Rasa Kaušiūtė: „kas žino, gal kokiam užsienio prodiuseriui krisčiau į akį?“

Prisimenate laikus, kai per lietuviškus kanalus, vakarais arba tik įdienojus, būdavo rodomos muzikinių klipų laidos, renkami Top 10, apdovanojami naujausi ir brangiausi Lietuvos vaizdo klipai…

Tačiau jau keletą metų žinomi Lietuvos atlikėjai nebekuria klipų, nes nėra, kur jų pristatyti, muzikinių laidų nebeliko…

Žinoma atlikėja Rasa Kaušiūtė rado išeitį. Ji pristatė savo gerbėjams savo naująjį klipą „Dear I Know“, sumontuotą iš jos nuotraukų ir publikuojamą internete.

DELFI gatvė pakalbino atlikėją, kuri papasakojo apie savo naujojo klipo kūrimą, solinės karjeros vargus, kuriamas dainas bei muzikinius planus.

DELFI gatvė: kaip kilo klipo idėja: sukurti vaizdo klipą iš senų nuotraukų?

Rasa: idėja kilo, bežiūrint į mėgėjiškus klipukus, padarytus savo mylimiems atlikėjams fanų, „Youtube“. Labai patiko Fionos Apple variantas, vienai dainai: „eina“ vaizdo įrašas iš koncerto, o viduryje - nuotraukos iš to koncerto.

Bet paprastai klipukuose, padarytuose paprastų žmonių, fanų, atspindinčiuose kūrinio nuotaiką, nėra vientisumo, nes tai būna skirtingų žmonių atvaizdai, net ne atlikėjo nuotraukos dažnai, taip pat veiksmo vietos labai stichiškos, nenuoseklios.

Norėjau, kad ne tik perdainuotos mano dainos būtu „Youtube“, bet ir originalios. Kas žino, gal kokiam užsienio prodiuseriui krisčiau į akį (juokiasi).

Aš vadovaujuosi principu: „Ar tikrai viską padarei dėl savo siekimų?" Ir tada neriu stačia galvą į kokią nors veiklą, jei suprantu, kad ne viską padariau...

Daryti įprastus klipus yra labai brangu, ypač šiais laikais. Taigi, pradėjau galvoti, kaip galima būtų išsisukti iš padėties.

Iš pradžių netgi galvojau sudėlioti viską iš jau esamų nuotraukų pagal nuotaiką, prasmę. Bet aš nuolat keičiuosi: mano vidus, plaukų spalva taip pat. Taip pat labai nedaugelis žino mano romantiškąją pusę, kokios būtent ir reikėjo dainos „Dear I Know" videoklipui.

Būtent tokių romantiškų, pakylėtų nuotraukų turėjau tikrai nedaug... Sprendimas kilo, pasitarus su fotografu Rimantu Steponavičiumi.

DELFI gatvė: šią idėją tau padėjo įgyvendinti Rimantas Steponavičius?

Rasa: taip, šią idėją padėjo įgyvendinti fotografas Rimantas Steponavičius, su kuriuo atsitiktinai susipažinau viename renginyje. O gal neatsitiktinai? Esu be galo jam dėkinga už pasišventimą, jaunatvišką entuziazmą, idealizmą.

DELFI gatvė: ar labai mėgsti vartyti savo nuotraukų albumus?

Rasa: mėgstu pavartyti senas nuotraukas, prisiminti kažką, pasvajoti, širdy esu romantikė. Taip pat įdomu pažvelgti į įvykius, save naujomis akimis, įdomu palyginti, kaip keičiasi fizinis kūnas, priklausomai nuo minčių, būsenų, aplinkybių. Žvelgdama į senas nuotraukas, galiu suprasti, kokiame etape aš dabar esu ir ar man tai patinka, ar nelabai. Tai - reikalinga, kad galėtum keistis, kurti, tobulinti save.

DELFI gatvė: kodėl pasirinkai dainą „Dear I Know“?

Rasa: man visada patiko liūdnos, kažkiek dramatiškos dainos, turbūt jos geriausiai perteikia mano vidų. Ši daina yra liūdna, bet šviesi. Ji yra tikra ir, nors ne mano kurta, bet ji atskleidžia išgyvenimus, kuriuos esu patyrusi, galbūt kiekvienas yra patyręs.

Manau, žmonės jaučia nuoširdumą ir tik nuoširdumas šiais laikais dar gali jaudinti. Aš taip pat galiu būti kūrybiška, tik jei iki gelmių suprantu idėją, ji mane jaudina, ja tikiu.

Nesakau, kad kitos mano dainos - nenuoširdžios, bet „nuotraukiniam“ klipo variantui, tai buvo tinkamiausia daina, o taip pat visiškas kontrastas iki tol buvusioms mano dainoms.

DELFI gatvė: ar šiais laikais apsimoka kurti video klipus?

Rasa: nežinau, ar apsimoka, bet žinau, kad daugeliui menininkų dabar yra aukso amžius, nes gimsta daugybė gerų idėjų, man asmeniškai irgi visada savotiškai yra kuo blogiau, tuo geriau, nes tada sparčiai tobulėji, jeigu pasuki smegenis, kaip reikiant.

Manau, visada apsimoka daryti kažką gražaus ir gero. Ir geriau yra kurti, nei nekurti (šypsosi). Juolab, kad dabar žmonės yra ypatingai ištroškę gerų, tikrų, gražių dalykų.

DELFI gatvė: pas mus lietuviškose televizijose nėra muzikinių laidų, kurios rodytų videoklipus. Kaip vertini tokią situaciją?

Rasa: situacija yra liūdnoka, bet gal ji pasikeis? Labai tikiuosi (šypsosi).

DELFI gatvė: ar mėgsti žiūrėti užsienio atlikėjų klipus?

Rasa: žinoma, be abejo! Tik dažnai pagaunu save, kad žiūriu profesionaliai: kaip padaryta, kas šiuo metu „parduodama“, kokiais žmonių instinktais yra „žaidžiama“, koks prodiuserių darbas. Labai daugelyje klipų yra tiesiog demonstruojamas seksualumas be gilesnės minties.

DELFI gatvė: ar turi mėgstamą klipą?

Rasa: videoklipai man yra neatsiejami nuo muzikos, taip kaip ir klipai daromi atlikėjams pagal jų asmenybę, stilių. Šiuo metu man sunku atsakyti, koks šiuo metu yra mėgstamiausias klipas, bet visada su dideliu malonumu bei susidomėjimu stebiu Mylene Farmer klipus, žavi Bjork originalumas.

DELFI gatvė: jei turėtum daug pinigų, kokį videoklipą sukurtum?

Rasa: žiūrint kokia daina būtų ir kokioje aš emocinėje būsenoje būčiau. Idėją pasufleruotų pati daina. Manau, nuoširdžiai, paprastai dainai užtenka ir paprastų išraiškos priemonių, kuo natūralesnių, o dainoms su paslėpta žinute, mintimi, jau galima naudoti įmantresnes priemones, nors taisyklių čia nėra, manau. Tik, žinoma, norėčiau, kad tas klipas būtų originalus ir nebanalus. Įdomiausi man klipai yra išreiškiantys sudėtingą žmogaus vidinį pasaulį, įvairius prieštaravimus, vidinius konfliktus.

DELFI gatvė: dainininke esi daug metų. Gal kiek jau tau pabodęs klausimas, bet kodėl ja tapai?

Rasa: šis klausimas man yra truputį juokingas, nes kiek save prisimenu nuo ankstyvos vaikystės, visada už viską labiausiai norėjau tapti dainininke, turbūt dėl to ir tapau. Stiprus sielos šauksmas. Matyt, dirbdama šioje profesijoje, aš esu labiausiai tinkama atlikti savo uždavinius, man skirtus šiame gyvenime (šypsosi).

DELFI gatvė: kas tau buvo sunkiausia solinės karjeros pradžioje?

Rasa: mano solinėje karjeroje sunkumų būta išties daug... Niekada neturėjau prodiuserio ir kartais tikrai atrodo, nebeturėjau jėgų rūpintis šia veikla, nes be galo sunku yra viską daryti vienai.

Labai norėčiau tik kurti ir koncertuoti, o vadybiniais reikalais kad pasirūpintų kažkas kitas (šypsosi). Man sunku yra kam nors siūlytis, girti save. O sunkiausia yra, kai atiduodi visas savo jėgas, ir tavęs neįvertina. Tada kurį laiką tarsi ištinka emocinė mirtis. Bet keliesi ir eini toliau, nes, manau, kad tai yra mano kelias su visais nuopuoliais bei atradimais (šypsosi).

DELFI gatvė: kada ir kur kuri dainas?

Rasa: dainas kuriu, kai pasisemiu stiprių emocijų, dažniausiai mane įkvepia kažkodėl neigiamos emocijos: pyktis, liūdesys. Nors pastaruoju metu įrašinėju dvi labai šviesias, švelnias dainas.

Kuriu namuose, turi būti meditacinė nuotaika ir kažko trūkti viduje... Tada sėdu už elektroninio pianino. Kartais, kai nesimiega ir kamuoja daug jausmų, klausimų dėl kažkokios situacijos, gimsta melodija, kurią užrašau, įdainuoju į savo telefoną.

Atsiprašau kaimynų už savo naktinius „blūdijimus“ (kvatojasi).

DELFI gatvė: kokia tavo mėgstamiausia sukurta daina?

Rasa: gėda prisipažinti, bet man pačiai labai patinka mano daina ir kaip ji padaryta „Meilės nėr“. Manau, kad joje pavyko išreikšti būtent tą nuotaiką, kokią aš norėjau išreikšti tuo metu. Jokiu būdu negalvoju, kad meilės nėra, tiesiog kartais jos nėra su tuo žmogumi, su kuriuo norėtumei, kad būtų.

DELFI gatvė: kokie tavo artimiausi muzikiniai planai?

Rasa: ech, aš planuoju, o Dievas juokiasi. Planuoju pagaliau aranžuoti, įrašyti savo naujausią šviesiąją dainą, paruošti naują merginų projektą renginiui už poros savaičių, užsiimti savo talentingiausių mokinių paruošimui į „Ringą“. Reikia juk padėti jauniesiems talentams, juolab kai iškovojama antra vieta tarptautiniame konkurse. O apie mažesnius planus nutylėsiu - bijau nubaidyti sėkmę (šypsosi).

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis