Kaip Tapti žymiu?

Daugelis merginų ir vaikinų svajoja apie didžiąją sceną, bei žvaigždės gyvenimą. Vieni dalyvauja realybės šou, muzikinėse laidose, kiti atakuoja garsius prodiuserius. Televizija ir prodiuseriai padeda iškilti tik nedaugeliui žmonių. DELFI gatvė paklausė prodiuserio Andriaus, kaip tapti žymiu atlikėju?

DELFI gatvė: ko reikia, kad žmogus taptų geru atlikėju?

Andrius: talento, didelės kantrybės ir juodo darbo.

DELFI gatvė: ar muzikiniuose realybės šou galima atrasti gerų atlikėjų?

Andrius: visur galima surasti talentingų žmonių. Tik kriterijai, pagal kuriuos atrenkami žmonės į tokius šou, yra labai skirtingi. Ne visada talentingas žmogus tampa populiariu ir tikrai nedaugelis mūsų žvaigždžių yra talentingos asmenybės. Dažnai pagrindiniu kriterijumi yra grožis, charizma, skandalai, pažintys ir t.t…

DELFI gatvė: kaip vertini atlikėjus, kurie savo karjeros pradžioje sudrebina Lietuvą skandalais, o ne savo dainomis ir balsu?

Andrius: blogai vertinu (juokiasi).

DELFI gatvė: ar Lietuvoje yra tikrų žvaigždžių?

Andrius: taip, atlikėjas, kuris groja pvz. 20 metų ir vis dar yra populiarus, manau, yra nusipelnęs tokio titulo. Trumpalaikiai projektai – žvaigždutės.

DELFI gatvė: koks yra prodiuserio darbas? Kur ieškai naujų dainininkų?

Andrius: įdomus prodiuserio darbas, bet taip pat labai atsakingas. Turi labai atidžiai priimti sprendimus, kurie gali nulemti tolimesnę atlikėjo karjerą.

Yra įvairių paieškos būdų. Vieni patys ateina, kitus rekomenduoja, trečius pats išgirsti, darydamas atrankas.



DELFI gatvė: dabar dalyvauji viename realybės šou „Talentų medžioklėje“ kaip prodiuseris. Kaip sekėsi ieškoti naujų talentų?

Andrius: visą gyvenimą studijavau, turiu penkis diplomus. Dar kelių specialybių studijas teko sustabdyti, dėl laiko stokos.

Jaunystėje mokiausi muzikos mokykloje, dešimt metų dainavau Klaipėdos berniukų ir vyrų chore „Gintarėlis“.

Todėl profesijų spektras, kuriose galiu save realizuoti, yra gana platus. Turiu gerą klausą, balsas irgi yra, todėl ieškoti talentų nebuvo sudėtinga.

DELFI gatvė: ar provincijose yra daug neatrastų talentų?

Andrius: taip, labai daug. Buvau maloniai nustebintas. Deja, dauguma jų labai jauni. Kur jie dingsta suaugę, nesuprantu (juokiasi).

DELFI gatvė: į ką pirmiausiai atsižvelgei, kaip ieškojai dainininkų?

Andrius: pirmiausia į balsą. Man svarbiausia buvo, jog žmogus ne tik intonuotų, turėtų stiprų balsą, bet ir turėtų savitą balso tembrą.

DELFI gatvė: ar tavo su Haroldu atrasti talentai toliau dainuos scenoje? Ar tik pabuvo vienadienėmis žvaigždėmis?

Andrius: ne tik Aleksandras ir Gintarė papuolė į mūsų globą. Kaip ir žadėjome, mes pakvietėme Eglę iš Utenos dirbti su mumis. Jie sutverti būti didžiojoje scenoje ir mes jiems padėsime į ją užlipti. Jie dalyvauja TV3 projekte „Žvaigždžių vartai“.

DELFI gatvė: kada ir kaip pradėjai vesti renginius?

Andrius: renginius vesti pradėjau dar mokykloje. Buvau iš tų mokinių, kurie aktyviai dalyvavo mokyklos gyvenime.

DELFI gatvė: kokius renginius mėgsti vesti, o kokių nemėgsti?

Andrius: kokius mėgstu? Negaliu išskirti privataus vakarėlio ar oficialaus įmonės renginio, man visada svarbiausia, kaip nusiteikę žmonės ir kaip mane priima.

Kai žmonės linksmi ir pačiam malonu dirbti. O nepatinka renginiai, kuriuose scenarijus būna surašytas į penkis lapus ir reikia daug skaityti nuobodžios informacijos.

DELFI gatvė: koks žmogus gali tapti renginių vedėju?

Andrius: manau, jog kiekvienas žmogus gali būti tuo, kuo nori, reikia tik daug dirbti. Įgimtos savybės nulemia, kiek daug reikės dirbti.

Vedėjas turi turėti iškalbą, gerą humoro jausmą, būti komunikabilus, jausti žmonių nuotaikas.

Reikia turėti galvą ant pečių, kad turėtum apie ką diskutuoti vakaro metu, reikia mokėti ne lėkštai ar vulgariai pajuokauti.

DELFI gatvė: gal žinai receptą, kaip tapti geru renginių vedėjui?

Andrius: kaip skaniai paruošti vištieną galėčiau pasakyti, bet ne vedėjo receptą. Visada reikia stengtis sukurti gerą renginio atmosferą ir tam negailėti jėgų. Kai po n-tojo renginio klientas prieis ir pasakys, jog jis negalėtų tikėtis geresnio renginio, tai po truputį gali pradėti galvoti, jog eini teisingu keliu.

DELFI gatvė: kokia yra renginių vedėjo darbo diena?

Andrius: aš esu aktyvus visuomenės veikėjas, todėl turiu daug papildomos veiklos. Geras renginio vedėjas ruošiasi renginiui iš anksto, susitikinėja su klientais, derina detales.

Tačiau yra renginių vedėjų, kurie su scenarijumi susipažįsta prieš pat renginį – po to būna „žiauru“ žiūrėti, kaip žmogus išsisukinėja ir realiai sugadina renginį.

DELFI gatvė: kuris tau yra renginių vedėjas ar televizijos laidų vedėjas autoritetas? Ko galėtum iš jų pasimokyti?

Andrius: vienas geriausių Lietuvos vedėjų, scenos guru – Arūnas Valinskas. Iš jo tikrai yra ko pasimokyti – pradedant auditorijos valdymu ir baigiant ... taisyklinga Lietuvių kalba.

Taip pat scenoje puikiai jaučiasi Vytautas Šapranauskas, Algis Ramanauskas yra ir daugiau gerų vedėjų, kurie galėtų būti geras pavyzdys.

DELFI gatvė: kodėl studijavai penkias specialybes? Vis neatrasdavai savo mėgstamos specialybės?

Andrius: visos jos mane domino, atspindėjo tuometines nuotaikas ir planus. Manau, jog tikrai galima pasakyti, jog vyko savęs pažinimas, ieškojimas savo tikrojo kelio.

Visada sakiau, jog studijuojant skirtingus dalykus pasaulio pažinimas įgauna visai kitą pagreitį. Istorija rodo, jog anksčiau išsilavinęs žmogus save realizuodavo daugelyje sričių (pvz. Leonardas da Vinčis, Žanas Žakas Ruso, Vincas Kudirka ir daugelis kitų). Kodėl dabar žmogus turi save įsprausti į rėmus.

DELFI gatvė: esi dainavęs, kaip pats sakai, turi balsą. Kodėl pats nedainuoji?

Andrius: dainuoju – namie, studijoje, ypač duše (juokiasi). O jei klausiate apie didžiąją sceną, tai gal dėl to nedainuoju, jog manau, kad yra žymiai talentingesnių žmonių, kurie vis dar nėra scenoje, todėl pirmenybė jiems, o jei kada nebeliks kam lipti į sceną…visko juk gyvenime nutinka.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis