Andrius Rimiškis - mokyklos prezidentas, gimęs po laiminga žvaigžde

Andriaus Rimiškio vaikystė prabėgo mažame miestelyje Južintuose. Jis niekam nesiskundė, jog jo miestelyje maža veiklos ar pramogų. Jis visada buvo užsiėmęs. Andrius buvo mokyklos prezidentas, todėl iš mokyklos išeidavo paskutinis - į namus grįždavo tik po vidurnakčio.

Laisvalaikiu vaikinas grodavo gitara prie laužo ir svajojo apie dieną, kai taps garsiu dainininku. Andriaus Rimiškio laimės valanda išaušo jau pirmajame realybės šou „Kelias į žvaigždes" koncerte.

Dainininkas atliko dainą „Mes vyrai", kuri iškart tapo hitu. Andrius laimėjo šį realybės šou ir jo gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis.

Po realybės šou jis pradėjo draugauti su šokėja Vaida, iš provincijos persikėlė gyventi į Klaipėdą, įkūrė statybų verslą, o neseniai pradėjo vesti ir televizijos laidą.

Visi gali patvirtinti, kad šis atlikėjas gimė po laiminga žvaigžde. Andrius Rimiškis DELFI gatvei papasakojo apie išbandymus televizijos realybės šou, populiarumą, žvejybą, vaikystę, gyvenimo privalumus mažame miestelyje bei savo draugę Vaidą.

DELFI gatvė: prieš ketverius metus dalyvavai realybės šou „Kelias į žvaigždes". Ką geriausiai iš ten prisimeni?

Andrius: labai daug, nes kiekviena diena tuomet buvo kupina naujos patirties. Prisimenu kiekvieną naują įrašą, kiekvieną koncertą, kiekvieną ten praleistą naktį.

Ryškiausias ir karščiausias prisiminimas - kaip Vudis uždegė Vilijos sijoną tiesioginio eterio metu (šypsosi).

DELFI gatvė: ar dar su buvusiais dalyviais bendrauji?

Andrius: ne, nebendrauju. Ne todėl, kad vengčiau, tiesiog aplinkybės susiklostė taip, kad dalis žmonių, su kuriais drauge dalyvavau „KĮŽ", nebekoncertuoja, o su tais, kurie tebeplėtoja muzikinę veiklą, prasilenkiame.

DELFI gatvė: ar Lietuvos muzikos rinkai reikalingi realybės šou?

Andrius: jeigu atsakyčiau, kad ne, būtų juokinga, nes juk pats tokio šou dėka pradėjau savo karjerą (šypsosi). Vis dėlto, manyčiau, kas per daug - tas nesveika. Tai pasakytina ir apie realybės šou.

DELFI gatvė: laimėjęs realybės šou tapai populiariausiu Lietuvos atlikėju, persikėlei gyventi į Klaipėdą, turi verslą, sužadėtinę, vedi televizijos laidą. Kaip manai, kodėl tau taip pasisekė?

Andrius: realybės šou tapo puikiu startu. O toliau sėkmingai rutulioti muzikinę karjerą vargu ar būčiau sugebėjęs be prodiuserių brolių Bendžių.

Mano atveju pramogų verslas tapo gera pradžia pažintims megzti ir kitokioms veikloms pradėti.

DELFI gatvė: dainuoji, vedi televizijos laidą, turi verslą. Kaip tu viską suspėji padaryti?

Andrius: apie tai negalvoju - tiesiog darau ir tuo gyvenu. O šiaip žmonės juk prisitaiko prie įvairių sąlygų (šypsosi).

DELFI gatvė: ar nesirgai žvaigždžių liga?

Andrius: nežinau, nes ją „diagnozuoja" kiti žmonės. Artimieji sakė, kad nesergu, o linkusieji, linkę pašiepti ar paieškoti krislo akyje, teigė priešingai. Taigi, sunku būtų apibendrinti.

DELFI gatvė: ar populiarumas netrukdo tau gyventi?

Andrius: ne, netrukdo, nors kartais nepažįstamų žmonių dėmesys truputį mane išvargina.

DELFI gatvė: ar esi skaitęs apie save komentarus internete?

Andrius: taip, pirmą ir paskutinį kartą.

DELFI gatvė: kaip jauteisi?

Andrius: iš pradžių pasijutau nekaip, o paskui pagalvojau, kad neverta
dėl to sau kvaršinti galvos ir tiesiog pasijuokiau (juokiasi).

DELFI gatvė: jaunas atsidūrei pramogų pasaulyje. Su kokiais sunkumais susidūrei?

Andrius: nuo pat pradžių iki dabar šiokių tokių sunkumų sudaro žmonės, kurie mėgina vaizduoti „mandrus" ir pakišti koją. Bet suklupęs atsikeli ir eini toliau. Iš to ir susideda gyvenimas.

DELFI gatvė: kas labiausiai tave nervina pramogų pasaulyje?

Andrius: tikriausiai jo dalyvių tarpusavio bendravimas ir su pramogų verslu nesusijusių žmonių požiūris į jį.

DELFI gatvė: neseniai pradėjai vesti televizijos laidą „Žvejo biblija". Kaip tapai šios televizijos laidos vedėju?

Andrius: man paskambino iš „Lietuvos ryto" televizijos ir pakvietė kurti laidą. Kadangi žvejoti mėgstu, o ir papildomas uždarbis neprošal, todėl sutikau tapti laidos vedėju.

DELFI gatvė: su kokiais sunkumais susidūrei, vesdamas laidą?

Andrius: didžiausias sunkumas buvo nepatyrimas. Nuo pat pradžių turėjau atlikti ir redaktoriaus, ir vedėjo, ir montuotojo funkcijas, o nė vienos iš jų gerai neišmaniau. Laimei, patirtis šioje srityje ateina su kiekvienu žingsniu, todėl kuo toliau, tuo tvirčiau jaučiuosi.

DELFI gatvė: kaip susidomėjai žvejyba?

Andrius: žvejyba susižavėjau vaikystėje. Tiek mano tėvelis, tiek senelis yra „užkietėję“ žvejai, tad ir aš susiviliojau.

DELFI gatvė: kokį didžiausią laimikį esi pagavęs?

Andrius: aštuonių kilogramų lydeką (šypsosi).

DELFI gatvė: koks buvai mokykloje?

Andrius: buvau prie aktyviųjų, mėgau užklasinę veiklą, kuri pasitaikydavo, net nustelbdavo mokslus (juokiasi). Jeigu pamokos baigdavosi 14.30, tai aš namo parsirasdavau tik po vidurnakčio -
organizuodavau renginius, kita veikla užsiimdavau.

DELFI gatvė: o tėvai neprieštaravo, jog grįždavai iš mokyklos vidurnaktį?

Andrius: mūsų šeimoje santykiai yra atviri, tėvai žinodavo, ką ir kur veikiu, tad nesutarimų nekildavo.

DELFI gatvė: buvai mokyklos prezidentas. Kaip manai, kodėl moksleiviai tave išrinko?

Andrius: dėl tos pačios priežasties - buvau aktyvus moksleivis. Taip pat teko atstovauti savo mokyklai Rokiškio moksleivių taryboje, pasisemti patirties respublikiniuose jaunųjų lyderių mokymuose.

DELFI gatvė: kokiomis naujovėmis mokyklą nustebinai, kai buvai mokyklos prezidentas?

Andrius: daugiausia užsiėmiau popamokine veikla, stengiausi įkvėpti jai, kuo daugiau įvairovės ir gyvybės. Man pačiam iškalbingas atrodo faktas, kad per vieną mokyklos renginį į sceną išėjo ir su moksleiviais dainavo griežtas ir santūrus informatikos mokytojas, kuriam įkalbinti dėjau visas pastangas (šypsosi). Iš pradžių jis nė nesileido į kalbas, o paskui - prašom.

DELFI gatvė: ar sunkios yra mokyklos prezidento pareigos?

Andrius: kadangi, tai yra atsakomybė, kyla baimė kažko nepadaryti, nuvilti draugus. Tačiau, jeigu kažko imiesi su meile, tai negali būti sunku.

DELFI gatvė: o niekada nesiskundei, jog Jūžintuose nėra veiklos?

Andrius: ne, kaip ir sakiau, veiklos bent jau man būdavo daugiau nei pakankamai, taigi, skųstis, kad nėra ką veikti, man neteko.

Aišku, buvo smalsu patirti didmiesčio gyvenimą, dėl to ir planavau studijuoti Vilniuje. O kaip vėliau gyvenimas susiklostė, visi jau žino (šypsosi).

Tačiau man visuomet smagu grįžti į tėviškę, ir šios viešnagės niekada nebūna nuobodžios.

DELFI gatvė: kuo pranašesnis gyvenimas kaime, nei mieste?

Andrius: kaime - maža bendruomenė, vadinasi, ir glaudesni, šiltesni žmonių santykiai. Jaukumas, patogus susisiekimas, gamtos artumas irgi yra geri dalykai. Žodžiu, ne veltui daug žmonių pastarąjį dešimtmetį išmainė gyvenimą mieste į sodybas.

DELFI gatvė: kuo patartum jaunimui užsiimti, kurie gyvena kaimuose ar mažesniuose miesteliuose?

Andrius: apskritai patarčiau puoselėti jau minėtąsias vertybes, kurias ne visuomet pažįsta miesto žmogus. Visa kita panašiai daro dauguma jaunų žmonių - ieško savęs, puoselėja saviraišką, bendraudami su bičiuliais, svajodami ir kurdami planus.

Aišku, galima ieškoti gyvenimo būdo mieste ir kaime skirtumų, tačiau bendravimas, muzika, menas, knygos, nevyriausybinių organizacijų veikla prieinama visur.

Tad linkėčiau nekartoti banalių frazių apie veiklos trūkumą ir kurti
ją patiems! Labai linkėčiau, kad jūsų gyvenimo kelyje išsipildytų, kuo
daugiau lūkesčių, tikslų būtų įgyvendinta.

DELFI gatvė: su Vaida bendrauji jau ketverius metus. Kuo Vaida tave sužavėjo?

Andrius: nuoširdumu, paprastumu, o ir jos grožio negalėjau nepastebėti. Ji, kaip ir aš, užaugo mažame miestelyje, galbūt ir tai suteikė bendrumo.

DELFI gatvė: ar tarp jūsų kyla barnių?

Andrius: aišku, pasitaiko pasibarti.

DELFI gatvė: dėl ko jie dažniausiai kyla?

Andrius: kartais dėl smulkmenų, kartais dėl nesutampančių požiūrių. Nėra namų be dūmų (šypsosi).

DELFI gatvė: gal jau galvojate apie vestuves?

Andrius: ne, negalvojame.

DELFI gatvė: Kaip leidi laisvalaikį?

Andrius: esu ekspromtininkas, taigi, įvairiai - nuo sporto iki išvykos į gamtą ar giminės subūrimo.

DELFI gatvė: ar dažnai apsilankai naktiniuose klubuose?

Andrius: per mėnesį kokius du kartus tikrai nueinu.

DELFI gatvė: kaip įsivaizduoji savo tobulą savaitgalį?

Andrius: man kiekvienas savaitgalis - tobulas, o išankstinių scenarijų nekuriu.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis