Mis Lietuva 2008 į išleistuves keliavo su R. Piekautaitės suknele (foto)

Gabrielė Martirosianaitė – bene garsiausia ir gražiausia jaunoji kaunietė. Ji šiais metais baigė mokyklą ir,deja, ruošiasi palikti savo gimtąjį miestą bei kurti ateitį sostinėje.

2008 metų Mis Lietuva svajoja studijuoti Vilniaus Gedimino technnikos universitete kūrybines industrijas. Bet apie viską – mokslus, grožio konkursą, vaidybą – nuo pradžių…

- Kaip tau praėjo egzaminų sesija?

Gabrielė: manau, kad pagal tai, kiek įdėjau pastangų, ruošiantis egzaminams, juos išlaikiau puikiai. Na, pavyzdžiui, pernai mokykloje praleidau tik tris mėnesius, dvyliktoje klasėje daug laiko atėmė pasiruošimas Mis Lietuva ir Mis Pasaulis rinkimams...

Savo rezultatų nenorėčiau atskleisti, galiu tik pasakyti, kad visų egzaminų balai yra didesni nei 60. Planuoju stoti į kūrybines industrijas VGTU ir tikiuosi, kad pavyks tai padaryti".

Tačiau kaip neseniai paaiškėjo, mergina studijuos lietuvių filologiją Vilniaus Universitete - mokysis  valstybės finansuojamoje vietoje.

„Patinka literatūra, mėgstu rašyti. Lietuvių kalba mokykloje buvo mėgiamiausias dalykas, visą laiką traukė. Svarbu studijuoti tai, kas patinka“, - DELFI Pramogoms sakė tituluota gražuolė.

- Nesigaili, kad teko apleisti mokslus?

Gabrielė: man visą laiką mokslas buvo pirmoje vietoje, bet teko jį derinti su kita veikla ir visiškai dėl to nesigailiu. Juk nepraleidau daugybės galimybių, buvau atvira pasiūlymams.

Į pirmąsias darbo keliones vežiausi vadovėlius, bet, deja, jie taip ir likdavo lagamine. Užsienyje atsiribodavau nuo visko, ką palikdavau namuose. Po darbo stengdavausi susipažinti su svetimos šalies kultūra, naujais žmonėmis, keliaudavai, linksmindavausi.


- Galbūt laiko stygius, besiruošiant egzaminams, privertė tave sukčiauti bei nusirašyti?

Gabrielė: ne, sukčiauti neteko. Lietuvių kalbos egzamino metu netgi galvojau, kaip įmanoma sukčiauti... (Norėjai?) Man asmeniškai nereikia sukčiauti, tiesiog būtų įdomu, kokias technikas naudoja kiti. Manau, kad bandydama nusirašyti aš išsiduočiau – labai susijaudinčiau ir galbūt pamesčiau visus paruoštukus.

- Mokykla jau baigta... O kaip išleistuvės?

Gabrielė: jos vyko liepos 10 dieną. Vilkėjau suknele iš naujos Ramunės Piekautaitės kolekcijos.

- Tai ar daug naujų pažinčių užmezgei su Lietuvos elitu?

Gabrielė: taip. Mis Lietuva konkursas man padėjo užmegzti naujų pažinčių, esu labai laiminga, kad teko susipažinti su tiek daug įdomių žmonių.

- Mantas Petruškevičius į savo gimtadienį tave kvietė kaip mis`ę ir tiesiog gražią merginą ar kaip draugę?

Gabrielė: jis mane kvietėsi kaip savo gerą bičiulę, mes esam pažįstami jau ilgą laiką.

- Artėja nauji Mis rinkimai... Kaip manai, ko reikia merginai, kad ji galėtų tapti Mis Lietuva?

Gabrielė: sunkus klausimas... Nereikalingas labai ryškus išorinis grožis. Svarbiau, kad mergina būtų išskirtinė bei unikali.

- Ar galėtum šį apibūdinimą pritaikyti sau?

Gabrielė: aš savęs niekada nevertinau ir klausimas „kodėl komisija man skyrė karūną?“ nuolat kirba galvoje. Nesistengiau savęs pranokti, nesureikšminau savo išvaizdos ir nežinau, ar esu tokia, kokia norėčiau, kad būtų Mis Lietuva.

- Kokios yra Mis Lietuva pareigos?

Gabrielė: tai yra visiškai neapibrėžtas dalykas. Vienintelė pareiga – atstovauti Lietuvai Mis Pasaulis konkurse, o visa kita priklauso nuo pačios merginos norų. Aš užsiėmiau ekologine veikla, mokiau vaikus perdirbti popierių. Vėliau pradėjau dirbti su vaikų namais, pakrikštijau vaiką iš kūdikių namų.

- Kaip tavo gyvenimą pakeitė titulas „Mis Lietuva“?
Gabrielė: į šį klausimą visada atsakau:„ Aš pasakysiu jums po 10 metų.“ Praėjo per mažai laiko, kad galėčiau suvokti, kaip pasikeitė mano gyvenimas, kas buvo prieš tai... Žinoma, praplėčiau akiratį, labiau pasitikiu savimi, tapau drąsesnė. Gaila, bet netekau dalies draugų, nes jie pasirodė esantys ne tokie, kokie buvo anksčiau.

- Praeitų metų spalio mėnesį vienam žurnalui tu skundeisi, kad gauni per mažai dėmesio. Kaip yra dabar?

Gabrielė: niekada nesiskundžiau dėmesio trūkumu, nors jo ir nereikalavau. Iš pradžių visas susidomėjimas manimi netgi gąsdino, man tai buvo svetima. O to straipsnio net nenoriu komentuoti, nes perskaičius man buvo šokas. Tai buvau ne aš, ne mano žodžiai. Dabar jau geriau pažįstu žiniasklaidos pasaulį, kalbu atsargiau.

- Kaip patekai į serialo „Moterų alėja“ komandą? Padėjo garsi pavardė?

Gabrielė: visų pirma tai nebuvo kvietimas konkrečiai man. Modelių agentūra, kuriai priklausau, pasiūlė dalyvauti atrankoje ir aš neatsisakiau. Ėjau į atranką, nes man buvo baisiai smalsu, kaip vyksta atrankos į serialus, kaip ten yra dirbama. Meluočiau, jei sakyčiau, kad laimė atrankoje nusišypsojo ne dėl to, kad esu žinoma. Bet pirmiausia jiems patikau kaip žmogus.

- Su kokiais sunkumais susiduri filmavimo aiškštelėje?

Gabrielė: kiekvienoje scenoje reikia pakeisti savo išvaizdą, emocijas, greitai persimainyti. Vienoje scenoje aš verkiu, kitoje juokiuosi, trečioje šaukiu. O verkti nėra lengva... Ašaras išmokau pakeisti kūkčiojimu. Taip pat teko išmokti garsiai rėkti, nes niekad gyvenime to nedariau.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis