Realybės šou „Iššūkis – Mis Lietuva”: dalyvės nugali baimes ir kompleksus

Realybės šou „Iššūkis – mis Lietuva“ dalyvės visą vasarą sieks gražiausios lietuvaitės titulo. Šįkart merginoms teks labai „paprakaituoti”: profesionalios fotosesijos, šokių, etiketo taisyklių, vizažo pamokos pas įnoringus specialistus, specialios organizatorių užduotys...

O, kur dar dalyvių tarpusavio santykiai, pavydo scenos, intrigos. Pasišvęsti tokiam išbandymui, merginas vilioja vienintelė svajonė - įveikus visus sunkumus, viena mergina taps pripažinta gražiausia Lietuvos mergina.

DELFI gatvė pasikvietė dvi projekto dalyves: Simoną Cirtautaitę ir Martyną Andruškaitę, į pokalbį. Merginos papasakojo apie tai, kodėl atėjo į realybės šou, kodėl taip nori tapti gražiausiomis Lietuvos merginomis, kada merginoms padeda grožis bei kaip Martyna iš „bjauriojo ančiuko“ virto gražuole.

DELFI gatvė: kaip patekote į televizijos projektą „Iššūkis – Mis Lietuva“?

Martyna: visų pirma užpildžiau anketą ir taip netikėtai perėjau pirmąjį atrankos etapą, praėjus dar du ir patekus tarp dvidešimt išrinktų merginų, atsisakyti tiesiog negalėjau, kadangi žinojau, jog tai vienintelė proga išmėginti save, patobulinti save dvasiškai ir žinoma fiziškai.

Simona: anketą pastebėjau atsitiktinai ir pagalvojau: kodėl nepabandžius? Sulaukusi skambučio supratau, jog man šis projektas - galimybė pamatyti kitokį pasaulį, susipažinti su naujais žmonėmis, kokie jie būtų.

Kadangi aš esu iš mažo miestelio ir ten apskritai nėra jokių galimybių, todėl atsikrausčiusi į sostinę, nutariau kažką keisti gyvenime. Štai atsirado šis projektas, kuris buvo pirmas žingsnis į kitą gyvenimo tarpsnį.

Dalyvavimas projekte, mano manymu, pakeičia merginos savivartę, nesvarbu ar laimi, ar iškrenti iš žaidimo, nes ne kiekvienas turi galimybę apskritai, ten sudalyvauti.

DELFI gatvė: ar nebijojote, jog projektas – realybės šou: jus dažnai filmuos, gatvėje atpažins žmonės, sulauksite daug kritikos?

Martyna: dėl filmavimo ir šiokio tokio populiarumo tikrai nebijojau, nemaniau, kad tai galėtų būti kažkokia problema, tiesiog maniau, kad tai bus nauja gyvenimo patirtis. Kritikos taip pat nebijojau, aišku, projektui įsibėgėjus daug kas pasikeitė.

Simona: tikrai buvo baimės ir daug apie tai mąsčiau. Vis galvojau: ar verta, ar tikrai pasiryšiu, ar iškęsiu nepažįstamų žmonių kritiką, nes jos bus daug ir tikrai skaudžios, kuri gali paliesti ne vien mane, bet ir artimus žmones.

Tačiau kritika ne visada yra blogai, nes iš jos galima ir pasimokyti. Kadangi buvau Palangos miesto orkestro šokėja, labai dažnai susidurdavau su kameromis ir fotografais. Todėl man tai nebuvo naujiena.

Tačiau, aišku, tai ne tas pats, kaip filmuoti laidas ir kai tave mato visa šalis. Taigi, jaudulys buvo, kartais ir dabar dar „išlenda“.

DELFI gatvė: ar skaitėte apie save komentarus internete?

Martyna: pradžioje projekto skaičiau, dabar vis rečiau tai darau.

Simona: be abejo, kad skaičiau. Labai įdomu, ką apie mane galvoja žmonės, kokią mane mato jie, ar tai labai skiriasi nuo to, kokia esu iš tikrųjų.

DELFI gatvė: kaip reagavote į komentarus?

Martyna: aš žinau savo trūkumus ir nesiruošiu jų slėpti, protinga kritika visada yra gerai ir į naudą, aišku, gaunu jos ir visai nepagrįstos: iš žmonių, neturinčių jokių moralės normų.

Stengiuosi neimti į galvą tokių komentarų, bet kartais nepavyksta, sureaguodavau gana jautriai, dabar mokausi šalčiau žiūrėti į visa tai.

Simona: nelabai sureikšminu žmonių kritiką, nes žinau, jog tai bus mažiau skaudu, nei viską stipriai išgyventi. Tačiau kiek kitaip yra su maloniais komentarais - šiuo atveju, tokie komentarai mane pradžiugina, jaučiuosi laiminga, nes labai malonu jausti kitų palaikymą.

DELFI gatvė: ar gatvėje jus jau atpažįsta žmonės?

Martyna: kartais atpažįsta, bet ne per dažniausiai.

Simona: kad į mane baksnotų pirštais, tikrai nepastebėjau, tačiau gal ir atsiranda žmonių, kurie pasižiūri ir, atrodo, tarsi galvotų: „kur aš ją mačiau...? ''

DELFI gatvė: projekto rengėjai jums pateikė įvairių užduočių. Kuri užduotis buvo jums sunkiausia?

Martyna: sunkiausia užduotis, žinoma, buvo pereiti per lentą, kuri buvo ištiesta per baseiną. Aš labai bijau vandens, todėl pereidama per visą baseiną, aš tą kartą nugalėjau savo didžiausią baimę.

Simona: visas užduotis atlikau pakankamai gerai, todėl ir negalėčiau įvardinti vienos sunkiausios.

DELFI gatvė: ar tarp dalyvių jaučiama konkurencija?

Martyna: konkurencijos tarp dalyvių visai nesijaučia. Beveik visos labai gerai sutariame, esame viena kitai draugės, guodėjos ir pagalbininkės. Ateidama į šį projektą, tikrai netikėjau, kad taip bus, juk būrys panelių sutarti tikrai negali, tačiau drąsiai galiu teigti, jog mano spėliojimai nepasitvirtino.

Simona: aišku, kad ji yra, tai natūralu. Juk visos susirinko dėl karūnos. Tačiau aršios konkurencijos ir pykčių, pagiežos ar pavydo, kuris būtų aiškiai pastebimas, kol kas nepastebėjau.

DELFI gatvė: ką galėtumėte padaryti dėl „Mis Lietuvos“ karūnos?

Martyna: visas užduotis, kurios yra parengtos projekto organizatorių, aš atlieku ne dėl karūnos, o dėl savęs, dėl naujų išbandymų, patirties, finalo ir pan. Tai, ką darysiu finale, jei jame dalyvausiu, darysiu dėl karūnos, bet visa tai negalės peržengti mano moralės normų.

Simona: tik tai, kas neperžengia savigarbos ribų. Karūna yra laikina, o jei nusižengčiau savigarbai, galiu gailėtis visą gyvenimą ir nešioti aplinkinių užlipdytą etiketę.

DELFI gatvė: kodėl taip norite tapti „Mis Lietuva 2009“?

Martyna: aš niekuomet ir nesakiau, kad aš labai noriu tapti „mise“ (šypsosi).

Simona: apie tai svajoja daugelis merginų - būti gražuole. Aš ne išimtis (šypsosi). Tai naujos durys į pasaulį, kurios paprastam žmogui užvertos.

DELFI gatvė: kodėl esate vertos tapti „Mis Lietuva 2009“?

Martyna: visos dalyvaujančios merginos yra vertos karūną pasidalinti po gabalėlį, mes dažnai tai kartojame, praėjome labai daug ir praeisime dar daugiau, visi išbandymai yra labai sunkūs, daug kas lieka už kadro, dauguma merginų yra nuostabios, nuoširdžios, neišdidžios ir natūralios.

Simona: esu savarankiška, labai užsispyrusi, bet su manimi lengva bendrauti, moku išklausyti, myliu gyvūnus, esu linksma, išvaizdi ir paprasta (šypsosi).

DELFI gatvė: kokia mergina turi tapti „Mis Lietuva“?

Martyna: ta mergina, kuri šį titulą panaudotų labai geriems tikslams.

Simona: ta, kuri verta ja būti. Išvaizda turi priminti tikros lietuvaitės, taip pat turi turėti gražų vidų.

DELFI gatvė: kuri Lietuvos „misė“ jums autoritetas? Kodėl?

Martyna: 1996 metų karūną laimėjusi Daiva Anužytė. Ji - be galo paprastas ir nuoširdus žmogus. Vien būnant šalia jos, jaučiama sklindanti šiluma ir gerumas.

Simona: nėra tokios, nes nenoriu į ką nors lygiuotis. Aš gyvenu pati sau ir nesistengiu panašėti į kokį nors žmogų. Kiekvienas esame individualybės, todėl, mano nuomone, turėtumėme tokie ir išlikti, o tobulumui lygių nėra.

DELFI gatvė: ką padarytumėte Lietuvoje, jei taptumėte „Mis Lietuva 2009“?

Martyna: stengčiausi padaryti viską, kas šiam titului reikalinga ir pridera, naudočiausi visais pasiūlymais.

Simona: užsiimčiau labdara ir sutvarkyčiau vaikų namus. Galvosite taip sakau todėl, kad tai daugumos „misių“ pažadai, tačiau pabuvus vaikų namuose, man be galo suspaudė širdį. Tie vaikučiai - talentingi ir mieli žmogučiai, kurie turi teisę į visavertį gyvenimą, tai kodėl jiems nepadėjus?

DELFI gatvė: ar išbandytumėte darbą televizijos laidoje?

Martyna: jei gaučiau pasiūlymą, tikrai taip. Vadovaujuosi taisykle – nepraleisk nė vieno tau suteikto šanso, gal tai tavo ateitis.

Simona: priklauso nuo to, kokia būtų laida.

DELFI gatvė: ar grožis padeda gyvenime?

Martyna: grožis padeda gyvenime, kai jam talkina protas, jei moki protingai naudotis grožiu, jis gali būti puiki priemonė, siekiant savo tikslų.

Simona: taip, pritariu. Gražūs žmonės, mano manymu, tikrai yra laimingesni, kad ir kokia tai būtų diskutuotina tema.

DELFI gatvė: kuriose situacijose grožis padeda?

Martyna: visuomet, kalbant akis į akį su žmogumi, stengiantis įtikinti ir pan. Išvaizda yra labai svarbu, jei tik mokama ja pasinaudoti. Grožis yra ir manieros, kalbėsena, veido mimikos, šypsena.

Simona: manau, daug kur. Tiek darbe, tiek ieškant antrosios pusės, tiek kitose situacijose. Gražūs žmonės gali pastebėti, jog su jais norima bendrauti daugiau, nei su mažiau gražiais, ir yra patrauklesni aplinkiniams, o tai skatina pasitikėjimą savimi ir didina savivertę.

DELFI gatvė: kaip rūpinatės savo grožiu?

Martyna: tam per daug dėmesio niekuomet neskirdavau, tačiau, atėjus į šį projektą, viskas pasikeitė, privalau visuomet gražiai atrodyti.

Simona: didelių pastangų nededu. Naudoju bent kartą per savaitę kaukę veidui. Plaukams naudoju kaukytes, serumą. Taip pat geriu daug vandens, tačiau ne iš čiaupo (juokiasi).

O kalbant apie maistą, tai nevengiu nei picų, nei ledų, be kurių negaliu gyventi (šypsosi). Tačiau, žinoma, tikrai jais nepiktnaudžiauju. Labai mėgstu uogas, tačiau šviežias kaip iš močiutės daržo. Taip pat stengiuosi pasportuoti, t.y. prabėgti krosą ar pasivažinėti dviračiu.

DELFI gatvė: kokius turite pomėgius?

Martyna: pomėgių turiu labai daug: mėgstu šokti, bėgioti, sėdėti lauke su kavos puodeliu, gaminti maistą, skaityti ir...

Simona: labai mėgstu piešti, šokti, žiūrėti filmus (tik labai nepakenčiu fantastikos). Neatsisakau perskaityti ir gerą, po ranka pakliuvusią knygą. Patinka jodinėti su žirgais (tie gyvūnai jau nuo vaikystės man yra nuostabus kūrinys), plaukioti ir žaisti tenisą.

DELFI gatvė: kaip leidžiate laisvalaikį?

Martyna: mano laisvas laikas po paskaitų yra savanoriavimas. Esu Raudonojo Kryžiaus savanorė, dirbu su visos Lietuvos savanoriais, apmokau juos, ruošiu jiems pramogas, darbus ir koordinuoju jų savanorišką veiklą.

Simona: važinėju dviračiu, piešiu, žiūriu filmus, bendrauju su draugais, šeima. Man laisvalaikis - tai pasyvus poilsis, nors būna ir išimčių, tokių kaip pasiplaukiojimas baidarėmis (šypsosi).


DELFI gatvė: be ko negalite gyventi?

Martyna: be savo mamos. Praėjus vienai dienai, aš be galo jos pasiilgstu, laukiu grįžtant ir pati skubu namo. Ji mano draugė, išklausytoja ir kritikė. Po nesėkmių dažnai man užtenka tik pažvelgti į ją, kad viskas pasitaisytų, todėl be jos nežinau, kaip išgyvenčiau.

Simona: be artimų žmonių - negaliu būti viena. Taip pat be kokio nors augintinio.

DELFI gatvė: kokios buvote paauglystėje?

Martyna: man, rodos, turėjau dvi paauglystes. Viena, kai buvau „bjaurusis ančiukas“: stambi, tyli, užsidariusi ir nedrąsi, antroji – mano sėkmės metai. Tapau daili, pasitikinti savimi, aktyvi, draugiška, pašėlusi mergaitė.

Simona: buvau rami mergaitė, tačiau lankiau daug būrelių. Lankiau šokius, dailę, kurį laiką ir lengvąją atletiką. Mažai laiko praleisdavau namie, tačiau nebuvau neklaužada.

DELFI gatvė: dėl ko kompleksuodavote paauglystėje?

Martyna: dėl savo svorio, veido odos.

Simona: dėl nieko nekompleksuodavau.

DELFI gatvė: o dabar turite kompleksų?

Martyna: žinoma, turiu, bet jų nesakysiu, lai niekas nežino (juokiasi).

Simona: ne.

DELFI gatvė: ar turite vaikinus?

Martyna: turiu žmogų, su kuriuo gerai leidžiu laiką, kuris visada yra šalia, bet aš vis dar svarstau, ar tai tas žmogus, kurio man reikia.

Simona: taip.

DELFI gatvė: ar jie lengvai jus išleido į realybės šou?

Martyna: jis nesureikšmino šio mano pasiekimo, leido rinktis man pačiai, juk tai yra mano gyvenimas ir mano ateitis, nemanė, kad kas nors nuo to pasikeis mūsų santykiuose, tik, žinoma, liūdėjo, jog matys mane rečiau (šypsosi).

Simona: ne, dėl to daug šnekėjome. Bet galiausiai radome kompromisą.

DELFI gatvė: kada paskutinį kartą girdėjote iš savo vaikino komplimentą, gavote iš jo dovaną?

Martyna: vakar girdėjau komplimentą, o dovanų niekuomet nesureikšmindavau, man malonu gauti ledų, šokolado ar gėlių, tai mielos smulkios dovanėlės, kuriomis mane džiugina mano draugas.

Simona: komplimentai dažnesni, nei dovanos. Tačiau žinoma, kiekvienai merginai jų vis norisi daugiau.

DELFI gatvė: kokie vaikinai jums patinka?

Martyna: man svarbiausi trys bruožai: rūpestingumas – kai vaikinas stengiasi visuomet būti šalia, stengiasi padėti ir paguosti, jei mato, kad man yra sunku.

Supratingumas - supranta, dėl ko aš džiaugiuosi ir liūdžiu, pykstu ar atsiprašau.

Švelnumas – kai vyras nėra šalta, nejautri būtybė. Mėgstu dėmesį, komplimentus, apkabinimus ir gėles.

Simona: pirmiausia, tai protingi. Žavi vaikinai, kurie turi ką pasakyti, turi savo tvirtą nuomonę tam tikromis temomis. Taip pat vaikinas turi turėti viziją gyvenime, t.y. ką jis planuoja veikti ateityje, ko sieks.

Man svarbu, kad vaikinas nerūkytų ir turėtų valios, nes tai labai vyriška. Be galo svarbus bruožas man yra humoro jausmas, nes su tokiais vaikinais linksma ir nenuobodu leisti laiką.

Taip pat svarbi išvaizda, tačiau nepatinka, kai vaikinai save prisižiūri ypač daug - užtenka, kad vaikinas būtų švarus ir tvarkingas. Dar svarbu nuoširdumas ir atvirumas.

DELFI gatvė: kas jums yra seksualumas?

Martyna: seksuali moteris mano nuomone, yra ta, kuri vienu žvilgsniu, judesiais ir manieromis gali užburti bet kokį vyrą. Vyrą seksualų padaro, jo žvilgsnis į moterį.

Simona: paprastumas.

DELFI gatvė: ar esate seksualios?

Martyna: taip, tačiau tam ribų nėra, seksualumo paslapčių vis dar mokausi, manau, viskas ateina su metais.

Simona: tik tada, kai pati sau gražiai atrodau ir jaučiuosi gerai.

DELFI gatvė: kuris Lietuvos žinomas vyras – seksualiausias?

Martyna: na, ir kam dar klausiate, žinoma Marijus Mikutavičius (kvatojasi).

Simona: kol kas, tokio man nėra.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis