Grupė „Augalai“: ne „Jonas Brothers“, bet broliai

Scenoje jie judrūs, nenustygstantys vietoje, tačiau interviu metu - nedrąsūs ir kuklūs. Tai grupė „Augalai“, grojanti rokenrolą, indie roką, ir susidedanti iš trijų narių – brolių Vaicenavičių: bosisto ir grupės vokalisto Andriaus, būgnininko Juliaus ir gitaristo Juozo.

„Augalai“ sėkmingai gyvuoja jau trejus metus ir žada niekada nesiskirti, nepaisydami brolius skiriančio atstumo. Andrius ir Julius vis dar mokosi mokykloje, o Juozas studijuoja Anglijos universitete ir į Lietuvą grįžta, tik sulaukęs atostogų.

Nors grupės veikla derinama su Juozo mokslais svetur, jam sugrįžus „Augalai“ imasi aktyviai muzikuoti.

DELFI gatvė: kaip susikūrė grupė?

Juozas: Julius ėmė groti gitara. Tuomet aš labai panorau išmokti, tad tėtis nupirko elektrinę gitarą. Ilgainiui pajutau, kad kažko trūksta, kad taip groti tiesiog neįdomu ir kažkaip skamba ne taip, kaip reikėtų. Ėmiau įtikinėti Andrių, kad jis imtų mokytis groti bosu.

Andrius: labai spyriojausi, ši idėja man visai nepatiko. Vargais negalais Juozui pavyko mane įtikinti, tad nuėjau į Balio Dvariono muzikos mokyklą.

Šiek tiek pramokęs groti supratau, kad tai iš tiesų labai smagu... Juliui tada buvo likę tik būgnai, kad galėtume susiburti į trijų brolių grupę.

Julius: kai tėtis nupirko būgnus, manęs net nebuvo namuose. Buvau kažkur išvykęs, kai grįžęs radau kambaryje stovinčius būgnus. Nieko kito neliko, kaip tik mokytis groti – jie juk jau nupirkti, niekur kitur nepadėsi...

DELFI gatvė: kur galima išgirsti „Augalų“ muzikos?

Andrius: dažniausiai koncertuojame Vilniaus mokyklose, įvairių renginių metu. Dažnai rengiame bendrus koncertus su „Arklio galia“ bei „Groove busters“.

Taip pat mus galima išgirsti ir viešuosiuose Vilniaus miesto renginiuose. Kol kas didžiausias grupės pasirodymas buvo koncertas renginyje „Sostinės dienos 2008“, mūsų paklausyti susirinko pilnas Gedimino prospektas.

Juozas: taip pat „Augalus“ galima išgirsti ir internete – suteikiame galimybę klausytis mūsų dainų ten, net parsisiųsti įrašų.

DELFI gatvė: apibūdinkite, kokie žmonės klauso „Augalų“?

Julius: žinoma, mūsų muzika „subalansuota“ jaunam klausytojui. Geriausia, kad tai būtų merginos...

Andrius: „Augalų“ klausantis žmogus turėtų mėgti šokti ir visai nesivaržyti. Žinoma, mūsų klausytojai turėtų būti šiek tiek „trenkti“.

DELFI gatvė: „Augalų“ dainų žodžiai visad nuteikia smagiai. Kas kuria dainų tekstus ir kokią reikšmę dainai turi jos žodžiai?

Andrius: mūsų tekstus kuria Juozas, tad jis galėtų geriausiai nupasakoti visą kūrybos procesą...

Juozas: iš tiesų rašyti tekstus dainoms pradėjau dar būdamas septintoje klasėje. Rašydavau linksmai ir nuotaikingai. Buvau dar mažas, tad dabar kai kurių dainų tekstai atrodo kvailoki ir kelia juoką.

Pavyzdžiui, daina, pavadinta „Radiatorius“... Juokinga, tačiau dabar ši daina yra viena populiariausių. Dainos, kurias rašau dabar, žinoma, yra kur kas rimtesnės, tačiau į jokius lyrizmus neklimpstam.

Julius: manau, dainos teksto svarba priklauso visų pirma nuo pačios dainos paskirties ir tipo, taip pat ir nuo publikos. Vieniems tekstas atrodo svarbus, o kiti jo net nesiklauso, tiesiog šoka įsijautę į muziką.

Pavyzdžiui, neretai grupėms tenka groti klubuose, kur to, ką dainuoji, net nesigirdi ir žodžiai neturi jokios reikšmės.

Juozas: vis dėlto manau, kad sukurti gerą dainos tekstą yra kur kas sunkiau nei sukurti jos muziką.

DELFI gatvė: giminystės ryšiai grupėje – privalumas ar kliūtis?

Andrius: tai tiesiog užtikrina, kad tikrai niekada neišsiskirsime... Joks grupės narys negali būti pakeistas kitu. Štai, pavyzdžiui, Juozas iš Anglijos grįžta gan retai, tačiau mes visad jo laukiame ir nė nemanome apie galimybę palikti grupę.

Jei dar bus mumis besidominčių, tuomet grosime dar kad ir penkiasdešimt metų. Tereikia tik linksmos, gyvą muziką mėgstančios publikos.

DELFI gatvė: greitai viešumoje pasirodys pirmasis „Augalų“ albumas, pavadintas „Radiatoriumi“. Papasakokite apie jį plačiau.

Juozas: albumą sudarys geriausios per visą laiką sukurtos grupės dainos, CD brandintas visus trejus grupės gyvavimo metus. Įrašėme jį per tris dienas ir naktis dar prieš porą metų, o likusį laiką tobulinome.

Pajautėme poreikį įrašyti dainas, nes jų susikaupė pakankamai daug, o be to, po koncertų nuolat prieidavo žmonės ir klausdavo, kur galima gauti mūsų CD.

Norėdami pasidalinti savo muzika su kitais, ėmėme galvoti, kaip tai padaryti. Albumas įrašytas, ko gero, pačiomis keisčiausiomis sąlygomis, kokios tik gali būti.

Andrius: taip. Sugalvojome įrašyti albumą, tačiau tam neturėjome nieko. Dalį reikiamos aparatūros pasiskolinome iš draugų, kažkiek turėjome savo, likusią techniką nuomojomės iš muzikos prekių parduotuvės.

Neturėjome ir didelių pajamų, savas santaupas į tai kišome, dar tėvai mus parėmė. Jaučiamės dėkingi Jonui Talandžiui, kuris pradėjo tiek įrašinėjant, tiek baigiant kitus su albumu susiejusius darbus.

Julius: albumui įrašyti reikė tinkamos vietos. Norėjome susirasti kokį nors tinkamą mums rūsį, tačiau tokio neradome. Tuomet nusprendėme įrašinėti kur nors lauke. Nuvažiavę į kaimą supratome, jog ir čia nieko nebus, nes pučia vėjelis ir čiulba paukšteliai, o tai negerai.

Juozas: tada priėjome prie išvados, kad jei nėra tinkamų patalpų, reikia jas pasistatyti patiems. O kurgi geriau statyti namą, jei ne kito namo viduje? Tai supratę Šv. Kristoforo vidurinės mokyklos aktų salėje ėmėme statyti palapinę.

Sutempėme ten visus namuose rastus kilimus, nukabinome salės užuolaidas, viską tvirtinome metaliniais karkasais, kol galų gale pasistatėme patalpas.

Andrius: įrašius muziką tą palapinę reikėjo kažkaip išardyti, neapsėjome be traumų – atsidūriau netinkamoje vietoje (netinkamu laiku) ir man į galvą pataikė metalinis karkasas.

Praskelta galva, trys siūlės, greitoji pagalba ir kraujais aptaškytos mokyklos grindys įamžino „Augalų“ pirmuosius įrašus. Viskas dėl tos muzikos...

DELFI gatvė: mokotės. Ar teisinga būtų sakyti, kad muzika trukdo mokslams, o galbūt atvirkščiai?

Julius: muzika yra atsipalaidavimas po mokslų, kai muzika tėra hobis. Kai kūryba tampa darbu, interesai, žinoma, ima „kirstis“. Tačiau mes komercinės veiklos nesiekiame.

Juozas: žinoma, koncertavimas bei repeticijos užima laiko, tačiau laimingi klausytojų veidai skatina stengtis. Mums labai padeda draugai – talkindami mums, jie piešia reklaminius plakatus apie koncertus, skolina aparatūrą, duoda nusirašyti namų darbus.

Šiuo metu būtent draugai, kurių labai daug, prisideda prie mūsų internetinio puslapio, skleidžia žinią apie mūsų muziką.

Andrius: teisingai sako Julius. Kai muzika siekiama užsidirbti, tuomet tai pradeda trukdyti pagrindinėms pareigoms - mokslui. „Augalai“ groja dėl galimybės koncertų metu džiaugtis kartu su publika ir skleisti geras emocijas.

Šiuo metu „Augalų“ finansinė padėtis yra nepavydėtina, tačiau grosime ir toliau, kol tik aplinkiniai tuo džiaugsis.

DELFI gatvė: ar Lietuvoje įmanoma tapti žinoma ir vertinama grupe, neturint pažįstamų?

Andrius: manau, kad taip, nes kai pradedi groti, galimybės koncertuoti atsiranda savaime, koncertų metu į tave atkreipia dėmesį, pasitinka su pasiūlymais. Jei yra noro ir galimybių, pasiekti galima daug ir nebendradarbiaujant su tais, kurie gali „prastumti“.

DELFI gatvė: albumo pasirodymas jau visai greitai. Ką planuojate daryti toliau?

Andrius: toliau koncertuoti, kurti naujas dainas ir džiuginti publiką.

Juozas: belieka pridurti, kad mes nedainuotume savo dainų ir nekurtume, jei mūsų niekas neklausytų. Tiesiog, matydami koncertuose besišypsančius veidus, norime pasidalinti šiuo džiaugsmu.

„Augalai“ dovanoja savo pirmąjį albumą „Radiatorius“, jį gali parsisiųsti iš

  • ČIA.

  • Parašyk Redakcijai

    Sekite mus:

    Prenumeruok

    Naujienlaiškį

    Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis