Modelio karjera: laimi išrinktieji

Mokyklos suolą į podiumą išmainiusi mergina vietą po saule rado tik įveikusi sunkius išbandymus. Nuotykiai, kelionės, šlovė ir lengvai uždirbami pinigai – tokį modelių gyvenimą įsivaizduoja dauguma merginų. „Taip maniau ir aš, bet pradėjusi dirbti supratau, kad šiame darbe būna ne tik gerų akimirkų“, – tvirtino 23 metų lietuvaitė Rasa Galinytė.

Su modelio karjeros aukštumas pasiekusia mergina susitikome jaukiuose jos namuose Berlyne. Klestelėjome ant minkštos sofos, ir Rasa iš karto įspėjo – patogiu gyvenimu ji gali mėgautis tik šiandien. Iki tol teko „juodai“ dirbti ir mokytis.

Tėvai nerimavo

Mergaičiukei tebuvo šešiolika, kai geriausia draugė nusitempė į modelių agentūros „Major Image Group“ atranką Šiaulių kultūros rūmuose. Konkurso Rasa nelaimėjo. Nepaisant to, atsirado galimybė su keliomis merginomis, tarp jų ir Giedre Rusyte, išvykti į madų sostinę Milaną.

Rasos tėvus ištiko šokas, kai staiga paauglės dukters gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis: ji susikrovė lagaminą ir išskrido į Italiją. „Tėvai nuolat išgyvendavo, kad tik man ko nors nenutiktų. Be abejo, buvo nepatenkinti ir dėl mokslų. Bijojo, kad pradėjusi modelio karjerą nebaigsiu net mokyklos. Kitaip tariant, per tuos metus buvo nesutarimų, išbandymų“, – neslėpė Rasa.

Užsispyrusi mergina mokslų neapleido – grįžusi iš kelionių kibdavo į juos, mokėsi eksternu. „Draugai stebėdavosi, iš kur tiek stiprybės, – šyptelėjo Rasa. – Bet man buvo svarbu baigti šį gyvenimo etapą, kad ramiai galėčiau pradėti kitą, pasinerti į darbą. Už tai esu dėkinga ir supratingiems mokytojams.“

Mokyklą modelio karjerą pradėjusi mergina baigė su pagyrimu.

Nei darbo, nei pinigų

Tikriausiai kiekvienam būtų sunku: atvyksti į svetimą šalį, nieko nepažįsti, kalbos nemoki, esi dar beveik vaikas, ištrauktas iš šilto guolio ir įmestas į plačius vandenis.

„Pirmą vasarą Milane teko kęsti beprotišką karštį, pamenu, valgėme tik arbūzus, nes daugiau nieko nesinorėjo. Gyvenome pigiuose modeliams skirtuose butuose. Bet blogiausia, kad beveik negaudavau užsakymų, nedirbau ir neuždirbau. Klientams mano veido bruožai atrodė per griežti, vis neatitikdavau jų reikalavimų“, – ne pačius smagiausius laikus prisiminė mergina.

Tokiomis akimirkomis kildavo noras viską mesti ir grįžti į mokyklos suolą. Bet Rasos agentas ja tikėjo, vis ieškodavo darbų ir Londone, ir Milane, ir Paryžiuje, tad teko blaškytis tarp šių miestų.

„Kartą skubėdama į oro uostą nusiritau nuo laiptų su visais lagaminais, – nesėkmes toliau vardijo modelis. – Išsinarinau koją, keletą dienų negalėjau vaikščioti, o artėjo garsioji Milano madų savaitė, kurioje privalėjau dalyvauti.“

Duris atvėrė „Gucci“

Sėkmė aplanko netikėtai ir dažniausiai tada, kai jau būni nuleidęs rankas. Per Milano madų savaitę jauną manekenę pakvietė dalyvauti mados namų „Gucci“ kolekcijos pristatyme. „Sukandusi dantis žengiau podiumu, nes koja dar nebuvo sugijusi. Tačiau ta diena buvo viena laimingiausių. Iš nežinomos mergaitės tapau madų savaitės naujuoju veidu“, – atrodo, kad Rasa iš karto pamiršo visus sunkumus.

Įspūdingas debiutas atvėrė visas duris. Rasa dirbo su Roberto Cavalli, Alberta Feretti, Fendi, „Trussardi“, Valentino, Yves’u Saint Laurent’u, „Kenzo“, Giorgio Armani, „Gian Franco Ferré“. Fotosesijoms ją kvietė prestižiniai žurnalai.

„Kuo daugiau jiems fotografuojiesi, tuo daugiau darbų gali gauti per madų savaites. Atsiranda didesnė tikimybė, kad klientai pakvies tave fotografuotis, filmuotis jų reklamoms, o čia sukasi didžiausi pinigai“, – su madų pasaulio užkulisiais supažindino mergina.

Didžiausias modelių rūpestis – nepriekaištinga išvaizda. Rasa patvirtino, kad standartas 90-60-90 iš tiesų vyrauja. „Klientams nereikia merginų su pilvais. Jos turi būti lieknos“, – šyptelėjo.

Dietomis savęs ji nevargina – tiesiog išmoko derinti produktus, valgyti sveiką maistą, nekimšti miltinių patiekalų, šokolado. Beje, daugelis merginų lieknos ne dėl dietų, o dėl įtempto darbo grafiko, streso, nuolatinių kelionių.

Klajonės po pasaulį

Modelio darbas suteikė galimybę aplankyti daugybę šalių, ir ne tik Europos. Rasa dirbo JAV, Meksikoje, Japonijoje.

– Turbūt smagu blaškytis po pasaulį? – paklausėme žinomo modelio.

Rasa: keliauti nuostabu, bet ir nelengva. Sunkiausia, kai esi vienišas svetimoje šalyje. Taip jausdavausi, kai mėnesiui išvykdavau į Japoniją. Nebuvo lengva ir Niujorke. Visi čia užsiėmę savais reikalais, net seną pažįstamą sunku pagauti kavos išgerti, visi bėga, lekia, skuba.

Nuolat galvodavau: „Kur jie nuskubės?“ Tačiau man patiko dirbti Niujorke: darbas lengvas, žmonės malonūs, profesionalūs, žino, ko iš tavęs nori. Visiška priešingybė Paryžiui, kur kartais šešioms nuotraukoms tekdavo fotografuotis daugiau nei dešimt valandų.

Beje, Niujorkas gražias merginas priima išskėstomis rankomis: klubuose, restoranuose nereikėdavo užsakyti staliukų, kartais sėdėdavome net su kino, muzikos ar sporto žvaigždėmis.

– Ar per tuos 8 metus, kai dirbi modeliu, įvyko kas nors, ko niekada neužmirši?

Rasa: vieno įvykio užmiršti negalėsiu ne tik aš, bet ir milijonai žmonių visame pasaulyje. Buvo mano antra viešnagė Niujorke, 2001-ųjų rugsėjis. Su keletu merginų ir agentu buvome apsistoję Manhatane, vos už kelių kvartalų nuo Pasaulio prekybos centro.

Kad lėktuvas rėžėsi į vieną „dvynių“, sužinojome tik įsijungusios televizorių, nes lauke buvo per didelė sumaištis, kad ką nors suprastum. Pamenu, kaip su drauge griebėme fotoaparatus, išlėkėme į gatvę ir tolumoje išvydome iš degančių dangoraižių pro langus šokančius žmones. Grįžome į butą laukti agento. Įlėkęs visas apdulkėjęs jis liepė pasiimti tik būtiniausius daiktus ir šlapius rankšluosčius, kuriais, jo nuomone, turėjome prisidengti veidus.

Eidama atsisukau ir išvydau antrojo „dvynio“ griūtį. Net įsižnybiau, nes jaučiausi kaip kino filme. Pamenu, tą dieną kalbėjau su mama, pasakiau, kad laimingai apsistojome pas pažįstamus ir bandysime pirmu skrydžiu grįžti į Europą. Tačiau tai pavyko padaryti tik po savaitės.

– Kaip pasikeitė Tavo gyvenimas po Niujorko?

Rasa: daug dirbau, keliavau, Lietuvoje baigusi dvyliktą klasę, išvykau į Vokietijos madų savaitę. Ten susipažinau su dabartiniu savo vaikinu Ingo Noldenu, tapome pora. Jis modelių agentas, Berlyne yra įkūręs agentūrą „Iconic Management“, kurioje dirbu ir aš.

– O į Lietuvą ar grįši?

Rasa: pradėjau studijuoti verslo administravimą Šiaulių universitete. Dabar dažniau parskrendu į Lietuvą, daugiau laiko praleidžiu su šeima, stengiuosi atsigriebti už tuos metus, kai jų beveik nemačiau. Bet man patinka Berlyne. Čia jaukiai įsikūrėme, dirbame, turime du nuostabius šuniukus, draugų būrelį. Taigi kol kas čia – mano namai.

Rasa neslepia – jos svajonės išsipildė. Tačiau pasiekti modelio karjeros viršūnę lemta ne visoms. Veikiausiai čia tiktų posakis, kad laimi stipriausieji, o gal – tik išrinktieji.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis