„Fingerboardingas – tai mažytis skeitas, kuris yra valdomas dviem arba trim pirštais (smilium ir didžiuoju pirštu arba smilium, didžiuoju ir bevardžiu). Šis pomėgis yra prieinamas bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje, pradedant važinėjimu ant stalo, apkrauto knygomis, ir baigiant specialiai įrengtais skeitparkais.
Norėdamas užsiimti fingerboardingu, žmogus neprivalo kažko aukoti šiam hobiui. Jis renkasi pats – arba tiesiog važinėja juo, esant gerai nuotaikai, arba leidžia dienas ir savaites, vis bandydamas išmokti kokį nors triuką.”
Istorija
„Viskas prasidėjo Kalifornijoje. Fingerboardą devinto dešimtmečio pradžioje išrado jaunas skeiteris Styvenas Ešeris, kuris vieną lietingą dieną taip stipriai norėjo važinėtis skeitu, kad sugalvojo pasidaryti jo kopiją, tinkamą važinėti namų sąlygomis. Ant mažyčio skeito jis pirštais atliko beprotiškus triukus.
Neįtikėtinas sutapimas, bet vaikino tėtis buvo žaislų industrijos veteranas ir, pamatęs sūnaus pomėgį, pradėjo platinti šiuos žaislus.“
Išplitimas Rusijoje
Viskas atkeliavo iš Vakarų, kažkas kažkur pamatė, sumeistravo iš kartono ir ratukų nuo žaislinės mašinėlės fingerboardą, parodė draugams, jie „užsikabino“. Jau 5 metus fingerboardingas egzistuoja kaip sportas.
Aš pats apie fingerboardą sužinojau prieš 4 metus, tačiau tik prieš 3 metus atsirado galimybė įsigyti plastikinių fingerboardų Maskvos parduotuvėse. Internete pasirodė instrukcijų, kaip išmokti važinėtis fingerboardu.”
Mano istorija
„Į fingerboardo liūną mane įtraukė draugai. Pradėjau internete žiūrėti vaizdo įrašą, kur patyrę fingerboardistai daro stebuklus, ir kartojau jų pirštų judesius, kol pavykdavo. Mokytis man padėjo ir tai, kad anksčiau daug laiko važinėjau skeitu.
Fingerboardinge daug triukų sutampa su riedlenčių sportu, ir aš tiesiog realizavau pirštais tai, ką jau mokėjau daryti kojomis. Prieš pusantrų metų aš tiesiog degiau šiuo pomėgiu! Namuose įrenginėjau skeitparkus, kuriuos išdroždavau iš medinių lentų, per dienas nuo jų neatsitraukdavau, svajojau išmokti kuo daugiau sudėtingų triukų.“
Varžybos
„Pirmosios varžybos, kuriose dalyvavau įvyko 2004 metais. Tai buvo pirmasis fingerboardingo bumas. Niekas net neprognozavo, kad bus net 40 norinčių išbandyti save! Pasiekiau gerų rezultatų.
Nuo 2004 metų fingerboardingo lygis labai pasikeitė. Tai, kas tada buvo laikoma sudėtingiausiais topiniais tiukais, dabar yra standartas, kurį turi mokėti bet kuris varžybų dalyvis. Maskvoje fingerboardingo varžybos yra organizuojamos per visus ekstremalių sporto šakų renginius.“
Aplinkinių požiūris
„Egzistuoja trys nuomonės apie fingerboardingą. Pirmosios laikosi žmonės, kurie mano, jog tai tuščias laiko švaistymas, skirtas darželinukams. Jie nesupranta fingerboardo esmės ir net nenori jos suprasti.
Antroji nuomonė – neutrali. Ją sukuria žmonės, kurie išlieka abejingi šiam pomėgiui. Tretiesiems patinka ši kišeninio skeito idėja, jie domisi, pradeda patys tuo užsiimti.“
Pirštų žaislai
„Ko tik neprisigalvojo žmonės šiais laikais! Teko susidurti su finger-riedučiais, finger-slidėmis, finger-bmx’u, finger-lastais ir finger-akvalangu! Užsukę į
Ne tik mažiems
„Vienam žinomiausių fingerboardistų pasaulyje šiuo metu yra 34-eri! Tai vokietis Martinas Vrinkleris, kuris pradėjo važinėtis fingerboardu dar 1985 metais ir iki šiol tai daro! Savo pirmąjį fingerskeitą jis sukonstravo iš „LEGO“ detalių. Jis nusipelno pagarbos už tai, kad palaiko šį sportą, nepaisant savo amžiaus, su niekuo nekonkuruoja ir tiesiog tai daro savo malonumui.”
Norai
„Norėčiau, kad žmonės, pamatę fingerboardą, nestovėtų apstulbę ir išsproginę akis. Šis sportas turi visas teises egzistuoti ir, manau, vertas pripažinimo. Noriu, kad kai po 10 metų išsitrauksiu fingerboardą iš kišenės ir imsiu važinėt juo, žmonės sakytų: „Ooo! Tai fingerboardas, pamenu, kaip viskas prasidėjo…“
