JUS PASITINKA ATSINAUJINUSI PANELĖ
Kur lietuviai vengia bučiuotis?

Kur lietuviai vengia bučiuotis?

Atšilus orams jaunosios porelės lekia į miestą, kviečia į pasimatymus, eina į ilgus pasivaikščiojimus susikabinus rankomis ir drugeliams iš nerimo plazdant pilve bando pabučiuoti savo simpatijas. Tačiau ilgiau draugaujančios poros nepuola savo jausmų rodyti viduryje gatvės. Drąsesniems vaikinams merginos kumštelį į šoną: „Ne čia, ne prie žmonių“.

Atliktas bendrovės „Coca-Cola“ tyrimas parodė, kad karščiausi iš Baltijos šalių – estai. Kodėl lietuviai nenori savo meilės rodyti viešai, pasineriant į bučinių verpetus viešoje vietoje? Į šį klausimą atsakė įvairaus amžiaus poros.

Pakšteliu į žandą, bet ne daugiau

Mokyklinė pora Ema (17 m.) ir Lukas (18 m.) pasisako už saikingus bučinius viešumoje. „Yra nustatytos ribos, kuomet poros gali bučiuotis. Nemanau, jog koks žmogus jaustųsi patogiai, jeigu šalia porelė bučiuotųsi. Yra tam tikra vieta ir laikas… Mes jaučiame ribas, tačiau visiškai viešumoje to nevengiame“, – sako Ema, o jos vaikinas skuba pritarti. „Mano nuomone, viešumoje nevengiame pasibučiuoti, bet užtenka tik pakštelti į lupas ar žandą. Bučiuotis viešumoje galima ir tai gražu, bet nereikia pernelyg įsijausti. Lietuvoje vyresni žmonės dažnai būna nepatenkinti, jeigu jaunimas stipriau pasibučiuoja“, – sakė aštuoniolikmetis.

Daugiau saikingų bučinukų viešumoje!

Vyresnė pora, studentai Greta (21 m.) ir Mindaugas (21 m.) karštai bučiuotis viduryje gatvės taip pat nemėgsta. Sako, jog nenori trikdyti aplinkinių. „Yra mieli bučinukai, ilgesni bučiniai ir tie karštieji. Mieli bučinukai ar šiltas ilgesnis bučinys nėra nieko blogo, juk sunku būna atsispirti to nepadarius stovint prie šviesoforo ar laukiant troleibuso, tačiau stengiuosi prisiminti, kad aplink yra ir kitų žmonių, kuriems nesmagu stebėti ilgai besibučiuojančius žmones. Kartais tai būna labai įkyru. Visada prisimenu kaip jausdavausi, kuomet buvau viena. Pasidarydavo nesmagu ir kartais liūdna“, – sakė Greta. Tuo tarpu Mindaugas pabrėžia, kad bučiuotis poroms ypač svarbu. „Manau, kad bučiniai, kad ir kur jie bebūtų, viešumoje ar turint privatumo minutę yra labai sveika ir svarbu poros gyvenime! Turėtume nepersistengti, bet aš esu už tą saikingą bučinuką viešumoje, kuris tiek daug reiškia tarp dviejų įsimylėjusių žmonių“, – daugiau romantikos linkėjo Mindaugas.

Karštus bučinius paliekame namuose

Jau trejus metus susituokę Miglė (27 m.) ir Donatas (31 m.) bučiuotis viešumoje nelabai mato reikalo. „Asmeniškai aš nemėgstu bučiuotis viešoje vietoje. Kai pamatau kažką bučiuojantis, dažniausiai tai būna jauni, pirmąją meilę išgyvenantys paaugliai. Stebėti jų nesinori, tad pamačius tokią situacija tiesiog nueinu savais keliais. Tačiau kartais pasitaiko situacijų, kai negali ramiai pasišalinti, pavyzdžiui, eilėje prekybos centre. Aišku, pakštelėjimas į lūpas niekada nemaišo, tačiau ilgi prancūziški bučiniai jau trikdytų“ , – svarstė Miglė, o Donatas sakė seniai matęs mieste besibučiuojančią porą. „Nepasakyčiau, kad bučiniai viešose vietose man trukdo. Tačiau pats to jau senokai nedariau ir seniai mačiau kitus tai darant. Nemanau, kad lietuviai yra pratę rodyti šiltus jausmus viešumoje“.

Santūriausi – lietuviai, karščiausi – estai

Tokius lietuvių atsakymus pagrindė ir „Coca-Cola“ užsakymu atliktas tyrimas apie Baltijos šalių bučiavimosi įpročius. Jis atskleidė, kad mažiausiai su mylimuoju romantiškai į lūpas bučiuojasi lietuviai (68 proc.), o daugiausia – estai (77 proc.). Tyrimas parodė, kad dažniau nei kitų Pabaltijo šalių gyventojai lietuviai jaučiasi nejaukiai (41 proc.). Drąsiausi šiuo atveju išlieka estai (nejaukiai jaučiasi tik 27 proc. apklaustųjų). Tačiau siekdami parodyti draugiškumą ir šiltus jausmus artimiesiems, daugiausia bučiuojasi lietuviai (29 proc.), o mažiausiai – estai (10 proc.). Tyrimo dalyviai Lietuvoje bučinį dažniausiai apibūdino tokiais romantiškais žodžiais kaip meilė, mylintis, saldu, malonu, artima ir šilta. Tuo tarpu karštieji estai bučinius labiau sieja su malonumu, aistra, meile, šiluma ir saldumu.

Daugiausia bučiuojame, kai meilė kūdikystės stadijoje

BENE ESSE psichologė ir psichoterapeutė Laura Bratikaitė-Čekanauskienė sako, jog bučinys – tai tiek fizinis, tiek emocinis veiksmas. „Į akis krintantis savosios meilės demonstravimas būdingas įsimylėjimo periodui, ypač paauglystėje ir ankstyvojoje jaunystėje. Jauno žmogaus gebėjimas mylėti „svetimą“ žmogų evoliucionuoja lygiai ta pačia seka kaip tėvų meilė vaikui. Pirmaisiais kūdikio gimimo metais yra daug lytėjimo, bučinių, vėliau meilės išraiškų daugėja – meilė rodoma kalbėjimusi, bendromis veiklomis. Lygiai taip ir jaunuoliai, kurie tik žengia į suaugusiųjų pasaulį – iš pradžių daug intymumo, tada mezgasi draugystė. Taigi, kai parke matome ant suoliuko besibučiuojančią porelę, kurie lyg būdami kapsulėje nieko aplink nemato – galime sakyti, kad jų meilė yra dar kūdikystės stadijoje“, – meilės lygius išskyrė gydytoja.

Reprezentatyvų Lietuvos, Latvijos ir Estijos tyrimą dėl romantiškų bučinių atliko bendrovė „Spinter Research“, š. m. balandį apklaususi 3016 respondentų trijose Baltijos šalyse.

Mano išsaugoti straipsniai