Justinas: „Būsiu geresnis už Valinską“

Klaipėdoje gyvena 21 metų vaikinas Justinas Antanaitis. Jis nuo ketvirtos klasės pradėjo vesti renginius. Kita Justino aistra nuo vaikystės – teatras. Jį lankė dvylika metų, bet pasirinko renginių vedėjo duoną.

Pirmasis renginys, kurį Justinas vedė buvo Klaipėdos šokių grupės „Junga“ gimtadienis. Šiandien Justinas veda verslo vakarėlius, diskotekas, gimtadienius, renginius.

Vaikinas siekia pralenkti patį Arūną Valinską ir žada ateiti į televiziją ir būti geresniu vedėju už jį.

DELFI gatvei Justinas prasitarė apie renginių vedėjo duoną: narkotikus, alkoholį ir žavias merginas. Pasakojo, kokios jam merginos patinka, kokia turėtų būti jo mergina. Justinas pasakojo apie mokyklą, darbą, vakarėlius.

Ar žinai, koks turėtų būti sėkmingai dirbantis renginių vedėjas? Viską sužinosi, perskaitęs interviu su Justinu Antanaičiu.

DELFI gatvė: kodėl vaikystėje susidomėjai teatru?

Justinas: vaikystėje teatru susidomėjau labai netikėtai. Pirmą kartą teatro sceną išbandžiau dar būdamas darželinuku. Vėliau padariau dviejų metų pertrauką.

Kai buvau antrokas, mano mama mane nuvedė į Klaipėdos vaikų ir jaunimo centrą, kuriame liepė pasirinkti kelis būrelius. Aš pasirinkau dailės ir šauniausio moksleivio būrelius.

Vėliau belankant „atradau“ dar vieną būrelį - rankdarbių, o dar vėliau - Vaikų ir jaunimo teatrą.

Kai parėjau namo ir mamai pasakiau, kad dabar jau lankau keturis būrelius, mama labai nuoširdžiai pasakė: „Sūneli, reikia kažką pasirinkti ir mesti bent vienas dalyką“ , o aš mamai atšoviau: „Metu mokyklą.“ (juokiasi).

Mama šio klausimo daugiau ir nebeuždavė. Laikui bėgant aš pasirinkau tik teatrą. Jį lankiau daugiau nei dvylika metų.

DELFI gatvė: ar nenorėjai tapti profesionaliu aktoriumi?

Justinas: žinoma, norėjau, man teatras yra be galo svarbus gyvenime, nuolat stebiu spektaklius, keliauju po festivalius. Gal dar į teatrą aš sugrįšiu, nes man tai labai svarbus gyvenimo dalykas.

DELFI gatvė: kokius spektaklius mėgsti žiūrėti?

Justinas: spektaklius mėgstu žiūrėti įvairius ir po to juos vertinti, labiausiai patinka rimtesni.

DELFI gatvė: kada pradėjai vesti renginius?

Justinas: renginius pradėjau vesti Vaikų ir jaunimo teatre „Svajonė“. Tai buvo ketvirtoje klasėje.

DELFI gatvė: koks buvo tavo pirmas renginys? Ar neprisvilo „pirmas blynas“?

Justinas: pirmasis mano renginys buvo kartu su Vaikų ir jaunimo teatru „Svajonė“, tai buvo garsaus Klaipėdos šokių kolektyvo „Junga“ gimtadienis. Pirmas blynas tikrai neprisvilo, jis buvo be galo saldus ir skanus, nes jį kepė labai šauni teatro trupė.

DELFI gatvė: kiek esi vedęs renginių? Kokio pobūdžio renginius patinka vesti?

Justinas: renginių vedęs esu tikrai labai daug, prieš Naujus metus, pagal mano paskaičiavimus, buvo jau tūkstantasis renginys.

Mano manymu, „mano metuose“ - tai yra išties labai didelis skaičius. Patinka vesti labai įvairius renginius, svarbiausia, kad susirinkę žmonės norėtų švęsti. Dažniausiai vedu uždarus bei privačius verslo vakarėlius. Taip pat patinka vesti vaikų renginius bei gimtadienius.



DELFI gatvė: esi jau vedęs daugiau nei tūkstantį renginių. Kaip jautiesi?

Justinas: žinoma, jaučiuosi labai gerai, ir labai džiaugiuosi, kad įvertina mano darbą... Dabar mano tikslas yra 10 000 renginių (juokiasi).

DELFI gatvė: vesdavai mokykloje diskotekas, tada buvai turbūt visų mergaičių numylėtinis. Kaip mokyklos mergaitės tau rodydavo dėmesį?

Justinas: mokyklos diskotekas vesdavau gana retai, nes mokykloje atsirasdavau kaip jaunas mėnulis, todėl to dėmesio nejausdavau. Aišku, kartais mergaitės, kurios pamatydavo straipsnį ar kokį renginį mokykloje, praeinant pirštais parodydavo, esu gavęs laiškelių įvairių. Mokykloje pora kartų kuprinėje esu radęs malonių staigmenų.

DELFI gatvė: vakarėliai nėra atsiejami nuo narkotikų, alkoholio ir merginų. Kaip tu atsispiri tokioms pagundoms?

Justinas: narkotikams vieną kartą paskiau „ne“ ir daugiau nekartoju klaidų. Alkoholiui ir gražioms merginoms pasiduodu iš karto, be kovos (juokiasi).

DELFI gatvė: kokios tau merginos patinka?

Justinas: pastaruoju metu labai dažnai užduoda man šį klausimą. Aš net nežinau, banalu sakyti – išskirtinės. Merginos turi būti suprantančios mano veiklą, suprantančios, kad mano veikloje bei darbe nėra grafiko.

Turbūt jos turi suktis tame pačiame pasaulyje.

DELFI gatvė: ar šiuo metu turi merginą? Ji taip pat yra iš pramogų pasaulio?

Justinas: taip, turiu, taip gali būti, kad ji ir iš pramogų pasaulio (šypsosi).

DELFI gatvė: ar esi buvęs paliktas merginos?

Justinas: žinoma, esu, beje, ten buvo geras: kai mane paliko mergina „ant ledo“, aš jai šimtu rožių išklojau kambarį, o ji liko ten su kitu (juokiasi).

DELFI gatvė: ką dažniausiai dovanoji savo merginai?

Justinas: tai, kam jos alergiškos. O šiaip viską nuo a iki z...

DELFI gatvė: kokios tau merginos yra seksualios?

Justinas: seksualios merginos. Tai kas priverčia atsisukti ir pasakyti: „vau, tai buvo tobula“.

Šiaip nežinau, seksualumas neturi būti vulgarus, seksualumas turi būti labai subtilus ir malonus.

Tarkime, man Lietuvoje, kalbant apie žinomus žmonės, yra seksualios kelios merginos: Irūna iš grupės „Mokinukės“ bei Simona iš „Kelias į žvaigždės 2“... Na, jos yra labai savotiškai seksualios, man malonu žiūrėti į jas.

DELFI gatvė: kaip tu merginas „kabini“? Jei pamatai gražią merginą gatvėje ar klube, tu prie jos prieini ir užkalbini?

Justinas: kaip aš „kabinu“ merginas? Tai merginų reiktų turbūt to klausti. Viskas priklauso nuo situacijos. Šiaip natūraliai, kartais akimis, kartais pasikalbėjimais, kartais dar kažkuo... (šypsosi).

Žinoma, jei mergina man labai patiks, mane sužavės, aš prieisiu ir užkalbinsiu, argi čia - kažkas ypatingo?

DELFI gatvė: kai vedi renginius, tavęs merginos neprašo telefono numerio? Ką jos tau sako?

Justinas: būna, kad paprašo, greičiau mano numerį susiranda kur nors kitur, tarkime, internete. Dažniausiai būna taip, prieina sako: „Labas, kaip gyveni, gal gali savo numeriuką duoti?“ (juokiasi).

DELFI gatvė: kokiom merginom duodi telefono numerį?

Justinas: telefono numerį duodu toms merginoms, žinoma, kurios mane sužavi. Bet šiaip renginių metu nemėgstu dalinti numerio, juk jį lengva rasti internete (juokiasi).

DELFI gatvė: koks žmogus turi būti, jei nori tapti renginių vedėju?

Justinas: renginių vedėju gali tapti žmogus, kuris nori gyventi scenoje ir gyventi žmonėms.

Tai, žinoma, yra didelis darbas, scenos etiketo bei elgesio pamokos. Nuolatinis tvarkymasis, įvaizdžio, laikysenos „prisižiūrėjimas“.

Labai svarbu, kad žmogus, kuris veda renginius, būtų įdomus kitiems žmonėms. Jei žmonės jo klauso, šis žmogus gali siekti vedėjo karjeros.

DELFI gatvė: kaip tapti puikiu renginių vedėju?

Justinas: puikiu renginių vedėju galima tapti daug svajojant. Reikia siekti svajonių, daug dirbti, kai niekas nemato, tam, kad tavo darbas scenoje kiekvieną kartą būtų kitoks, vis įdomesnis ir skirtingas. Reikia mokytis iš žinomų žmonių, bandyti atrasti kažką savito, ko neturi niekas kitas.

DELFI gatvė: tu esi sakęs, kad nori pralenkti pramogų pasaulio ryklį Arūną Valinską. Kaip žadi tapti geresniu vedėju už jį? Gal žadi eiti į televiziją?

Justinas: taip, keliuose interviu esu sakęs, kad „mano idealas yra Arūnas Valinskas, bet juo būti aš nenoriu, aš noriu jį pralenkti“.

Taip sakiau kažkada, taip sakau ir dabar. Renginių vedėjas pirmiausia turi būti ne tik vedėjas, jis turi kurti bei įgyvendinti naujas idėjas.

Jis turi kurti projektus, kuriuose pats gali tobulėti. Aš dirbu daug metų ir kol kas labai sėkmingai lipu karjeros laiptais. Va, ir šis interviu jau yra kažkoks laimėjimas bei įvertinimas.

Tapsiu geresnis už gerbiamą Arūną labai paprastai - stebėdamas jį, mokydamasis iš jo, įgyvendindamas savo idėjas, pridėdamas tai, ko jis neturi, sekdamas jo trūkumus - sudėjus viską į vieną krūvą, bandysiu to pasiekti.

Dėl televizijos - žinoma, kad ateis laikas, aš eisiu ir į televizija, juk tai irgi scena.

DELFI gatvė: o kokią televizijos laidą ar projektą norėtum vesti?

Justinas: nėra laidos, kurią norėčiau vesti... Bet man būtų įdomu muzikinį projektą vesti.

DELFI gatvė: vedi renginius, kuriuose koncertuoja scenos atlikėjai ir grupės. Ar tapai, kurio nors žvaigždės draugu?

Justinas: tai, žinoma, kad taip, du žmonės tapo mano geriausiais gyvenimo draugais, tai Igoris Kofas grupės „Lemon Joy“ atlikėjas ir dainininkė Donata Virbilaitė.

DELFI gatvė: ar tėvai ir mokytojai nebardavo tavęs, kad mažai laiko skiri mokslams ir vis daugiau vedi renginių?

Justinas: oi, su mokslais ir renginiais visada būdavo daug problemų: grįžti iš renginių paryčiais, nespėji paruošti užduočių, žinoma, dar pramiegi ir t.t.

Aišku, būdavo įvairių mokytojų, kurie mane bausdavo, bet šiaip labai džiaugiuosi, kad didžioji dalis mokytojų mane suprato ir griežtai nebausdavo. Tikrai aš dėkingas mokytojams, kurie mane palaikė ir suprato.

DELFI gatvė: kokios yra tavo gyvenimo vertybės?

Justinas: o rimtesnis klausimas! Mano gyvenimo vertybė yra, gal nuskambės keistai, bet vaikai ir tik vaikai...

Brangesnio už vaikus man nieko nėra. Šiaip esu už tai, kad jei jau yra šeima, ji turi būti tvirta ir ištikima. Taip pat laikau vertybe ir tikėjimą, jei jau tiki viena ar kita religija, nebūk perbėgėlis ir tikėk viena.

DELFI gatvė: kaip manai, kokios žmogaus savybės padeda gyventi ir siekti užsibrėžto tikslo?

Justinas: aš manau, kad gyventi ir siekti užsibrėžto tikslo padeda tokia savybė: net blogyje matyti gera. Mokėti atsistoti, nukritus. Ir visomis jėgomis siekti gyvenimo tikslų ir svajonių.

DELFI gatvė: ką veiki, kai nevedi renginių?

Justinas: dažniausiai tada vyksta renginių organizavimas (šypsosi).

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis