Jei nedainuotų, Mantas būtų gidas Naujojoje Zelandijoje

„Kai užaugsiu, būsiu kosmonautas,“ - visi pamename tuos laikus, kai svajojome ateityje tapti aktoriais, policininkais arba daktarais. Vaikystėje berniukai imituodavo lakūnus, policininkus ar gelbėtojus, o mergaitės staipydavosi prie veidrodžio svajodamos apie dainininkės, aktorės ar manekenės karjerą.

Daugeliui šie „planai“ taip ir liko svajonėmis. Tačiau atsirado tokių, kuriems nusišypsojo likimas ir jie tapo pavydėtino likimo žvaigždėmis.

Apie ką gi vaikystėje svajojo tie, kuriais žavimės mes? Kuo norėjo būti užaugę žmonės, kurių vietoje neretai svajoji būti tu?

DELFI gatvė: apie kokią profesiją svajojote vaikystėje?

Mantas: svajojau linksmai ir įdomiai gyventi ir visai nemąsčiau, kokia bus mano profesija. Jei dabar gyvenčiau, pavyzdžiui, Naujojoje Zelandijoje, tai galbūt iš vis nieko neveikčiau: su šeima apsistočiau paplūdimio trobelėje, rytais žydrame vandenyne gaudyčiau žuvis, dienomis gulėčiau po palme, o vakarus leisčiau prie laužo su draugais.

Bet, kadangi gimiau Lietuvoje ir čia išgyvenimo sąlygos yra kur kas sudėtingesnės, nusprendžiau, jog duonai užsidirbti man padės muzika ir dainos.

Natas: vaikystėje pamenu, kad labai norėjau būti krepšininku, labai jais žavėjausi. Tačiau pripažinsiu,jog jau nuo kokios 7 klasės pradėjo traukti ir muzika, grojau, dainavau mokykloje.Vėliau tapau mokyklos DJ‘umi šitaip viskas ir rutuliojosi, kol vos baigęs mokyklą patekau į „Dangų“.

Paulius iš „Žvaigždžių vartų“: kai buvau mažas berniukas, svajojau būti policininku. Taip buvo dėl kelių priežasčių: visų pirma mano dėdė dirbo policininku, o antra - man didelį įspūdį kėlė filmai, panašūs į „Majamio policiją“.

Apie dainininko karjerą pradėjau svajoti daug vėliau, kai sukako 14 metų ir pradėjau dalyvauti įvairiuose dainų konkursuose, nuo tada pradėjau rimčiau apie šią profesiją mąstyti.

Paulius iš „Muzikos akademijos“: vaikystėje aš visada svajojau apie dainavimą, todėl dabar esu labai patenkintas.Visada to norėjau, visada to siekiau ir dabar tikrai džiaugiuosi pasiekęs į šou.

Man niekada nebuvo svarbu išgarsėti, norėjau tiesiog sieti gyvenimą su muzika ir štai man pasisekė.

DELFI gatvė: ar tavo sprendimui, kokį gyvenimo kelią pasirinkti, turėjo įtakos tėvų nuomonė?

Mantas: tėvų nuomonė man yra svarbi, aš jos išklausau, tačiau jie niekada nevertė manęs rinktis vienos ar kitos profesijos. Tai, ką veikti gyvenime, nusprendžiau aš pats. Mano tėvams labai patinka, kad aš esu dainininkas, nes gali nemokamai aplankyti mano koncertus.

Natas: mano pasirinkimui tėvai nedarė įtakos, aš rinkausi tai, kas man pačiam patinka.

Manau, tėvams yra gerai, kai man gerai.Todėl tik baigęs mokyklą, nusprendžiau sudalyvauti realybės šou „Dangus“.

Paulius iš „Muzikos akademijos“: ne, tikrai ne. Aš su tėvais sutariu labai gerai, todėl jokio spaudimo jie man nedarė ir nedaro. Jie mane supranta, pritaria mano pasirinkimui ir jiems patiems mano veikla labai patinka. Jie tikrai pasisako „už“.

DELFI gatvė: jeigu dabar tektų mesti dainininko karjerą, kokį darbą norėtumėte dirbti?

Mantas: gal būčiau šokėjas. Juokauju. Tikiuosi, kad dar ilgai nereikės mesti dainavimo, nes man tai patinka, žmonės vaikšto į mano koncertus – jaučiuosi savo vietoje.

Kol kas apie tai dar negalvojau, bet manau neprapulčiau, sugalvočiau ką nors pvz.: būčiau gidas Naujojoje Zelandijoje.

Natas: jei tektų mesti, tai, ką dabar veikiu ir rinktis paprastą darbą, manau, bandyčiau „suktis prie kompiuterių“. Norėčiau darbo susijusio būtent su šia sritimi.

Paulius iš „Žvaigždžių vartų“: hm, na jei tektų atsisakyti dainininko karjeros, galbūt linkčiau į teisėtvarką. Visgi, matyt, vaikystėje noras būti policininku paliko kažkokių pėdsakų.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis