Robertas Kupstas buvo superaktyvus

Robertą Kupstą visi prisimena iš realybės šou „Kelias į žvaigždes". Jį buvo galima pamatyti po realybės šou per televizijos laidas, spauda nepaleido jo iš akiračio, tačiau dabar Robertą pamatyti Lietuvoje – sunku.

Robertas tik du kartus per metus grįžta į Lietuvą ir stengiasi čia padainuoti. DELFI gatvė pakalbino Amerikos lietuvį, kaip dabar jis gyvena.

Delfi gatvė: kuo šiuo metu užsiimi?

Robertas: šiuo metu dirbu Amerikos valstijų departamente asistentu, ekonomikos, energetikos ir verslo biure. Esu paskirtas dirbti Eurazijos energetikos padalinyje, kur padedu ambasadoriams Boydenui Gray’ui ir Stevenui Mannui vykdyti Amerikos diplomatinę strategiją energetikos reikalams Europoje, Rusijoje, Vidurio Azijoje ir Pietų Kaukaze.

Mano darbo „portfelyje" yra ir Baltijos šalių energetikos klausimai, kuriems pastaruoju metu Amerikos vyriausybė vis daugiau skiria dėmesio. Tenka dažnai keliauti su vyresniais Amerikos diplomatais ir valstybės pareigūnais.

Nesenai grįžau iš komandiruotės Graikijoje, kur padėjau rengti energetikos konferenciją. Taip pat ruošiuosi egzaminams stoti į magistro studijas, norėčiau studijuoti politinę ekonomiką, tarptautinius santykius ir viešąjį administravimą.

Domiuosi labai Lietuvos ekonomine ir politine sistema ir visada galvoju, kaip galėčiau ateityje atnešti naudos savo šaliai.

Delfi gatvė: koks buvai vaikystėje?

Robertas: vaikystėje buvau labai aktyvus ir užsiėmęs. Lankiau vaikų sporto klubą, kuriame žaidžiau krepšinį. Taip pat lankiau meninių būrelių.

Šiuos pomėgius lavinu iki šiol, dar prisidėjo alpinizmo kursas ir povandeninis plaukiojimas. Prieš penkerius metus išlaikiau egzaminą ‚‚PADI'' sertifikatui gauti.

Šeimoje buvau linksmas vaikas ir, aišku, labai išdykęs. Kiek prisimenu mėgau piešti ir kai tik sugebėjau išlaikyti pieštuką rankose, valandų valandas praleisdavau, palinkęs prie popieriaus lapo.

Niūniuodamas dainą, leisdavausi į savo fantazijų pasaulį. Nuo to laiko prisikaupė galybė paveikslų, piešinių, todėl šeimos draugų padrąsintas suruošiau keletą kartų savo parodą.

Esu dėkingas savo tėvams, kad jie davė man galimybę išbandyti ir lavinti savo sugebėjimus įvairiose srityse. Taip pat kiekvieną šeštadienį lankydavau Lietuvių šeštadieninę mokyklą Pasaulio lietuvių centre, Lemonto mieste prie Čikagos. Lietuvių bendruomenėje visada buvau labai aktyvus. Labiausiai patikdavo dalyvauti skautų veikloje ir šokti tautinius šokius.

Delfi gatvė: ar vaikystėje klausydavai tėvų? Dėl ko jie dažniausiai tave bausdavo?

Robertas: aš kaip visi vaikai neklausydavau savo tėvų. Dažnai buvau baudžiamas už tai, kad per vėlai grįždavau vakarais iš susitikimų su draugais, daug laiko praleisdavau prie kompiuterio, per daug valgydavau saldainių ir vengdavau valgyti daržovių bei sveiko maisto.

Prisimenu, kad vaikystėje tėvai kartodavo: „kas tėvų neklauso, tas valgo duoną sausą" (juokiasi).

Delfi gatvė: kokių dalykų patiko mokytis mokykloje?

Robertas: labiausiai patiko mokytis istorijos, socialinių mokslų, vokiečių kalbos ir anglų literatūros. Nelabai traukė matematika ir tikslieji mokslai. Tačiau vėliau vyresnėse klasėse algebra ir trigonometrija pradėjo patikti.

Delfi gatvė: koks buvai mokykloje?

Robertas: mokykloje visada buvau geras mokinys, tačiau, kai išdykaudavau su savo bendraklasiais, už tai gaudavau nemažai pastabų. Aš visada buvau toks vaikas, kuris vasaros gale ilgėdavosi mokslo metų pradžios, labai laukdavau, kada vėl galėsiu susitikti savo draugus, kurie per vasaros atostogas dažnai keliaudavo su šeima.

Mano vaikystės vasaros prabėgo Lietuvoje pas močiutę Paulytę.

Delfi gatvė: ar gali papasakoti apie savo pirmąją meilę?

Robertas: daug apie savo pirmąją meilę negaliu papasakoti, nes tai buvo labai seniai. Turbūt net tiksliai neatsimenu, kiek man tuo metu buvo metų, kai pirmą kartą įsimylėjau, bet, manau, buvau ketvirtokas.

Ji buvo mano klasėje ir jos vardas buvo Allegra. Prisimenu, kad nežinojau dar kaip elgtis su mergaitėmis ir apskritai vengdavau romantiškų santykių su mergaitėmis.

Delfi gatvė: ar dabar jau moki elgtis su merginomis? Ar esi romantiškas?

Robertas: pasitikiu savo sugebėjimais bendrauti su merginomis. Romantiškas aš esu, tačiau ne itin, kad nebūtų per daug saldu (juokiasi).

Delfi gatvė: ar esi kentėjęs paauglystėje dėl meilės?

Robertas: esu kaip daugelis žmonių kentėjęs paauglystėje dėl meilės. Būdamas devintoje klasėje, labai įsimylėjau merginą, tačiau ji manęs nemylėjo. Po kelių mėnesių mano jausmai atšalo ir dėl to dabar nėra likę nuoskaudos.

Delfi gatvė: ar gali papasakoti apie mokslus karo akademijoje?

Robertas: mokslai karo akademijoje buvo sunkiausi mano gyvenime. Tie keturi metai, praleisti karo akademijoje, buvo sunkesni net už universiteto studijas.

Keturis metus kasdien reikėdavo keltis pusę šešių ryto ir ruoštis inspekcijai.

Inspekcija tikrindavo kambaryje tvarką ir švarą. Be to mūsų bendrabutis kovojo už geriausio bendrabučio vardą tarp kitų keturių bendrabučių.

Prieš pusryčius visada bėgau krosą, dariau atsispaudimus arba plaukiojau be sustojimo keturiasdešimt minučių baseine. Po to visą dieną vykdavo pamokos.

Po jų man buvo repeticijos. Grojau mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestre klarnetu. Taip pat vaidinau teatro būrelyje. Septintą valandą visi grįždavome, susirikiuodavome ir žygiuodavome į valgyklą vakarienės.

Grįžęs po vakarienės, sėsdavau mokytis savo kambaryje, net dvi valandas ruošdavau namų darbus. Mano kambarys buvo antrame aukšte. O apačioje buvo dvidešimt keturias valandas budintis mokytojas–auklėtojas. Jei norėjau išeiti tuo laiku iš bendrabučio, pavyzdžiui, į biblioteką, turėjau pirma nueiti pas auklėtoją ir prašyti jo leidimo.

Nuo dvidešimt antros valandos ruošdavomės miegoti. Tada - išjungiamos šviesos ir bendrabutyje karaliauja tyla. Savaitgaliais būdavo kelios valandos laisvo laiko, tačiau savaitės gale visi važiuodavo dalyvauti arba stebėti sporto rungtynių su kitomis rajono mokyklų komandomis.

Palaikyti mokyklos komandą visada būdavo privaloma. Pats buvau „Lacrosse" komandoje.

Delfi gatvė: ar karo akademijoje tapai tikru vyru?

Robertas: karo akademija buvo tikra vyriškumo ir gyvenimo mokykla. Įgijau supratimą apie drausmę, dicsipliną, išmokau prižiūrėti save, spręsti klausimus, vadovauti kitiems bei padėti kitiems siekti savo tikslų. Viso to mes mokėmės lyderiavimo pamokose, kurias vedė patyrę mokytojai.

Delfi gatvė: kur labiau tau patinka gyventi Lietuvoje ar JAV?

Robertas: gyvenimas Lietuvoje turi savo minusų ir pliusų, kaip ir gyvenimas JAV . Lietuvoje turiu daugiau laisvo laiko, daugiau draugų ir be to randu galimybių dainuoti. Man labai reikia scenos, kūrybinio proceso, kuris mane labai traukia.

Amerikoje turiu daug mažiau laiko dainuoti. Ten skiriu savo jėgas studijoms ir politinei karjerai. Atsakydamas į klausimą, turiu atvirai pasakyti, kad daugiau galimybių įgyti verslo ir politinės patirties, gyvenant Amerikoje. Lietuva man yra ir bus mielas tėvų kraštas.

Ši meilė man yra perduota tėvų, senelės ir todėl galiu tvirtai sakyti, kad ir toliau sieju savo gyvenimą su Lietuva.

Delfi gatvė: ar dažnai grįžti į Lietuvą?

Robertas: stengiuosi grįžti bent du kartus į metus.

Delfi gatvė: ar gali patvirtinti, kad lietuvės - gražiausios moterys?

Robertas: tikrai galiu patvirtinti. Lietuvaitės yra gražiausios pasaulyje, todėl Lietuvos vyrai turi daugiau stengtis jas išsaugoti, kad jos neišvažiuotų į užsienį.

Delfi gatvė: esi ragavęs modelio duonos. Kaip susidomėjai modelio darbu?

Robertas: nuo vaikystės esu kviečiamas dalyvauti renginiuose ir fotosesijose. Pats neieškau tokio darbo, tačiau jei gaunu pasiūlymą sudalyvauti, tai dažnai sutinku, nes turiu daug patyrimo, vaikščioti podiumu ir labai malonu pristatyti naujus dizainerių darbus.

Delfi gatvė: ar gali apibūdinti savo drabužių stilių?

Robertas: negaliu apibūdinti savo drabužių stiliaus. Galiu tik pasakyti, kad labiausiai mėgstu dėvėti europietiško stiliaus drabužius, nes amerikietiškos mados per daug akcentuoja patogumą, o ne stilių ir dėl to tie drabužiai būna neįdomūs.

Delfi gatvė: ar dar Lietuvoje susilauki gerbėjų dėmesio?

Robertas: dėmesio niekada nebuvo per daug. Malonu bendrauti su fanais ir jiems pasirašinėti bei fotografuotis. Deja, jau kuris laikas aktyviai nekoncertuoju Lietuvoje, tai, manau, gerbėjų ratas sumažėjo.

Delfi gatvė: kaip manai, kuo tu sužavi panelės?

Robertas: manau, vaikinai turi daugiausia galimybių sužavėti paneles, būdami savimi, laisvi, geros nuotaikos ir nebandydami įkyriai „sužavėti."

Panelės dažnai sutinka vyrų, kurie aiškiai stengiasi „sužavėti" ir tai dažniausiai sunaikina to žmogaus patrauklumą.

Aš visada stengiuosi laikytis šitos taisyklės: jei būsi savimi, bendraudamas su merginomis, jos pačios ateis pas tave (šypsosi).

Delfi gatvė: ką reiškia būti žinomu žmogumi?

Robertas: aš tikrai nelaikau savęs tokiu žinomu kaip šalies prezidentas ar tokio „kalibro“ pop žvaigždės kaip Stasys Povilaitis, Andrius Mamantovas ar Rytis Cicinas, todėl man sunku - atsakyti į šį klausimą.

Tačiau tiek, kiek aš esu „paragavęs“ populiarumo, galiu pasakyti, kad populiarumas yra labai geras dalykas.

Populiarumas atveria naujas galimybes. Populiarumas leidžia aktyviau dalyvauti socialiniame ir politiniame gyvenime, padeda skatinti visuomenėje tam tikras vertybes ir dalyvauti įvairiuose įdomiuose renginiuose. Tikiu, kad žinomi žmonės turi atsakingai, dorai ir etiškai elgtis, nes aplinkiniai žiūri į juos kaip į pavyzdį.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis