas aptarinėjom naujieną ir svajojom sukurti laipiotojų bendruomenę, suorganizuoti kokį nors masinį renginį, kuris pritrauktų naujų talentų.

Tada tai atrodė nerealu, o pokalbis buvo iš serijos „ką darytum, jei laimėtum milijoną“, tačiau svajoti reikia atsargiai, nes net nepastebėjom, kaip mūsų parašytas projektas ir suformuota komanda gavo ES paramą! Rengdami ES per JTBA remiamą projektą 2005 metų rugsėjį sukūrėme tinklalapį, skirtą populiarinti laipiojimą uolomis.

Svajonė

Arūnas: Kaune IX-ajame forte yra paminklas, kuris laikomas geriausia Lietuvos uola. Būtų smagu, jei tokį turėtumėm Vilniuje ir nuo jo niekas nevaikytų!

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis