Leo, būdamas 15-os, pasiryžo gyventi su mylimąja

Paauglystė yra maištingas, siautulingas amžius, tada jaunuoliai ne tik atranda save, kuria savo asmenybę, tačiau ir yra nemažas galvos skausmas tėvams. Kokios problemos kankino paauglystėje įžymius Lietuvos žmones?

Ar jie taip pat pykosi su tėvais ir trankė durimis, ar jie taip pat kentėjo dėl nelaimingų meilių ir tyliai verkė dėl bendraamžių patyčių? Galiausiai, ką jie galėtų patarti tau, kaip išgyventi, būnant paaugliu? Viskas nuo pradžių iš jų pačių lūpų.

DJ Mamania: mano paauglystė nebuvo problematiška, aš, tiesa pasakius, turėjau labai gerą jaunystę ir tiek.

DELFI gatvė: kaip manote su kokiomis problemomis jaunimas dabar susiduria? Kaip patartumei jas spręsti?

DJ Mamania: labai sunku kažką konkretaus pasakyti, neįsivaizduoju. Na, manau, atsiranda bendravimo problemų. Turiu omeny, bendra kalba su tėvais nerandama. Kiekvienas iš jų žino, kad tuo laiku sunku sutarti su tėvais, juos suprasti, tai ir būna pati didžiausia bėda.

Kalbant apie sprendimą šitos problemos... Ko gero, reikėtų ieškoti kompromisų. Visų pirma, mano pozicija yra tokia, jog paaugliai turi garantuoti tėvams ramybę savo veiksmais ir tada bus galima kalbėti apie vienas kito supratimą.

Jaunimas skundžiasi, kad tėvai jiems kažko neleidžia, riboja jų laisvę, jeigu paaugliai garantuos tėvams ramybę, tai, manau, atsiras tarpusavio supratimas, atsiras daugiau bendravimo alternatyvų.

Paaugliai patys turėtų žengti pirmą žingsnį ir imti bendrauti su tėvais, faktas, kad tėvai tikrai niekada nelinki nieko blogo savo vaikams, tiesiog, kai jų vaikams ateina tas maištavimo periodas, jie nori nuo jo apsisaugoti, todėl ima riboti vaikų laisvę.

Aš tikrai labiausiai akcentuočiau, tai, kad tėvams turi būti garantuota ramybė, o tada jie galės leisti vaikams ir daugiau pramogų, ir kitų dalykų.

Paauglių gyvenime visada ateina laikas, kai labai norisi maištauti, tik tas noras laikui bėgant tikrai praeina.

Lina („Blogos mergaitės“): aš asmeniškai paauglystėje didelių problemų neturėjau, bet mama sakė, kad negalėjo su manimi susikalbėti ir jau galvojo, jog nieko doro iš manęs neišaugs. Buvau kaip koks berniokas, užsispyrusi labai ir man atrodė, kad tik aš viena esu protinga.

Aš manau, kad dabartinio jaunimo problemos yra alkoholizmas ir narkotikai. Jie, būdami labai jauni, pradeda vartoti visokius svaigalus, tai, manau, ir yra pagrindinis jų problemų sukėlėjas.

Kalbant apie šios problemos sprendimą, galėčiau pasiūlyti savo tėvų metodą. Mano tėvai, nenorėdami, kad aš nesusidėčiau su „neaiškiais“ draugais ar kad nesibastyčiau gatvėmis, leido mane į šokių būrelį.

Tada aš tikrai neturėdavau laiko įsitraukti į visokias abejotinas veiklas ir slankioti gatvėmis. Aš siūlyčiau jaunimui susirasti kažkokios juos dominančios veiklos, kuri įtrauktų ir tikrai jiems patiktų, gal tada nereiktų užsiiminėti tokiomis nesąmonėmis, ką jie veikia dabar nuo pat jaunystės.

Leo: paauglystėje aš nebuvau labai konfliktuojantis. Kiek pamenu, tada sunkiau buvo susitvarkyti su tam tikrais kylančiais jausmais, turiu omeny, meiles, susižavėjimus ir nusivylimus.

Asmeniškai mano meilės istorija prasidėjo, kai buvau 14-os metų. Juokingiausia tai, jog kai man suėjo 15 metų aš tėvams jau sakiau, kad išeinu gyventi su drauge atskirai nuo tėvų.

Tėvai man iki šiol dar sako: „Ar pameni, kai buvai „špokas“ ir norėjai išeiti su savo meile gyventi?“. Bet tuo metu viskas atrodė labai rimta, mes savimi tikėjome ir net neabejojome, kad galime išgyventi vieni.

Nors nei pajamų, nei gyvenimo patirties nebuvo. Tiesiog meilės išraiška tokia buvo, jeigu pykstamės, tai griūna pasaulis, o jei mylime - tai nieko aplinkui nematome. Panašios, manau, ir dabar jaunimo problemos.

Rasa („Blogos mergaitės“): paauglystėje didelių problemų neturėjau, jokių patyčių ar kažko panašaus nebuvo. Tik, aišku, didžiausia problema buvo, kai kažkur vis norėdavau ilgiau užsibūti ar pasilinksminti, o tėvai neleisdavo.

Manau, kad patyčios, nesugebėjimas kito priimti, jei vaikas kitoks, yra didelės dabartinės problemos. Man dabar labai baisu žiūrėti į paauglius, nes jie tikrai žiauriai tyčiojasi iš tų, kurie turi kažkokių problemų, trūkumų ar yra iš nepasiturinčios šeimos.

Aš net neįsivaizduoju, ką reiktų daryti su savo vaikais, nes jaunimas šiais laikais labai žiaurus. Aš pati esu girdėjusi nemažai savižudybių atvejų, kai vaikas ar jaunuolis tiesiog „nebeatlaiko“ spaudimo ir patyčių, manau, tokie dalykai yra tikrai didelė problema. Labai baisu. Kalbant apie problemos sprendimą, sunku patarti, bet, manau, reikėtų pradėti problemas spręsti nuo tėvų. Jie turėtų stebėti, kaip jų vaikas jaučiasi ir kokia aplinka jį supa.

DELFI gatvė: kaip patartumėte jas spręsti?

Leo: na, kaip spręsti jas, aš net nežinau. Laikas išsprendžia viską. Dabar aš kuo puikiausiai suprantu, kad per emocingai reagavau į viską. Tiesiog norėčiau pasakyti, kad jaunimas atsimintų, jog po juodo visada ateina balta.

Norėtųsi, kad jie dar atsimintų, jei meilė žlugo, tai nereiškia, jog pusė gyvenimo mirė ir jie nieko niekada nebesusiras. Reikia suvokti, jog praeis kiek laiko ir viskas pasikeis, reikia gyventi ateitimi, o ne blogomis susiklosčiusių aplinkybių nuotaikomis.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis