Zouk šokio užburti Rytis ir Diana: „Kartais meilė, kurios taip ieškai tau nežinant... su tavimi šoka“ (FOTO)

Ar žinai, kas yra zouk? Ir aš nežinojau, kol vieną eilinį šaltą ir lietingą rudens vakarą pamačiau kvietimą registruotis į šokio zouk kursą. Pirmąją pamoką aikštelėje buvo išjungtos šviesos, degė žvakės, o pratimai – apkabinti nepažįstamą žmogų, šokti užsimerkus... Mano galvoje ne kartą sukirbėjo mintis: „Ar aš papuoliau į sektą?“ Po poros pamokų zouk iš „nesusipratimo“ tapo pačiu gražiausiu šokiu, o pamokos – labiausiai laukiamu dienos įvykiu.
© Asmeninio albumo nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Žmonių, kuriuos pirmą dieną buvo nedrąsu apkabinti, vėliau nesinorėjo paleisti. Ten atradau neeilinius šokių mokytojus. Tai dvi šokančios širdys – Diana Vonžodaitė ir Rytis Druskinis, plakančios muzikos ritmu.

Atskirai rutule: Jei ir tu nežinai, kaip atrodo zouk, „Youtube“ įrašyk „Zouk Morning Rytis&Diana“ arba „Zouk Lietuva Rytis & Diana“. Pamatysi ne tik tai, kaip atrodo Zouk, bet ir išvysi šias dvi nuostabias asmenybes.

NESUPRASTAS ŠOKIS

Kokiomis aplinkybėmis pirmą kartą atradote zouk šokį?

Rytis: Kartą kizombos ir bachatos festivalyje netikėtai užsukau į zouk kambarį. Pamatęs šokėjus visiškai nesupratau, ką ir kaip jie šoka, bet mane tai užbūrė akimirksniu – viskas atrodė taip lengva ir laisva. Tą kartą aprangos kodas buvo balta spalva, tad atrodė, kad kambarys pilnas skraidančių angelų. Nuo tos dienos kažkas viduje liko ir šaukė: „Tau reikia išmokti zouk!“ Taip prasidėjo mano kelionė.

Diana: Kai pirmą kartą atradau šį šokį, maniau, kad jis ne man, tačiau viename šokių festivalyje turėjau galimybę išmokti pirmuosius žingsnelius. Nuo tada ir nenustoju šokti. (Juokiasi.)

BE KLAIDŲ IR KAUKIŲ

Kaip apibūdintumėte, kas yra zouk, kuo jis ypatingas?

Diana: Zouk šokis apima viską: jautrumą, žemę, aistrą, vandenį, visus elementus. Zouk – tarsi mano esmės šokis, tai svarbi gyvenimo ir tyrinėjimo sritis, kurioje patiriu ir susipažįstu su savimi.

Rytis: Zouk ypatingas galimybėmis ir laisve, čia iš sukauptų gyvenimo ir šokių patirčių gali sukurti savo unikalų stilių. Aš buvau ir vis dar esu įsimylėjęs kizombą, tačiau šokant ją kartais jausdavau limitą. Norėdavau išreikšti save ir padaryti ką nors daugiau, nei leidžia šokio taisyklės. Kai žmonės šoka salsą, kizombą, bachatą, jie šoka skirtingai, bet turi kažką bendro. Kai tave pakviečia šokti zouk, tu net neįsivaizduoji, ką ir kaip šoksi, kiekvienas šokis yra kaip „Kinder“ siurprizas su skirtinga dovana. (Šypsosi.)

Jei nežinai, ko tikėtis, kartu šokti gali ir nepavykti, tiesa?

Rytis: Jeigu pasitiki savimi ir girdi ritmą, niekada nesuklysi. Be to, zouk gali šokti kiekvienas. Vienintelis dalykas, kuris trukdo, tai mintis „aš negaliu šokti“, kol ja tiki.

Ar galima sakyti, kad zouk yra laisva dviejų žmonių improvizacija?

Rytis: Sakyčiau, kad zouk yra geriausia kūno išraiška be žodžių. Šiuo šokiu gali papasakoti partnerei istoriją, atskleisdamas kas aš, koks aš ir kaip dabar jaučiuosi.

Diana: Šokant „įsijungia“ visas kūnas ir išjudina viduje slypinčius klodus. Per šokį atsiskleidžia žmogaus esmė, iš jo judesių galima pamatyti, kokia tai asmenybė.

Suprantu, kad zouk – geras būdas susipažinti ir pažinti?

Rytis: Taip! Šokant zouk sutaupai daug laiko, kurį reikėtų skirti pasimatymams. (Juokiasi.) Užtenka pašokti vieną šokį ir jau pažįsti žmogų. Šokis apnuogina, nuima tavo kaukes, po jomis negali nieko paslėpti.

AUKŠTAS MEDIS

Kokia buvo jūsų šokių pradžia? Ar pradėti šokti buvo sudėtinga?

Rytis: Šokti iš pradžių man labai nesisekė. Buvau aukštas medis, kuris visai nejuda. (Juokiasi.) Tačiau širdyje buvo didelis troškimas išmokti. Po kelių mėnesių intensyvaus salsos šokimo atradau vienintelę porą Lietuvoje, kuri moko kizombos, tai pirmieji mano artimi mokytojai Šarūnas ir Giedrė.

Diana: Kai pradėjau šokti, buvo labai sunku klausyti partnerio, nes, kaip ir daugelis lietuvių, maniau, kad viską sugebu pati ir galiu padaryti dar geriau nei vyrai. (Juokiasi.) Turėjau išmokti tapti be galo jautria ir pradėti girdėti partnerį, klausyti jo, o ne pati jį vesti. Jis nusprendžia, koks bus kitas judesys. Jei partneris ką nors daro netaisyklingai, turiu sekti paskui jį ir daryti taip pat netaisyklingai, kaip jis. Šito išmokti buvo tikrai sudėtinga.

ŠOKTI – (NE)VYRIŠKA

Ryti, iš aukšto, visai nejudančio medžio tapai zouk mokytoju! Ar negalvojai, kad pasiūlęs tokio artimo, jautraus šokio pamokas santūriems lietuviams gali likti nesuprastas?

Rytis: Na, aš nuo vaikystės jaučiausi kitoks nei dauguma, niekur nepritapau ir nesupratau žmonių, tad likti nesuprastam nebūtų pirmas kartas. (Juokiasi.) Anksčiau maniau, kad esu kažkoks nenormalus, ir bandžiau prisitaikyti, patekti į draugų ratą, kad mane priimtų kaip savą. Pavyzdžiui, dariau taip, kaip daro dauguma šiandien, – vartojau alkoholį vien tam, kad pritapčiau. Jeigu žmogus pasaulyje liktų vienas, nemanau, kad jis gertų tik dėl savęs – nebūtų prieš ką pasirodyti, apsikvailinti ir prie ko pritapti. Taigi viskas tik dėl kitų. Jau būdamas paauglys norėjau išmokti šokti ir groti gitara. Man atrodė kieta, bet draugai sakė, kad tai nevyriška. Šie norai buvo užgniaužti, kol pradėjau studijuoti Kaune. Studijų metais radau gerą draugą, jis mane pamokė groti gitara, vėliau sutikau merginą, ši pakvietė šokti. Žingsnis po žingsnio artėjau prie išsilaisvinimo.

IKI SKAUSMO TIKRAS ŽVILGSNIS

Žinau, kad savo pamokas pradedate nuo apkabinimų, žvelgimo į akis. Nuo tokių paprastų, bet kartu ir keistų dalykų. Kodėl tai darote?

Rytis: Visi vaikštome vienoje Žemėje, tačiau visi jaučiamės atskirti vieni nuo kitų ir net bijome pažiūrėti draugui į akis. Per vieną mūsų pamoką yra nutikę taip, kad atliekant šį pratimą, kai reikėjo tiesiog apsikabinti, žmogus išėjo ir daugiau niekada negrįžo. Tai, ką transliuojame pasauliui, dažnai nėra tikra. Rengiamės, kad patiktumėme kitiems, bet ne sau. Daromės įvairias operacijas, kad atitiktumėme visuomenės standartus, bet nepataisomai gadiname savo kūną. Valgome maistą, kuris visai nepritaikytas žmogui, taip apkrauname savo skrandį ir t. t. Aš nesakau, kad tai yra blogai, bet manau, kad tai – tik žmogaus kelionėje esantys faktai, kurie „uždaro“ žmones. Paprastas dalykas – pažiūri į akis ir tavo žvilgsnis eina kiaurai per visas kito kaukes, per visus užraktus. Tada susitinki su tuo, kas slypi už visų tų faktų ir bandymų įtikti, su tikruoju žmogumi.

Diana: Mes mėgstame žmonių protus išvesti iš komforto zonos į natūralumą. Įdomu ir keista, kad visuomenėje tai, kas natūralu, tapę taip tolima ir nepriimtina. Visi susikūrę savo individualų burbuliuką, kuriame saugu, tačiau šių laikų problema – didelis depresijų skaičius, užsisklendimas savyje. O kodėl? Todėl, kad pamiršo, jog visada galima apsikabinti draugą! Tiesiog norime, kad žmonės nustotų laikytis atstumo. Jei kartu mokomės šokti, šokame artimai ir nemokame vienas kito nuoširdžiai apkabinti, nesijausime gerai.

MEILĖ, GIMUSI ANT PARKETO

Jūs – ne tik šokių mokytojai, bet ir nuostabi pora. Kaip atradote vienas kitą?

Rytis: Gyvenimas nenuspėjamas. Kartais meilė, kurios taip reikia ir kurios taip ieškai, tau nežinant... su tavimi tiesiog šoka. (Šypsosi.)

Diana: Oi! Aš gi buvau pirmosios Ryčio grupės, kurioje jis mokė kizombos ir bachatos, mokinė. Praėjo maždaug dveji metai, kol mes pastebėjome vienas kitą. Nors šokti mums visada buvo labai gera, vienas kitą matyti kitaip pradėjome tik tuomet, kai atėjo laikas. Mūsų meilė nuostabi dėl to, kad nuolat kartu augame.

KARTU PAŽINTI PASAULIO

Koks jūsų gyvenimo būdas, kuo kvėpuojate, gyvenate be šokių?

Rytis: Aš jau ketverius metus visiškai nevartoju alkoholio. Prieš dvejus metus tapau vegetaru, prieš metus – veganu, prieš pusmetį – „vaisiavalgiu“ (dabar valgau tik šviežius vaisius ir daržoves). Šiuo metu pradėjau kurti internetinę svetainę, labai noriu pasidalyti savo sukauptomis žiniomis, nebegaliu laikyti visko tik sau. (Šypsosi.)

Diana: Jei tai ką nors apie mane sako, esu veganė, nevartoju alkoholio, tačiau nemėgstu sau priskirti pavadinimų, jie apibrėžia ir sukuria modelį. Visą gyvenimą ieškojau tiesos. Labai didelis virsmas manyje pradėjo vykti būtent tada, kai pradėjome draugauti su Ryčiu. Viskas, kas buvo netikra, ėmė byrėti į šipulius. Nebegalėjome gyventi mele, tad padėjome vienas kitam pajudėti iš savo sustabarėjusių įsitikinimų, tada vyko dvasiniai ieškojimai, kitaip tariant, pasaulio pažinimas. Keista, kad mes gyvename šiame pasaulyje ir priimame jį kaip tiesiog natūralų darinį, bet niekuomet neįsigiliname į tai, kas esame ir kas yra šis pasaulis, iš ko jis susideda. Dabar į dar gilesnius ieškojimus, potyrius ir pasaulio pažinimo kelionę leidžiamės drauge. Šokis mus sujungė, išgrynino ir suteikė privilegiją gyventi nesuvaidintus gyvenimus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją