Apie šeimos jaunėlius dažnai šnekama su šypsena veide, ypač, kol šie yra maži. Nenuostabu, jog vadinamosiomis šiltnamio sąlygomis užaugę vaikai pilnametystę pasitinka turėdami kiek kitokias charakterio ypatybes nei jų broliai bei seserys.
Ne toks rūpestingas auklėjimas, nuolaidžiavimas ir dažna seserų bei brolių, o ne tėvų priežiūra – tokia dažniausiai yra šeimos jaunėlių vaikystė. Nors psichologai nesieja ateities pasirinkimų su gimimo šeimoje eiliškumu, JAV tyrėjas, psichologas Frankas Sulloway teigia, jog jaunėlio savirealizacijos būdai pasaulyje skiriasi nuo kitų tos pačios šeimos narių savirealizacijos būdų. Tyrėjas pasitelkė net 2000 tūkst. dalyvių grupę, kurią sudarė įvairiu eiliškumu šeimoje gimę asmenys. Vis dėlto tyrimo tikslas buvo ištirti jauniausių šeimos narių bendrus asmenybės bruožus bei profesines perspektyvas.
Tyrimo metu paaiškėjo, jog jauniausi šeimoje dažniau buvo linkę į rizikingą elgesį, tokį kaip alkoholio, tabako, narkotinių medžiagų vartojimas ar nusikalstama veikla. Be to, vėliausiai šeimoje gimę vaikai dažniau rinkosi nekvalifikuotas specialybes, kurios nereikalauja mokslinio išsilavinimo. Tyrimui vadovavusį mokslininką nustebino faktas, jog jauniausi šeimoje nėra linkę lyderiauti ir dažniausiai renkasi lengvesnį profesinį kelią. Kadangi visą vaikystę jaunėliai auga tarp savo autoritetų – vyresnių brolių ar seserų, ir suaugę jie dažnai ieško paramos, jiems būtini pavyzdžiai, kuriais šie galėtų sekti, todėl menksta jų savarankiškumas bei gebėjimas patiems priimti tinkamus sprendimus.
Tyrėjas daro prielaidą, jog menkesnė nei kitų šeimoje jaunėlių motyvacija susijusi su jų auklėjimu vaikystėje. Kadangi jaunėliams tėvai dažniau skiria daugiau laisvės, kartu išlaisvina ne tik jų kūrybiškumą bei meniškumą, bet ir atveria kelią į nesugebėjimą priimti atsakomybės. Tai pastebima ir suaugus, kuomet žmogus vengia prisiimti atsakomybę ir nėra motyvuotas siekti užsibrėžtų tikslų. Tiesa, jaunėliai, pasak tyrėjų, nors išsiskiria tingumu ir vangumu siekti profesinių aukštumų, taip pat pasižymi gudrumu bei gebėjimu manipuliuoti. Šią savybę jaunėliai išsiugdė manipuliuodami tėvų dėmesiu bei nuolankumu jų atžvilgiu.
Tyrimui vadovavęs F. Sulloway teigia, jog tokios išvados nėra taikytinos visiems jaunėliams šeimoje be išimties. Kiekvieno atvejis yra individualus, tačiau ištyrus keletos tūkstančių žmonių grupę tendencija ryški – jaunieji šeimoje pasižymi menkesne motyvacija, yra labiau lepūs aplinkos veiksniams bei nėra linkę siekti karjeros aukštumų. Kita vertus, jaunėliai yra kur kas originalesni ir kupini idėjų.
