Vos dešimties metų Dima Šavrovas – jau žvaigždė. Dainininkas tapo visų mamyčių numylėtiniu – sėkmė Dimai nusišypsojo po dainos „Mamai”, kurią dar ir dabar prisimena daugelis.
Vėliau D. Šavrovas išvyko į Londoną, kur praleido aštuonis metus. Ten jis mokėsi (beveik pabaigė koledžą), ir grįžo į Lietuvą, kur tęsia dainininko karjerą. Dabartinis jaunimas jį geriau pažįsta kaip Sashą Son.
Atlikėjas du kartus dalyvavo nacionalinėse „Eurovizijos“ atrankose su dainomis „U soul” ir „Miss Kiss”, kartu su E. Dragūnu sukūrė dainą „Ne uletaj”. Netrukus Sasha Son ketina išleisti savo debiutinį albumą.
DELFI gatvė: kodėl išvykai į Londoną?
Sasha Son: man išvažiuoti pasiūlė tėvas, nes jis į Angliją turėjo vykti darbo reikalais. Aš tada svajojau tik apie Londoną, todėl ilgai nedvejodamas nusprendžiau išvažiuoti. Aišku, buvo sunku palikti draugus, bet tuo metu aš galvojau tik apie galimybes užsienyje.
DELFI gatvė: buvai dar jaunas ir žinomas dainininkas Lietuvoje.Ar niekada nesigailėjai, kad išvažiavai?
Sasha Son: mano karjera Lietuvoje prasidėjo, kai man buvo dešimt metų, o išvažiavau būdamas penkiolikos.
Aš buvau nemažai pasiekęs kaip vaikas, bet tuomet man prasidėjo balso mutacija ir pamaniau, kad reiktų pakeisti aplinką.
Buvau nemažai pasiekęs Lietuvoje, ir galvojau, jog man gali pasisekti ir Anglijoje. Taip pat norėjau pamatyti kitą kultūrą.
Visuomet klausiau užsienio atlikėjų dainų ir visuomet norėjau patekti į tą bendruomenę.
DELFI gatvė: kuo skiriasi požiūris į muziką Lietuvoje ir Anglijoje?
Sasha Son: Anglijoje yra daugiau galimybių. Pas mus nėra tokios dainavimo kultūros, kad žmonės dainuotų džiazą, R’n’B, soul muziką arba gospel.
Ten yra visiškai kitokia kultūra ir žmonės Londone muziką supranta kitaip. Lietuvoje daugiausia parduodama „69 danguje“ kūryba ir kitokia pop muzika. Dabar po truputį muzika pradeda progresuoti, yra tokių grupių ir atlikėjų kaip „Saulės kliošas“, Alina Orlova. Atsiranda daugiau originalių atlikėjų.
DELFI gatvė: kaip sekėsi mokytis nuvykus į Angliją?
Sasha Son: kai tik nuėjau į mokyklą, buvo labai sunku, nes nemokėjau anglų kalbos. Tačiau man pasisekė, nes padėjo draugai ir dainavimas.
Mano klasiokai pastebėjo, jog moku dainuoti ir tokiu būdu pradėjau susirasti draugų. Mane bendraklasiai net vadino „Dima the diva” (primadona – red. past.), nes per kiekvieną pertrauką dainuodavau. Vėliau, patekęs į koledžą, pradėjau koncertuoti.
DELFI gatvė: ką koledže mokeisi?
Sasha Son: tai buvo paprastas Londono Koledžas, kuriame studijavau muziką, muzikos technologijas ir anglų kalbą.
Mokytis buvo tikrai smagu, nes ten radau tai, ko norėjau: susipažinau su talentingais žmonėmis, mes nuolat grodavome, koncertuodavome, net po paskaitų iki vėlaus vakaro praleisdavome kartu grodami. Išties buvo labai smagu, sunku net papasakoti.
DELFI gatvė: ar Lietuvoje yra tokių muzikos mokyklų, kokias matei Anglijoje?
Sasha Son: tokių tikrai nėra. Anksčiau mokiausi Balio Dvariono muzikos mokykloje, tačiau ten nebuvo suteiktos tokios galimybės, kaip užsienyje.
Anglijoje buvo komiuterių, studija, gaudavome visus reikiamus instrumentus. Man patiko, jog ten gali išmokti ne tik skaityti knygas, bet ir gauti praktinių žinių.
DELFI gatvė: kokį įspūdį paliko Londono barai ir klubai?
Sasha Son: kai baigiau koledžą, su draugais eidavome į „Open Mike Nights”, tai – kaip karaoke Lietuvoje, tik ten dainuoti reikia savo kūrybos dainas bei mokėti groti instrumentu.
Buvo daug prodiuserių, kurie mane pastebėję siūlė kontraktus, tačiau aš jų nepasirašiau, nes nenorėjau dainuoti pop muzikos. Tada buvau užsispyręs ir norėjau dainuoti tik tokią muziką, kuri man patinka.
Net nelabai suvokiau, kas yra muzikos verslas. Pagyvenęs Lietuvoje supratau, jog ne visada gali dainuoti tai, ką nori, dažnai reikia dainuoti tai, kas patinka žmonėms.
DELFI gatvė: kokie tavo muzikiniai planai ateityje?
Sasha Son: dabar kaip tik kuriu dainas albumui, kurį ketinu išleisti šiais metais.
Rugsėjo devynioliktą dieną bus mano koncertas, kaip tik per jubiliejinį gimtadienį. Planuoju padaryti ką nors įspūdingo. Na, o vėliau planuoju ir vėl dalyvauti „Eurovizijoje“.
DELFI gatvė: dainas kuri trimis kalbomis: anglų, lietuvių ir rusų. Ar tai reiškia, kad tavo klausytojai yra įvairaus amžiaus ir stiliaus žmonės?
Sasha Son: aš manau, kad kuo daugiau žmonių klauso, tuo geriau. Lietuvoje gyvena ne tik lietuviai. Nenoriu, kad mano klausytojai būtų tik rusai ar tik lietuviai.
Man patiko kaip kūrė grupė „Funky”: jie dainavo ir lietuviškai, ir lenkiškai, ir rusiškai, ir angliškai. Manau, kad mano albume bus daugiausia lietuviškų dainų, tačiau įdėsiu ir keletą kitokių.
Man sunku kurti lietuviškai, bet padeda draugai: aš jiems dainuoju melodiją, o jie pagal ją kuria dainas (juokiasi).
DELFI gatvė: girdėjau, jog mokai dainavimo. Kaip sekasi mokyti?
Sasha Son: dabar turiu nedaug mokinių, tik du. Ir jie yra mano draugai. Tai nėra labai rimtos pamokos: mes galime pusvalandį prašnekėti apie muziką, o tik po to dainuoti.
Jie manęs iškart prašo išmokyti atlikti žymių atlikėjų kūrinius ir nesupranta, jog reikia pradėti nuo pratimų, kurie kartais nėra labai įdomūs.
DELFI gatvė: ar neteko Londone susidurti su priešiška anglų reakcija dėl to, kad esi ne anglas?
Sasha Son: man tikrai neteko. Aš manau, kad anglų požiūris priklauso nuo to, kaip žmogus elgiasi. Mačiau daug lenkų, lietuvių, kurie eina miesto viduryje su buteliais rankose, rėkauja, keikiasi.
Aš nesakau, kad patys anglai to nedaro, bet kaip bebūtų, viskas priklauso nuo to, kaip tu save pristatai kitiems. Aš niekuomet neišsišokdavau ir garsiai nesireikšdavau: net ir mokykloje buvau tylus, nes nemokėjau anglų kalbos (juokiasi).
