„Tautvydui labai patiko grupė „Oasis“, tad per šešioliktą gimtadienį padovanojau jam gitarą,“ – taip „The Titz“ grupės susikūrimą telefonu nupasakojo vokalisto mama. „Norėjau savo merginai pagroti savo mylimiausią dainą „Wonderwall“, tad paprašiau gitaros,“ – o taip pradžių pradžią prisimena pats Tautvydas.
„The Titz“ – „Pravdos“ naujokai iš Plungės, pirmiesiems grupės instrumentams taupę badaudami ir kasdami žvyrą. Vieną vakarą pastebėti vietinės grupės „Naktinė Pufaika“, jie kosminiu greičiu skuba į priekį.
Pasikalbėti traukiniu atvažiavo tik Tautvydas ir Tomas, kuris visą pokalbio laiką leido plepėti Tautvydui, būgnininko Petro neišleido mama…
– Kuo jūs geresni už kitus naujokus?
Tautvydas: nes mums labai gerai barzda auga… (tyla). Nenoriu aš atsakinėti į šitą klausimą… Mes geresni, nes geriau grojame geresnę muziką, mūsų idėjos kitokios ir jos velniškai geros. Tik mums reikia laiko.
– Kas iš Lietuvos atlikėjų jums labiausiai imponuoja?
Tautvydas: „Rondo“ ir „Studija“, nes jie gali trisdešimt keturias valandas be sustojimo groti dainas, kurios skiriasi tik vienu akordu ir dviem žodžiais.
– Ką esate paaukoję dėl muzikos?
Tautvydas: draugystę su mergina, bet aš jai turbūt tik taip pasakiau… Pusės metų pietus mokykloje, nes taupėm pinigus elektrinėms gitaroms… Taip pat aštuonis kilogramus svorio…
– Koks ryšys tarp merginų ir muzikos?
Tautvydas: muzika yra dėl merginų (juokiasi). Mes kuriame vien tik dėl merginų… Mes seniai jau supratome, kad nesusirasime antrų pusių, jei negrosime jokioje grupėje, tad mums nieko daugiau nebeliko.
– Tu pasakyk ką nors (kreipiuosi į tylintį Tomą).
Tautvydas atsako už Tomą: mums patinka grupė „Enjoy“ iš Šiaulių, kuri devynis metus „daro“ šokių muziką“.
– Kaip manote savo ateitį, kiek jūsų gyvenime vietos liks muzikai?
Tautvydas: visas gyvenimas bus skirtas muzikai. Aš gyvensiu iki trisdešimt trejų metų… Nes visi „krūti“ tada mirė, dvidešimt septynerių – kai kas sakytų…. Bet aš gyvensiu iki Kristaus amžiaus, nes mylių Kristų.
– Apibūdink kiekvieną „The Titz“ narį. Kaip jūs susipažinote?
Tautvydas: su Tomu atsidūrėme viename suole, per chemiją. Pradėjome kalbėti apie muziką ir supratę, kad turime daug bendro ir abu grojame gitara, susitarėme kartu pagroti.
Pirmą vakarą gal septyniasdešimt kartų brazdinom „Oasis“ – „Wonderwall“. Skambėjo žiauriai nesinchroniškai, bet mums beprotiškai patiko.
Mūsų pasaulėžiūra, nuomonė ir visa kita sutampa. Tomas šoka tautinius šokius, važiuoja į Dainų šventę. Visi kiti mūsų klasiokai klauso techno ir šoka tektoniką.
Su būgnininku Petru buvo kiek kitaip. Menų mokykloje kabinome plakatą „Ieškome būgnininko“. Ir garsiai šaipėmės, kad niekas neateis. Pro šalį ėjo mažas berniukas, tada aš pasakiau: „na, va tokie nevykėliai nebent ir susirinks“…
Kitą dieną gavau žinutę, jog vyrukas, vardu Petras, norėtų pabandyti. Į atranką atėjo tas pats mažas berniukas, iš kurio juokėmės koridoriuje.
Petras beprotiškai gabus. Kai „The Titz“ nusigyvens ir prasigers, jį tikrai pasivogs kita „kieta“ grupė. Bosistas – Petro brolis. Kadangi Petras genialus, jo brolis tiesiog negalėtų būti blogas bosistas.
– Dainuojate lietuviškus koverius?
Tautvydas: tik vieną „Gravel“ dainą.
– Patinka T. Sinickis?
Tautvydas: Tomas Sinickis su savo grupe „Gravel“ pasirodė laiku ir vietoje, jis niekam nepataikavo, jo išraiška buvo įspūdinga ir originali.
Augdamas mažai bendravau su savo tėvu, tad nesąmoningai ieškojau pavyzdžio, kaip turi atrodyti vyriškas vyras. Ir kai juos pamačiau, supratau, kad va taip ir turi atrodyti.
Vėliau pradėjau skaityti Sinickio blogą ir supratau, kad jis nėra visiškas originalas. Įsiskaitęs supratau, kad jam patinka tie patys „Oasis“ ir tas pats Gallagheris…
– Kodėl vadinatės „The Titz“?
Tautvydas: iš pat pradžių pavadinau grupę „The Tits“, nes pamačiau „Oasis“ koncertą, per kurį Noelis šaukia „Show me some f-ing tits on the screen“ ir viena mergina iš publikos pasikelia marškinėlius.
Ją, aišku, parodo ant didžiulio ekrano stadione. Bet koncertuojant Rietave vietiniai kultūros ekspertai mus apšaukė vagimis, mat grupė su tokiu pavadinimu egzistavo Japonijoje dar tada, kai mes nebuvom gimę. Tada raidę „s“ pakeitėme į „z“.
– Nebijot, kad padidės „marozų“ dėmesys po šio straipsnio?
Tautvydas: ne, dėmesys gerai. Šiaip Plungėje daugiausia yra klausomasi techno, gal todėl, jei kada leisime albumą, pavadinsime jį „Techno“ arba „BMW trys šimtai aštuoniolika“.
– Ne per daug savimi pasitikite?
Tautvydas: jeigu pats savim netiki – netikės niekas. Jeigu turi ką pasakyti, rėk, šauk, bet būk išgirstas. Tai mes ir darom.
