87-ąjį gimtadienį švenčianti Galina Dauguvietytė: iki 19 nežinojau, iš kur atsiranda vaikai(INTERVIU)

Kiekvienais metais lapkričio 25 - ąją televizijos režisierė, scenaristė, aktorė Galina Dauguvietytė su artimais bičiuliais pamini savo gimtadienį. Šiemet jai sukanka  87-eri. „Didelių švenčių nekeliu jau nuo 50 - ojo gimtadienio, o kam to reikia?" - klausia garbaus amžiaus moteris, kurios humoro jausmo ir pozityvaus požiūrio į gyvenimą pavydėtų ne viena niolikmetė.

G. Dauguvietytė vadinama viena šviesiausių, intelektualiausių ir moderniausių ano meto visuomenės veikėjų šiandieninėje Lietuvoje.
Kadangi režisierė kalba drąsiai ir nesivaržydama įvairiausiomis temomis, Panele.lt nusprendė paklausinėti jos, koks buvo jos dienų jaunimas ir kokiomis intymiomis paslaptimis ji dalinosi su draugėmis?

Ar anuomet tėvai paauglius auklėdavo kitaip nei šiais laikais?

Esu 20 amžiaus atstovė ir augau šeimoje, kurioje auklėjimas buvo itin griežtas. Ir visi dalykai, kurie šiandien vadinami seksu, mums buvo tabu, tačiau mes tuo visiškai nesidomėjome. Tais laikais nieko nežinojome apie narkotikus ar kada degtinę galima pradėti gert. Žinojome, kad kai sukursime savo šeimas, galėsime ir degtinės paragauti, bet iki tol jokio noro pamėginti nebuvo.

O ką būdama paauglė žinojote apie pasimatymus, bučinius, draugystę su vaikinais?

Biologijos mūsų niekas nemokė, darželinukai dabar daugiau žino, nei anuomet mes, paaugliai.

Kai buvau paauglė, žinojau, kad egzistuoja toks dalykas kaip nekaltybė. Bet kas tai yra - nesuvokiau. Tiesiog anuomet merginos iš gerų šeimų ištekėdavo būdamos nekaltos, jei būdavo kitaip - šeimai užtraukdavo didelę gėdą.

Negaliu sakyti, kad visos moterys buvo ištikimos. Gražuolės vyresnės moterys turėdavo meilužių, tačiau tai buvo labai slepiama. Nebuvo tokių dalykų kaip šiais laikais: vieną dieną zvonkė, kitą dieną bonkė, o paskui vėl zvonkė ir t.t.

Kai aš buvau paskutinėje gimnazijos klasėje, mane po šokių pabučiavo vienas gimnazistas, kuris man patiko. Tai aš keturias dienas dantis ploviau...

Kada sužinojote iš kur vaikai atsiranda?

Kaip ir minėjau, šeima man nieko neaiškino. Kartą mane berniukas pabučiavo į žandą, tai dvi savaites stebėjau, ar pilvas neužaugo. Dabar manau, kad toks neišmanymas yra blogis.

O šiais laikais jei nori ką nors sužinoti apie seksą - klausk trylikamečio, o ne suaugusiojo.

Ištekėjau devyniolikos metų ir tik tada sužinojau, kaip atsiranda vaikai. Mano vyras buvo gydytojas, todėl man viską paaiškino. Žinoma, aš labai išsigandau, todėl pirmąsias vestuvių naktis praleidau pas mamą, bijojau jį prisileisti.

Ką manote apie šiuolaikinio jaunimo liberalų auklėjimą?

Man jau 86 metai, bet aš niekada neskaičiau pamokslų, niekada nemokiau, kaip reikia gyventi. Tai yra kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas. Jaunimui paskaitų skaityti nenoriu, kad negalvotų, jog aš sena, durna boba, kuri nieko nesupranta. Mano laikais buvo kita epocha, todėl buvo kitaip elgiamasi. Kai pasens šiuolaikinis jaunimas, stebėsis anūkų elgesiu, taip visad būna.

Šiandien žiūrėdama filmus vis dar stebiuosi - aš tokia sena, tiek nugyvenau, o dar tiek mažai žinau apie seksą. Tačiau nieko keisto, juk anuomet nebuvo televizorių, per kuriuos parodytų erotinių scenų, per radiją neparodysi, o kalbėti apie tai buvo tabu. Namuose tėvai apie tai neaiškino, o jei ir kildavo klausimų, niekas neišdrįsdavo jų užduoti.

Man yra baisu ir nesuprantama, kai keturiolikmetės pareina namo nėščios. Jei aš būčiau jų motina, turbūt nušokčiau nuo stogo iš gėdos už dukrą...

Šiais laikais jaunimas šlitinėja iki vėlumos, vartoja narkotikus, alkoholį, o tai juos žlugdo. Todėl tik stipriausi atsilaiko bendraamžių spaudimui ristis žemyn.

Manau, kad toks auklėjimas, koks buvo mano laikais - per daug griežtas. Turėtų būti viduriukas tarp šių ir anų laikų, tačiau to jau niekada nebus.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis