Pankė ir stropuolis arba nuo kada bėgti iš pamokų

Vieni tyliai niūkso, kol baigsis pamoka, kiti bando bėgti... Vis tik mokykla yra „apšviestųjų“ žiniuonių kalvė ir ją baigia visos pagerbtos mūsų žvaigždės… Kaip lavinimo įstaigoje laiką stumdavo du garsūs žmonės – Daiva Starinskaitė iš „Saulės kliošo“ bei Vaidotas Baumila iš „Dangaus“ sužinosite paskaitę mano pokalbį su jais.

Pasirodo pasitaikė šįkart du skirtingi mokinukai (nieko bendro su „Mokinukėm“). Vienas štai ir iš pamokų bėgiojo, ir namų areštus gaudavo, o kitas - mokyklos kėdę trindavo, lankydavo visas pamokas… Taigi, kuris yra kuris?

Taigi, ta mokinė, kuri iš pamokų pradėjo bėgioti jau penktoje klasėje – Daiva. Dainininkė paklausta, ar praleisdavo daug pamokų, arsakė: „Jo, bėgdavau labai dažnai, kartais per dažnai“. Tik dabar, jau nebelankydama mokyklos, ji supranta, ką prarado, neidama į pamokas.

Jums bėgioti iš pamokų Daiva nepataria. Dažnai bėgiodama iš pamokų daug ko neišmoko, kas jai būtų naudinga dabar. Vienas iš reikalingiausių dalykų Daivai - iškalba.

(Ryškiai reikėjo skaityti daugiau knygų.)

Pamokos prie garažų

Daiva - jauna ir ambicinga mergina gyveno „mokyklos“ gyvenimą savaip. Bėgioti iš pamokų labai lengva nebuvo, ji žinojo, kad, jei tėvai užuos, laukia namų areštas.

Penktoje klasėje, pabėgus iš pamokų, ją „prigavo“ mama, buvo riesta, bet „atrakcijų“ mokinė neatsisakė. Iš pradžių bėgdavo iš pamokų tik su draugėmis, vėliau (reikalai tapo rimtesni) – į jų kompaniją įsiliejo ir vaikinų.

Ką jie veikdavo, neidami į pamokas? „Įvairiai, - sako Daiva. Iš ryto eidavo į kavinę gerti kavos, pavalgyti pusryčių su draugais… (Kad man taip…)

„Eidavom prie garažų, grodavom gitara, na, ką nors dar…“ - pasakojo ji. Visas linksmybes nuolat „užrišdavo“ namų areštai, tačiau ir iš namų pabėgti dainininkei buvo ne problema.

Pankė mokykloje

Žinoma, kartais į mokyklą Daiva nueidavo. Joje taip pat rasdavo kaip pasilinksminti: „Su draugėmis rengdavomės taip, kaip kiti nesirengdavo“.

Nors mokykloje ir nebuvo uniformų, tačiau vis tiek buvo siekiama tvarkos ir disciplinos. Tai Daivai buvo nė motais. Išsiskirti jai patiko.

Ji dėvėjo visaip aprašinėtas ar plačias kelnes, įvairius masyvius auskarus. Žinoma, mokytojams akys ant kaktos šoko… „Buvau mėgėja papankuoti,“ – atrėžia Daiva.

Ne vien iššaukiantis elgesys išskyrė merginą iš bendraamžių mokykloje. Patiko jai skaityti, sakė, kad rekomenduojamų skaityti knygų sąraše daug gerų knygų pasitaikė, o ir dabar nevengia atsiversti knygą.

Ji buvo humanitarė, mėgusi lietuvių ir darbų pamokas. Nemėgstamiausiųjų sąraše atsidūrė - visi tikslieji mokslai. Per nuobodžias pamokas Daiva su draugėmis susirašinėdavo rašteliais ar žaisdavo žaidimus, kol vėl galėjo lėkti į kiemą...

Konkurencija dėl pažymių

Kitas, drąsuolis, žengęs į realybės šou sceną per pat dvyliktos klasės įkarštį – Vaidas. Jis kiek ramesnis nei Daiva. Žinoma, kaip galima būtų „išsišakoti“ mokykloje, jei joje dirba… mama.

Save Vaidas apibūdina taip: „Aš buvau iš tų bernų - vienas gilesnių, rimtesnių, mąstančių… Aišku, mergaitės „nešė“ mus visus kaip reikalas…“ (Suprask - lenkė, o gal kaip tik mąstančius vaikinus ant rankų nešiojo…)

Pasirodo iki vienuoliktos klasės, avantiūristo pažymių knygelę puošė geriausi dešimtainiai balai. Tačiau vėliau pažymiai suprastėjo iki septynetų ar šešetų.

Taigi, ramus ir gerai besimokantis? Būtent. Konkurencija klasėje skatino siekti aukščiausių įvertinimo balų - negi prieš kitus pasirodysi blogiau. Tačiau, pasak Vaido, vėliau pasidarė aišku – kvaila konkuruoti dėl pažymių. Aš visiškai jam pritariu.

Tokį ramų dainininko gyvenimą daugiausia nulėmė mamos darbas mokykloje. Iš pamokų pabėgti jis negalėdavo ir prastesnių pažymių nuslėpti tikrai nepavykdavo.

„Pasirodo mama savo kolegoms buvo liepusi mane „skalpuoti“. „Paskalpavo“, - pasakoja Vaidas

Stropuolis ant scenos?

Betgi negali būti, kad veržlus jaunuolis, nebūtų bent sumąstęs padaryti ką niekingo. Pasirodo, žmogui gimsta įvairiausių idėjų, šįkart Vaidas atskleidė savyje tūnantį vandalą: „Langų nedaužydavau, deja. Labai norėdavau, bet nedaužydavau“.

Išsisukti iš keblių situacijų, nemokėdamas pamokos, jis taip pat galėjo. Geografijos kontroliniame darbe, kuriame reikėjo surašyti geografinius objektus, jis išliejo visą vaizduotę. Prie tų objektų, kurių nežinojo, prirašė… bet ką. Ežerui ar upei pats sugalvojo pavadinimus.

Grįžęs po „Dangaus“ vaikinas kiek atitrūko nuo „vadelių“. „Kai grįžau iš realybės šou buvau nevaldomas. Ko nenorėjau, nelankydavau,“ – teigia jis.

Tada ir prasidėjo pamokų nelankymai… (Kiek vėlu, bet visgi šis tas.)

Dažnai Vaidas pramiegodavo matematikos pamokas, nes kaip ir Daivą labiau jį traukė kalbos. Jis mėgo skaityti, skaito ir dabar. Geriausiai prisimena, kad nepabaigė skaityti knygos „Altorių šešėly“, nes sunkiai sekėsi, o štai apie kitą autorių iš privalomosios literatūros jis tegali pasakyti: „Dostojevskis užkniso juodai“. Bet vis dėlto knygą perskaitė.

Štai tokie šio gero mokinio memuarai. Dabartiniams mokiniams Vaidas nesiūlo nei bėgti, nei nebėgti iš pamokų, tik teigia, jog „būti eruditu, išsilavinusiu žmogumi labai madinga.“

Taigi čiumpam jautį už ragų ir leidžiamės į šią naujausią madą!

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis