Nors koncertuoja dar tik trečius metus, Lietuvos roko grupė „Sweetsalt“ jau spėjo laimėti „Coca – Cola Soundwave” dainų konkursą, Krokuvoje groti viename koncerte su Timbaland, „The Prodigy“, Seanu Paulu, įrašyti MTV eteryje besisukantį vaizdo klipą…
Tačiau didelėmis žvaigždėmis vaikinai savęs nelaiko ir repeticijų studijoje mielai sutiko atsakyti į „Studentų eros“ klausimus.
– Kodėl ir kaip pradėjote groti?
– Na, Rokui reikėjo merginų dėmesio (juokiasi). Kalbant rimtai, sugalvojome įkurti grupę, nes norėjome turėti užsiėmimą, o muzika buvo prie širdies.
Iš pradžių buvome, galima sakyti, priešai. Nesutarėme gerai, tik kartu kieme žaisdavome krepšinį. Įkurti grupę sugalvojo Rokas ir šiaip ne taip įkalbėjo Pijų prisidėti.
Po kurio laiko atsirado, kas groja būgnais ir bosine gitara, nusistovėjo dabartinė grupės sudėtis.
– Koks jausmas pasirodyti viename koncerte su Seanu Paulu, Timbalandu, „The Prodigy“?
– Buvo labai juokinga stebėti Timbalandą. Per jo pasirodymą grojo fonūškės, na, dainos, kurias jis įrašė su Justinu Timberlake‘u, Nelly Furtado, „One Republic“ ir kitais, tačiau ant scenos stovėjo tik Timbalandas ir darė šou kartodamas „yo yo, come on!”.
Lenkams patiko. O koncertuoti 70 tūksts. žmonių kartu su tokio masto atlikėjais, žinoma, buvo didelis įvykis.
Tačiau negalime lyginti renginio su festivaliu „Be2gether“. Ten, priešingai nei Krokuvoje, pajutome festivalio dvasią, jaunimas buvo labiau atsipalaidavęs.
– Papasakokite apie savo dieną.
– Visi mes esame paprasti studentai. Repeticijas darome devintą valandą vakaro, tai turbūt įrodo, kaip mes užsiėmę.
Dienomis sėdime paskaitose, o vakarais ir savaitgaliais koncertuojame. Kadangi Pijaus paskaitos trunka ilgiausiai, o Vytautas dar ir dirba, tenka derintis vieniems prie kitų.
– Ar nuo repeticijų ir koncertų nenukenčia mokslai? Kaip dėstytojai žiūri į šią jūsų veiklą?
– Kai turi daug darbų, paprasčiausiai susikoncentruoji: dabar mokausi, o dabar groju. Todėl tie mokslai ir nenukenčia.
Tiesa, Pijaus dėstytojai į muzikinę veiklą nežiūri labai
teigiamai. Jie sako, kad geriau
pasirinkti aktorystę, nei grojimą grupėje.
Roko – priešingai, „užklasinė“ veikla fizikos fakultete yra labai sveikintina.
– Ar pradėję muzikuoti merginų dėmesio sulaukiate daugiau?
– Be abejo. Dėmesys niekada nekenkia. Gauname daug žinučių iš nepažįstamų merginų, tačiau juokingiausia būna, kai trys grupės nariai gauna vienodas žinutes iš to paties nežinomo numerio.
Dažniausiai parašo „Labas“, o po to klausia „Spėk, kas čia?“.
– Ko pasigendate iš savo auditorijos?
– Aktyvumo. Ir vyresnio amžiaus klausytojų. Norėtume turėti daugiau
studentiško amžiaus klausytojų, nes studentai labai gerai priima „gyvą“ muziką, jie yra pati geriausia publika.
– Ko jums labiausiai trūksta
lietuviškos muzikos scenoje?
– Paprastumo. Lietuviai dažnai bando kažką padaryti labai įmantriai ir sudėtingai, norėdami pasirodyti „nelietuviški“.
O, pavyzdžiui, pasiklausai atlikėjo iš užsienio: taip gražiai skamba, o viskas taip paprastai padaryta.
– Su kuo groti būtų jūsų svajonė?
Rokas: „Muse“.
Pijus: „Coldplay“.
Jurgis: „Dido“.
Vytautas: aš jau sugrojau su visais, su kuo norėjau (visi juokiasi). Nežinau, galbūt su „Red Hot Chili Peppers“.
– Kur niekada nesutiktumėte
koncertuoti?
– Viešvilėje. Ten buvo mūsų pirmas koncertas (pasakoja krizendami).
Vyko skulptorių suvažiavimas, todėl tikėjomės, kad bus smagu pabūti tarp menininkų. Deja. Susirinko kaimas, koncertavo Rytis Cicinas, turėjome groti ant atidengtos fūros priekabos, garsistas buvo girtas, koncerto metu vaikai lazeriukais spigino mums į akis ir šaudė iš vaikiškų šautuvėlių, o mes žiūrėjome ir nesupratome, kas čia vyksta.
– Kokių dar nuotykių esate patyrę koncertuose?
– Neseniai važiavome koncertuoti į Klaipėdą, tačiau nuvažiavome tik iki Vievio ir automobilis sugedo.
Visą vakarą praleidome mašinoje su akustine gitara, pagrojome visas „Neringos“, „Tele-bim-bam“, Vytauto Kernagio ir Keistuolių teatro dainas, kol galų gale atvažiavo Vytauto tėtis ir partempė autobusiuką atgal į Vilnių.
Klaipėdos taip ir nepasiekėme. Vieną kartą teko nakvoti sporto salėje, kurioje iš vienos pusės skeiteriai važinėjo riedlentėmis, kitoje pusėje kažkas žaidė krepšinį, buvo šalta ir į akis spigino dieninės šviesos lempos.
Miegojome ant galvų užsitraukę miegmaišius, todėl atsikėlėme tikrai ne pačios reprezentatyviausios išvaizdos.
